AKISTATA, BNS
Pernai nuo įkaušusių jaunuolių ginklu gynęsis ir du iš jų sužalojęs klaipėdietis, buvęs antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" būrio vadas Vidmantas Urbonas (42 m.) savigynos ribų neperžengė. Taip nusprendusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė.
Teko šaudyti
Viename Sulupės gatvės namų gyvenantis V. Urbonas vidurnaktį prabudo nuo garsios muzikos ir pro langą pamatė, kad kieme triukšmas sklinda iš ten stovinčio automobilio atviromis durelėmis. Paprašius ramybės, šalia automobilio stovėję jaunuoliai iškeikė jį ir muziką įjungė dar viename automobilyje.
Buvęs pareigūnas paskambino į policiją ir laukdamas patrulių išėjo į kiemą, su savimi pasiėmęs legaliai savigynai laikomą pistoletą "Beretta". Dar kartą paprašė jaunimo liautis triukšmavus, perspėjo, kad turi ginklą. Tuomet kompanija ėmė grasinti susidorosią su juo, ėmė tampyti striukę, o kai vyriškis ėmė trauktis, buvo pargriautas ant žemės. Policija vis nesirodė, tad V. Urbonas gindamasis dukart iššovė savo pistoletu, o kulkos kliudė du užpuolikus - 23 metų Poilsio gatvės gyventojui peršautas pilvas, o 21 metų Debreceno gatvės gyventojui - pilvas ir krūtinė.
Netrukus teisėsauga ėmėsi aiškintis, ar jis neperžengė būtinosios ginties ribos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus kūno sužalojimo. Už šią veiką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 10 metų. Tyrimas užtruko daugiau nei 5 mėnesius, kol pagaliau Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra jį nutraukė.
Ekspertizių metu paaiškėjo, kad V. Urbonas šaudė gulėdamas, iš maždaug 20 cm atstumo, nors peršauti jaunuoliai teigė atvirkščiai - esą buvęs pareigūnas šovė į juos stovėdamas už 2-3 metrų.
Taigi galima teigti, kad V. Urbonui pasisekė. Jo kolegai vilniečiui, dabar buvusiam policijos komisarui Viliui Žilioniui panašioje situacijoje teisybę teko įrodinėti net 4 metus.
Lūžo nosis
Incidentas įvyko 2004-ųjų rugpjūtį, netoli V.Žilionio namų Pašilaičių rajone. Savo bute policininkas girdėjo iš gatvės sklindantį triukšmą, kuris trukdė miegoti jam ir kitiems namo gyventojams. Pareigūnas išėjo drausminti triukšmadarių į kiemą.
V.Žilionis priėjo prie Gabijos gatvėje ant suolelio sėdinčių jaunuolių, prisistatė esąs policininkas, pasakė, kad jie pažeidinėja viešąją tvarką, ir paprašė juos liautis šūkavus. Į tai komisaras sulaukė atsakymo - "Koks kieno reikalas!" ir necenzūrinių žodžių srauto.
"Vyrai, užverčiam jį", - tada pasakė draugams vienas vaikinų. Iš į sūnus pagal amžių jam tinkančių jaunuolių komisaras sulaukė smūgių. Bandydamas apsiginti nuo įsismarkavusios trijulės, V.Žilionis sugriebė vieną vaikinų ir prisidengęs juo bandė apsiginti nuo kitų dviejų vaikinų smūgių. Muštynių metu V.Žilioniui lūžo nosis, rankos pirštas. Į įvykio vietą atvykę jo kolegos policininkai rado komisarą visą kruviną.
Vaikinai buvo sulaikyti, o Vilniaus miesto 6-asis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Šalims nesusitaikius, vėliau byla pasiekė teismą. Teisme taip pat buvo suteikta galimybė taikytis, tačiau vaikinai ir jų tėvai laikėsi nuostatos, kad dėl visko kaltas yra pats V.Žilionis, ir taikytis su nukentėjusiuoju nepanoro.
Nevienodi teismų sprendimai
2005-ųjų balandžio 4 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pripažino vilnietį Andrių Navicką sudavus smūgius Vilniaus viešosios policijos viršininkui V.Žilioniui. Už tai vakarinės mokyklos moksleiviui pusei metų buvo skirta laisvės apribojimo bausmė - be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios jam uždrausta keisti gyvenamąją vietą, nuo 23 val. iki 6 val. jis privalėjo būti namuose.
Be to, kiekvieną bausmės mėnesį po 10 valandų be užmokesčio A.Navickas turėjo dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais priežiūros reikalaujančiais asmenimis.
Dar du su A.Navicku teistus jaunuolius, kurie buvo kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, teismas išteisino, nenustačius, kad jie dalyvavo nusikaltimo padaryme.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas išteisino ir A.Navicką.
A.Navickas taip pat kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti privataus kaltinimo bylą V.Žilioniui. Jaunuolis kaltino komisarą jį užpuolus ir sumušus. Šioje byloje V.Žilionis ir buvo pripažintas kaltu. Po apkaltinamojo nuosprendžio komisaras išėjo į pensiją ir dabar dirba advokatu.
Kaltinamųjų advokatai teismui piršo mintį, kad "komisaras pats norėjo pasirodė didvyriu" esą pats sukėlė muštynes ir jam už tai reikia iškelti bylą. Savo sūnus ir jų gynėjus teisme palaikė ir tėvai.
"Nežinau, kodėl turėčiau teisintis, kam išėjau drausminti ir gerbti kitų teisę ilsėtis naktį. Žmogų, pasiūliusį laikytis tvarkos, jie pasiūlė "užversti". Kokios būtų pasekmės, jeigu prie jų būtų priėjęs silpnesnis žmogus? Reikia dar džiaugtis, kad šio įvykio pasekmės tokios", - teisme yra kalbėjęs nukentėjęs policininkas. Jis teigė nesąs iš tų žmonių, kurie nuolat ieško preteksto pasimušti.
Po šio incidento policijos pareigūnas susilaukė savo vadovybės moralinės paramos. Įžūlių jaunuolių sumuštam, tačiau sąžiningai ir pavyzdingai savo tarnybines pareigas atlikusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkui komisarui V.Žilioniui buvo skirtas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas "Angelas sargas".
Galų gale byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Jis priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį - paliko galioti miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendį.
