Atrodo, mokslininkai nenori to žinoti. Čikagos universiteto genetikos profesorius Bruce‘as Lahnas nė neįtarė, su kuo prasideda, kai pernai pristatė naujus DNR analizės rezultatus, rašo „The Wall Street Journal“ (http://online.wsj.com/public/us). Jie liudijo, kad vieni žmonės turi nesenos sparčios smegenų evoliucijos požymių, o kiti ne. Lahnas prisilietė prie skaudžios mokslo temos – ryšio tarp rasės ir intelekto – ir išprovokavo karštus ginčus.
Praėjusį rugsėjį Čikagos universiteto žmogaus genetikos profesorius Bruce‘as Lahnas stovėjo priešais pilną auditoriją ir pasakojo apie naujus DNR analizės rezultatus. Tai buvo jauno mokslininko triumfas. Jis laukė paskyrimo į naujas pareigas, apie jo darbą rašė patys prestižiškiausi šalies moksliniai žurnalai. Tačiau šiandien Lahnas sako palikęs ramybėje savo tyrimą. „Dėl jo kyla per daug ginčų“, – tvirtina jis.
Profesorius Lahnas papasakojo savo klausytojams, kad kelių pastarųjų tūkstančių metų genetiniai pakitimai, galimas daiktas, susiję su smegenų dydžiu ir intelektu. Jis pademonstravo žemėlapius, kurie atskleidė, kad pokyčiai buvo labai paplitę Europoje, Azijoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tačiau ne Afrikoje į pietus nuo Sacharos.
Baltosios rasės pranašumą propaguojantys žurnalai ir interneto svetainės tuojau pat pasičiupo Lahno prielaidą. Žurnalas, dėl visų visuomeninių problemų kaltinantis juodaodžius ir lotynų amerikiečius, jo atradimą pavadino „akimirka, kuri išgąsdino kovotojus su rasizmu ir lygybės šalininkus“.
Lahnas užsitraukė griežtą žymiausių genetikų kritiką, manančių, kad jo aptikti genetiniai skirtumai nebūtinai yra nesenos evoliucijos požymiai, ir netgi jeigu taip yra iš tiesų, prielaida, kad jie susiję su intelektu, yra pernelyg „pritempta“. „Tai ne ta sritis, kur reikia pasakoti apie prielaidas, kurios gali neatlaikyti patikrinimo“, – tvirtina Francis S. Collinsas, JAV nacionalinio sveikatos apsaugos instituto genomo tyrimo programos direktorius.
Kelios mokslininkų grupės ėmėsi paneiginėti arba abejoti Lahno atradimo pagrįstumu. Čikagos universitetas pranešė atšaukęs patento paraišką dėl DNR pagrįsto intelekto tikrinimo.
Mokslo instrumentai genams tyrinėti tampa vis galingesni ir tyrimų, nagrinėjančių skirtumus tarp žmonių, gausėja. Daugeliu atvejų mokslininkai siekia įminti ligų priežastis, tačiau kai kurie darbai sukelia įtampą, kai genetikai, panašiai kaip Lahnas, imasi tyrinėti genetinius skirtumus, kurie turi įtakos elgesiui ir intelektui.
37 metų B. Lahnas sako, kad praėjusį rugsėjį „Science“ paskelbtuose straipsniuose nebandęs sieti rasės su intelektu. Jis mano, kad tam tikrose žmonių populiacijose intelekto genai gali būti geresni nei kitose. Pasak mokslininko, „visuomenei teks susidurti su jai sunkiais faktais“, kai prisikaups mokslinių duomenų. Tačiau Lahnas, išvykęs iš Kinijos po dalyvavimo demokratinėse protesto demonstracijose, tvirtina, kad amerikiečių intelektinė „policija“ apsunkina panašių problemų tyrinėjimą.
Mokslininkai mano, kad nedidelė grupė senovės žmonių, turinčių šiuolaikinę anatominę sandarą, išėjo iš Afrikos galbūt mažiau nei prieš 100 tūkstančių metų. Pasiekę Euraziją jie toliau plito, kol apgyvendino beveik visus žemės kampelius. Genetiniais tyrimais galima nustatyti, kokie evoliucijos raidos bruožai buvo būdingi vienai grupei atsiskyrus nuo kitų. Neseniai sudaryti genetiniai afrikietiškos, azijietiškos ir europietiškos kilmės žmonių genetiniai žemėlapiai palengvina tokius tyrimus.
Mokslininkai, pavyzdžiui, nustatė, kad dauguma europiečių turi genetinę variaciją, leidžiančią jų organizmui visiškai pasisavinti pieną. Šis genų rinkinys kur kas rečiau aptinkamas Afrikoje ir Azijoje. Mokslininkai mano, kad jis sparčiai paplito tarp europiečių dėl to, kad prijaukintų gyvulių pienas jiems suteikė pranašumą maistingumo požiūriu. Lygiai taip pat galima paaiškinti tą faktą, kad daugeliui Afrikos maliarinėje zonoje gyvenančių žmonių būdingos genetinės variacijos, susijusios su atsparumu maliarijai.
Tačiau kai panašių tyrinėjimų objektu tampa smegenys, genetikai ima jausti įtampą. Paprastai baiminamasi tokios rezultatų interpretacijos, kuri stiprintų senus prietarus. Pavyzdžiui, prisimenama XIX a. populiari frenologija, tyrinėjusi kaukolės formą, ar kiti pseudomoksliniai metodai, pagal kuriuos žmonės buvo skirstomi į aukštesnio ar žemesnio išsivystymo.
Pastaraisiais metais Lahnas susidomėjo, kodėl žmogaus smegenys tokios didelės ir sudėtingos. Nors žmogaus ir šimpanzės DNR sutampa 96 proc., žmogaus smegenys maždaug 4 kartus didesnės. Net ir šiandien mokslininkai negali rasti koreliacijos tarp smegenų dydžio ir intelekto koeficiento.
Lahno vadovaujama grupė sutelkė dėmesį į dviejų genų – ASPM ir mikrocefalino, kurie yra susiję su smegenų dydžiu – vaidmenį. Žmonės su bet kurio iš šių genų defektais gimsta su 3 kartus mažesnėmis nei įprasta smegenimis.
Tirdami kelių rūšių DNR mokslininkai nustatė, kad per milijonus metų beždžionių, žmogbeždžionių ir žmonių genai keitėsi greičiau nei kitų gyvūnų. Po to buvo pradėta tirti, ar tęsiasi šiuolaikinių žmonių evoliucija. Lahno asistentai pradėjo šifruoti 1184 žmonių, priklausančių 59 grupėms, įskaitant beduinus, pima genties indėnus ir prancūziškai kalbančius baskus, DNR.
Rezultatai parodė, kad per pastaruosius kelis tūkstančius metų evoliucija tęsėsi. Statistinė DNR modelių analizė leidžia daryti prielaidą, kad naujos abiejų minėtų genų mutacijos kai kuriose žmonių populiacijose sparčiai plito. Galimas daiktas, jos suteikdavo pranašumo tam tikroms populiacijoms. Po to Lahnas ir jo grupė pastebėjo, kad naujos mutacijos dažniau pastebimos už Afrikos ribų.
Iš gautų duomenų nebuvo galima spręsti, su kokiais privalumais susijusios tos mutacijos. Galbūt šie genai daro poveikį ne smegenims arba veikia su intelektu nesusijusias smegenų funkcijas.
Pripažindamas, kad vienareikšmės išvados padaryti neįmanoma, Lahnas teikia pirmenybę hipotezei, kad mutacijų suteiktas privalumas buvo labiau išsivysčiusios ir didesnės smegenys. Jis rado būdą, kaip išdėstyti šią hipotezę savo straipsniuose. Viena iš mutacijų, atsiradusi, jo manymu, maždaug prieš 40 tūkst. metų, dažniausiai aptinkama Artimuosiuose Rytuose ir Europoje, kurios amžius – beveik 5,8 tūkst. metų – sutapo su miestų ir rašto raida.
Tariamoji smegenų evoliucija galėjo eiti koja kojon su svarbiais kultūriniais pokyčiais. Tačiau kadangi nė viena iš variacijų Afrikoje į pietus nuo Sacharos nėra paplitusi, peršasi išvada: kai kurios grupės atsiliko nuo kitų.
Čikagos universiteto medicinos fakulteto dekanas Jamesas Madara sako, kad kalbėjosi su Lahnu iki paskelbiant straipsnius. Jiedu aptarinėjo, ar galima juos aptarinėti neatsižvelgus į kontekstą. „Kol kas mintys ir duomenys aiškūs, nereikia jaudintis dėl interpretacijų“, – sakęs dekanas.
Fakulteto ryšių su visuomene skyriaus vadovas Johnas Eastonas pripažino, kad jam kėlė nerimą galimų neteisingų straipsnių interpretacijų tikimybė ir rizika, kad jas pasičiups rasistai. Eastonas padėjo Lahnui parengti jo darbo aptarinėjimo metmenis. „Mes pasakėme jam: „Nesigėdyk kalbėti apie tai, ko neturėjai mintyje“, – sakė J. Eastonas.
Lahno straipsniai sukėlė didelį susidomėjimą tarp specialistų. Kai kurie mokslininkai ėmėsi tikrinti jo išvadas. „Broad Institute“, pripažinto genetikos centro Kembridže, specialistai atliko pakartotinę duomenų analizę ir pareiškė esantys pasiruošę pripažinti Lahno išvadas dėl ASPM geno evoliucijos.
Kalifornijos universiteto genetikai neseniai patikrino, ar genetiniai pakitimai iš tiesų daro įtaką smegenų dydžiui. Jie ištyrė 120 žmonių, kurių smegenis prieš tai išmatavo panaudoję magnetinio rezonanso tomografiją, DNR ir neaptiko skirtumų. Pasak ekspertų, tai verčia ieškoti kitų paaiškinimų.
Kai kurie Lahno bendraautoriai irgi jaučia diskomfortą. Merilendo universiteto genetikė Sarah Tishkoff, pateikusi grupių iš tolimų Afrikos rajonų DNR pavyzdžius, sakė, kad jai nerimą kelia straipsniuose aptiktas ryšys tarp genetinių pakitimų ir civilizacijų raidos. Ji mano, kad dar anksti daryti išvadas apie pokyčių plitimo priežastis, ir vadina „supaprastintu“ įsivaizdavimą, kad vienas genas gali iš esmės paveikti sudėtingus kultūrinius požymius.
Nacionalinės geografijos draugijos „Genographic Project“ vadovas Spenceris Wellsas sako, kad jų tyrimų grupė per 5 metus siekia surinkti 100 tūkst. žmonių DNR pavyzdžių, ir kad mokslininkai gali pabandyti ieškoti evoliucinių fizinių skirtumų priežasčių, pavyzdžiui, kodėl pigmėjai mažesni už danus. Bet jie neketina nagrinėti smegenų. „Man atrodo, kad liudijimų apie IQ skirtumus tarp skirtingų rasių labai mažai.“
Lahnas gina savo darbus, tačiau sako, kad dėl kilusių ginčų užsiima kitais projektais. Pasak mokslininko, tolesnis smegenų skirtumų tyrinėjimas jam nebekelia įkvėpimo.
Pernai universitete buvo peržiūrėtas jo atitikimas eiti pareigas. Po debatų fakultete jis susilaukė vieningo profesūros palaikymo. Universiteto patentų biuras taip pat nusprendė dar pagalvoti dėl Lahno atradimo paraiškos. Biuro vadovas pareiškė, kad jos buvo atsisakyta: „Tiesą sakant, mes nenorime patekti į pirmuosius laikraščių puslapius dėl to, kad užsiimame eugenika“, – sakė jis.
O pats Lahnas prisipažino, kad jį neseniai sujaudino vieno studento klausimas, ar egzistuoja žinios, kurių verčiau neturėti. Būtent prie tokios minties jis pats ir linksta.
