Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusio antradienio vakarą Vilniaus rajono Kalniškių kaimo gyventojas, eidamas šalia namų esančio miško keliuku, atkreipė dėmesį į storu šarmos sluoksniu padengtą automobilį "Volvo 740". Tą patį automobilį praeivis buvo matęs ir beveik prieš savaitę, aną penktadienį, todėl įtaręs, kad jis gali būti mieste pavogtas ir, kilus nenumatytoms aplinkybėms, atvairuotas į mišką bei paliktas, apie keistą radinį informavo rajono kelių policininkus. Atvykę į nurodytą vietą pareigūnai atidarė neužrakintas volvo dureles ir buvo šokiruoti: įspraustas tarp sėdynių tysojo kruvinas vyriškio lavonas! Sudarkyti sėdynių apmušalai, pusiau išversta nužudytojo striukė, išmėtyti daiktai liudijo, kad automobilyje vyko įnirtingos grumtynės... Į netoli Maišiagalos - Nemenčinės plento esančią įvykio vietą netrukus išvyko rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Kazimieras Poplovuchinas, PK kriminalistų ir ekspertų grupė, teismo medicinos ekspertas. Pirminė pastarojo išvada - vyriškis nušautas.
Kadangi prie nužudytojo nebuvo rasta jokių asmens dokumentų, ne iškart pavyko nustatyti jo asmenybę. Tik susisiekus su sostinės pirmojo PK paieškos skyriaus pareigūnais pasitvirtino, kad tai - vilniečio Stanislavo Karazo (42 m.) palaikai. Dėl nežinia kur dingusio Stanislavo praėjusio penktadienio rytą į policiją kreipėsi Vilniuje gyvenanti jo draugė Berta.
Išvažiavo į darbą ir negrįžo
Stanislavas Karazas vienoje sostinės taksi paslaugas teikiančių įmonių dirbo antrus metus. Vyriškis važinėjo nuosavu keliolikos metų senumo automobiliu, naudojosi dviem ryšio priemonėmis - racija ir mobiliuoju telefonu. Per šį laiką aukštaūgio, atletiško sudėjimo vyriškio nebuvo užpuolęs ar įžeidęs joks keleivis. Vis dėlto, anot artimųjų, saugumo sumetimais Stanislavas automobilyje vežiodavosi ranka lengvai pasiekiamą montavimo raktą.
Kaip "Akistatos" žurnalistei pasakojo Stanislavo Karazo draugės suaugusi dukra Diana Bagušinskienė, patėvis buvo be galo geros širdies, tvarkingas, darbštus. Nors antroji jo gyvenimo draugė, Dianos motina Berta, buvo gerokai vyresnė, jiedu, anot Dianos Bagušinskienės, puikiai sutarė, per ketverius bendro gyvenimo metus nebuvo rimčiau apsipykę.
Vasario 20 dieną Stanislavas Karazas išsiruošė į popietinę pamainą. Kaip įprastai, vyriškis automobilį nuvairavo į Žirmūnuose esančią taksi stovėjimo aikštelę ir firmos "Liutaksa" dispečerei perdavė esąs pasiruošęs priimti užsakymą. Tuo metu norinčiųjų pasinaudoti taksi paslaugomis nepasitaikė - jų atsirado po gero pusvalandžio. Dispečerė su Stanislavu pabandė susisiekti per raciją, tačiau Stanislavas neatsišaukė. Darbuotoja pamanė, kad jis jau kur nors vyksta su gatvėje taksi susistabdžiusiais keleiviais...
Stanislavas ir būdamas darbe dažnai paskambindavo mobiliuoju telefonu sugyventinei, tačiau tą vakarą telefonas tylėjo. Moteris vyro laukė iki vidurnakčio (tokiu laiku jis visada sugrįždavo iš popietinės pamainos), tačiau nesulaukė. Tada pati paskambino. Irgi tyla... Berta nusprendė, kad Stanislavas išvykęs kur nors toliau, ir atsigulė...
Ryte draugo neradusi namuose, moteris sunerimo. Iki tol nebuvo pasitaikę, kad jis neįspėjęs, kad kur nors užtruks, taip ilgai negrįžtų. Baimindamasi, ar tik Stanislavas nepateko į autoįvykį, Berta paskambino ir į Kelių policiją, ir į beveik visas sostinės ligonines. Neišgirdusi jokių naujienų, iškart nuvyko į Pirmąjį policijos komisariatą.
Pasak Dianos Bagušinskienės, Paieškos skyriaus pareigūnai abejingai sureagavo į sutrikusios motinos pareiškimą apie Stanislavo dingimą ir patarė dar kiek lukterėti. Girdi, pagastroliuosiąs ir sugrįšiąs. Tačiau Bertos širdis jautė, kad vyrui nutikusi didelė bėda. Nežiūrint moters nuogąstavimų, dingusio Stanislavo nuotrauka per televiziją buvo parodyta tik po kelerių dienų. Kas iš to - niekas neatsiliepė. Tad ir policija, Stanislavo artimųjų manymu, nerodė didelės iniciatyvos...
Tapo plėšiko auka?
Stanislavas Karazas su savimi turėjo piniginę, kurioje galėjo būti keliasdešimt litų. Šios piniginės nerasta. Nerastas ir vyriškio mobilusis telefonas, ant rankos - auksinis žiedas (sidabrinė kaklo grandinėlė nepaliesta), todėl galima daryti išvadą, kad žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas apiplėšimo tikslu. Beje, plėštas ir automobilyje buvęs įmontuotas "Road Star" radijo imtuvas, tačiau jo vertė nėra didelė, todėl, manoma, užpuolikas paskutinę akimirką apsigalvojo. "Akistatos" turima neoficialia informacija, taksisto užpuolikas (ar užpuolikai) planavo pasisavinti ir automobilį, tačiau kilus nenumatytų trukdžių (nuleido vieną automobilio padangą, baigėsi degalai) šio sumanymo atsisakė.
Reikia pasakyti, kad automobilyje rasta gana iškalbingos ekspertus ir kriminalistus dominančios informacijos, tačiau kas tai per įkalčiai, nenorėdami pakenkti tyrimui neįvardinsime. Mūsų žiniomis, šiuo metu aktyviai aiškinamasi, ar vyriškis nebuvo nužudytas kur nors kitur, o vėliau tik įmestas į automobilio saloną, nuvežtas į atokesnę vietą ir paliktas. Galimas daiktas, žudiko būta ne vieno, mat, kaip minėta, fiziškai labai stiprus Stanislavas greičiausiai be didelio vargo vieną užpuoliką būtų sudorojęs...
Išpuolius prieš taksistus atskleisti sunkiausia
Pasak Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės pavaduotojo Ramūno Šileikos, taksi vairuotojo Stanislavo Karazo nužudymo tyrimui mestos nemenkos prokurorų pajėgos, mat tokius nusikaltimus greitai išaiškinti nėra lengva. Plėšikams taksistas - viliojantis masalas, mat labai lengva patekti į automobilį, nuvilioti vairuotoją į atokesnę vietą ir nutaikius progą užpulti. Pas taksistą visuomet rasi bent kiek pinigų, taip pat mobilųjį telefoną, kurį galima greitai parduoti.
O dabar pamąstykime: kiek pinigų reikia nuo narkotikų bado "trokštančiam" narkomanui, kad įsigytų svaigulį sukeliančią dozę; koks grobis gali patenkinti amnestijos pamalonintą vakarykštį kalinį, kuris ne tik neturi kur glaustis, bet ir jo kišenėje vėjai švilpauja; kiek dešimtinių litų patenkintų nepilnamečius, kurie neturi už ką nusipirkti alaus ar cigarečių?..
Taigi prokurorams darbo - per akis. Tyrimą, žinoma, labai apsunkina tai, kad apie įvykdytą sunkų nusikaltimą sužinota labai vėlai, beveik po savaitės, vadinasi, banditai turėjo daug galimybių suslėpti visus galus. Laimė, kaip minėta, kai kas labai svarbaus automobilyje buvo surasta.
Kaip sakė rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės pavaduotojas, panašus nusikaltimas rajone buvo užregistruotas prieš penkerius metus. 1998 metų rudenį išvažiavęs taksauti, vienos sostinėje veikiančios įmonės darbuotojas Nikolajus M. pradingo kaip į vandenį. Vyriškio kūnas Vilniaus rajono Balelių kaimo apylinkėse, irgi miške, apklotas šakomis, atsitiktinio praeivio buvo aptiktas po dešimties dienų. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad vyriškis nušautas. Apysenis automobilis "VW Passat" taip ir neatsirado.
Per tyrimą tepaaiškėjo, kad į Nikolajaus M. automobilį Savanorių prospekto taksi stovėjimo aikštelėje įsėdo du jauni vyrukai. Buvo sudaryti įtariamųjų fotorobotai, ieškoma panašių asmenų, tačiau visos prokurorų pastangos nedavė jokių rezultatų. Ši byla "tamsi" iki šiol. Šiuo metu jos tyrimas sustabdytas.
