Remigijus RAINYS
Trakų rajone, Dusmenėlių kaime, vėliau VRM suvestinėse užfiksuotas kriminalinis įvykis prasidėjo nuo to, kad dar penktadienį į kiek pavėluotai savo 49-ąjį gimtadienį sumaniusio švęsti Antano Stadalnyko sodybą dviem automobiliais iš sostinės atriedėjo smagi kompanija: dukra su anūku, jos sugyventinis Egidijus Mickus (30 m.), kiti giminaičiai ir statybininku dirbančio Egidijaus bendradarbiai. Tarp atvykėlių buvo dar vienas sukaktuvininkas, todėl galima buvo tikėtis didžiulės puotos. Dvi dienas, dvi naktis... Oras buvo labai šiltas, tad kompanija puotavo lauke, pasidengusi stalą netoli šulinio. Keli vyriškiai pasikeisdami pakapodavo malkų laužui, kurio žarijose buvo kepami šašlykai. Nieko nuostabaus, kad dvi dienas ir naktis iš Kosmonautu pravardžiuojamo A. Stadalnyko sodybos sklidęs triukšmas nepatiko vos už kelių šimtų metrų gyvenančiai Antano ir Laimos Jasevičių šeimai, juo labiau kad kaimynai nesutarė jau nuo seniau. Iškentę triukšmingą naktį, Jasevičiai šeštadienį buvo išvažiavę pas Antano motiną, o sugrįžę įsitikino, kad jų vėl laukia bemiegė naktelė.
Laima sakė, kad juoda katė tarp sodybų gyventojų perbėgo, kai ji su vyru į ant nuostabaus grožio ežero kranto stovinčius namus atsikėlė gyventi iš Trakų. Iki tol tik jos tėvus lankę Jasevičiai su Antanu sutarė kuo puikiausiai, bet pernai mirė L. Jasevičienės mama ir pasiligojusiam tėvui buvo sunku tvarkytis ūkyje, juo labiau kad reikėjo rūpintis ir neįgalia Laimos seserimi. Todėl dar tik 41 metų sulaukęs Antanas Jasevičius, iki tol dirbęs Trakų policijos komisariato Budėtojų skyriuje, nedvejodamas išėjo į pensiją, mat jau senokai buvo sukaupęs tam reikalingą 25 metų darbo stažą, ir iš pareigūno tapo ūkininku, tik kažkodėl užsitraukė bendravardžio kaimyno nemalonę. L. Jasevičienė spėja, kad nesutarimai kilo dėl jų išsipirktos žemės, kurią A. Stadalnykas kažkodėl laikė sava ir kai tik užlipdavo ant kamščio, nuolat tai primindavo ir grasino kaimynus iš čia iškeldinti. Kiti kaimo gyventojai tikina, kad šiaip jau bailokas Kosmonautas ereliu virsdavo tik sulaukęs savo netikro žento Egidijaus ir šio bičiulių. Tuomet užkliūdavo ir tai, jog A. Jasevičius - buvęs "mentas", o raginimai jį "sutvarkyti" aidėte aidėdavo iš kaimynų pusės. Langai Dusmenėliuose byrėjo jau per Velykas be apsižodžiavimų neapsieita ir pastarąjį savaitgalį. Konfliktas įsiplieskė jau pavakarę, kai su sūnumi ir kaimynu ežere maudęsis, o vėliau valtimi irstęsis bei skridinius leidęs Antanas susidūrė su tinklaičius ten pat statančiu A. Stadalnyko sūnėnu bei šio bičiuliais. Antanui pasirodė, kad kaimyno kompanija ištraukė kelis jo skridinius, bet pats buvo apkaltintas svetimų tinklų tikrinimu. Buvusiam policijos pareigūnui buvo patarta nedaryti čia savo tvarkos, pagrasinta nuskandinti. Išsigandęs, jog girti vyrai tikrai įvykdys savo grasinimus, A. Jasevičiaus sūnus parbėgo namo ir atsivedė mamą, kuri kiek išgėrusį ir todėl gana karingai nusiteikusį vyrą parsivedė namo. Kitos pusės vyrai, sugrįžę į puotos vietą, taip pat skundėsi, kad girtas A. Jasevičius jiems grasino irklu. Konfliktas tuo lyg ir išblėso, todėl aprimusi moteris užsiėmė savo darbais ir teigė nepastebėjusi, kaip vyras vėl išėjo iš sodybos.
Liejosi kraujas
Kad kažkas atsitiko, L. Jasevičienė suprato, kai A. Stadalnyko sodyboje pasigirdo riksmai:
- Pilkit vandenį! Pilkit vandenį!
Be kvapo nulėkusi pas kaimynus, moteris pamatė savo vyrą gulintį netoli šulinio kraujo klane. Apie jį tupinėjo apgirtusi kompanija, todėl Laima parbėgo namo ir skubiai iškvietė greitąją pagalbą bei policiją, paskambino netoliese gyvenančiam svainiui Daniui Lučinskiui. Jai dar nepadėjus telefono ragelio pro duris įsvirduliavo visas kruvinas Antanas ir sukniubo ant lovos. Sunkiai žodžius betariantis vyras pasakė, kad jį parlydėjo taip žiauriai sudaužę kaimynai. Netrukus pasirodė medikai ir policijos ekipažas, kurį sudarė tame pačiame kaime gyvenantis Rūdiškių nuovados vyresnysis policininkas Algirdas Narinkevičius ir policininkas Alvydas Barysas. Įkėlę sužeistąjį į greitosios pagalbos automobilį, pareigūnai patraukė aiškintis į A. Stadalnyko sodybą, kur buvo sutikti dviejų kirviais ginkluotų vyrų. Apgirtę "kirvininkai" grasino pareigūnams ir nepaisė jų reikalavimų mesti kirvius. Tik kai A. Narinkevičius iššovė perspėjamąjį šūvį į orą, vienas iš puolusiųjų, kaip vėliau paaiškėjo, E. Mickaus bendradarbis Andrejus Mulyka (32 m.), vis dėlto numetė kirvį, o Egidijus nė nemanė paklusti ir užsimojęs kirviu šoko prie Algirdo. Kai tarp vyrų teliko vos metras ar pusantro, A. Narinkevičius iššovė antrą kartą ir kulka pataikė Egidijui į dešinę koją. Dabar jau į ligoninę reikėjo gabenti du sužeistuosius. Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje paaiškėjo, kad per konfliktą labiau nukentėjo Antanas. Jam konstatuoti kaukolės kaulų lūžiai ir vidaus organų sumušimai. Vyriškio sumušimu įtariamam E. Mickui gydytojai sėkmingai pašalino į kaulą įsmigusią kulką, bet vyrukui gydytis teks dar mažiausiai pusmetį.
Kieno šakės?
Kiek kitokia Antano Stadalnyko versija. Jis sakė, kad jo bendravardis sodybas skiriančiu takeliu atėjo nešinas šakėmis ir tylėdamas sustojo prie puotaujančiųjų.
- Užuot kaip žmogus pasveikinęs su gimtadieniu, pastatęs butelį ir prisėdęs prie stalo pasivaišinti šašlykais, Antanas įsižeidė, kai paklausėme, ko čia atsivilkęs, ir dūrė šakėmis mano žentui Egidijui, tačiau visa laimė, kad nepataikė, o tik pradūrė jo sportinius marškinėlius, - postringavo vyriškis. - Žinia, mano žentas - vyras nepėsčias, įpratęs statybose sunkenybes tampyti, tad ir kibo į šakes, jas atėmė ir tik kokius keturis kartelius švystelėjo kumščiu užpuolikui per galvą, o šis ir išvirto. Na, gal šakes atiminėjant Egidijui kiek talkino ir Andrejus, tačiau vėliau į vyriškių pasitąsymą jis nebesikišo.
Ir savo žodžiams patvirtinti Antanas iš už supjautų malkų krūvos ištraukė šakes, kurias esą bendravardis atsinešė iš namų, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl neatidavė jų policijai - kaip daiktinio įrodymo. Abu kirvius atidavė, o štai šakių - ne. Po operacijos sveikstantis Egidijus Mickus teigė, kad šakes jie nusprendė atiduoti tik įvykį tirsiantiems kriminalistams, nes nepasitikėjo atvykėliais policininkais. Pasak Egidijaus, A. Narinkevičių kartą jis jau buvo išvaręs iš uošvio namų, kai kartą jis bandė ten ieškoti kažkokių įtartinų asmenų. E. Mickus sakė kirvių su Andrejumi griebęsis, kai į jų kiemą įriedėjo baltas "Volvo" automobilis be jokių skiriamųjų policijos ženklų. Vyrai manė, kad juos puola norėdami atkeršyti kokie nors A. Jasevičiaus bičiuliai, juo labiau kad iš automobilio iššokę vyrai rankose laikė ginklus. Ir tik po to jie pamatę, kad atvykėliai - uniformuoti. E. Mickus tvirtina, jog policininkai ginklą panaudojo visiškai be reikalo, nes jau po pirmojo reikalavimo abu su Andrejumi numetė kirvius. Pagal statybininko versiją, Andrejus nedelsdamas atsiklaupė, o Egidijus kiek sudelsė, tuomet vienas policininkas iššovė į orą, o A. Narinkevičius jam besigulant - į dešinį šoną. Kulka koją sužalojo iš dešinės pusės, todėl policininko tvirtinimai, jog E. Mickus jį puolęs, esą neteisingi, nes šauta iš šono. Neabejotina, kad ikiteisminio tyrimo viskas bus išsiaiškinta, tačiau vargu ar po to konflikto židinys užges visiškai. Juo labiau kad gydytojai nesiima prognozuoti tolesnių A. Jasevičiaus sveikatos būklės pokyčių.
Neramus policininkų gyvenimas
Žiniasklaidos puslapiuose dažniau skaitome apie nukentėjusiuosius nuo teisėtų ar neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, tačiau aukų pasitaiko ir kitose barikadų pusėse. Kasmet Policijos departamento personalo tarnyba užfiksuoja nuo 121 (2001 metais) iki 211 (2000 metais) pasipriešinimo teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ar net jų užpuolimo atvejų. Šiemetinė statistika bus suskaičiuota tik metų pabaigoje, o pernai šalyje policijos pareigūnai buvo užpulti 39 kartus bei dar 132 kartus jiems buvo pasipriešinta. Labiausiai policininkams priešinosi ir juos užpuldinėjo didžiųjų šalies miestų gyventojai: vilniečiai (23 kartus), kauniečiai (22 kartus) ir klaipėdiškiai (12 kartų). Provincijoje labiausiai dantį ant pareigūnų griežė Vilniaus (6) Alytaus ir Tauragės (po 5) rajonų gyventojai. Po vieną ar kelis incidentus kilo dar 18 miestų ir rajonų.
Nenuostabu, kad daugiau nei trečdalis visų užpultųjų - Patrulinės tarnybos pareigūnai, nes jų daliai tenka budėjimas gatvėse, kur vyko daugiausia incidentų. Dauguma Patrulinės tarnybos pareigūnų susidūrimu metu buvo uniformuoti, tuo tarpu Kriminalinės policijos darbuotojus užpuldavo ar jiems priešindavosi kai jie vilkėdavo civiliškai. Pernai nebuvo užpulti tik Budėtojų skyrių darbuotojai, o daugelio kitų tarnybų pareigūnams teko tramdyti agresyvius mušeikas. Per užpuolimus buvo sužeisti 57 policijos pareigūnai.
Kažkodėl teisėtvarkos pažeidėjams didžiausias noras neklausyti policijos pareigūnų kyla gegužės ir rugpjūčio mėnesiais. Gal todėl, kad gegužę, atšilus orams, per žiemą uždarose patalpose užsitupėjusiam jaunimėliui knieti į ką nors "pasikasyti" kumščius, o rugpjūtį po atostogų sugrįžę į miestus jie vis dar negali nurimti po audringo kurortinio gyvenimo? Mat pagal statistiką, dažniausiai policijos pareigūnams pasipriešina ar juos užpuola 20-25 metų amžiaus jaunuoliai, ir daro tai daugiausia tamsiuoju paros metu. Pernai pareigūnus užpuolė ar jiems priešinosi 203 asmenys. 84 atvejais jie tai darė pavieniui, 26 - dviese, 8 - trise ir tik vieną kartą užpuolikų būta net šešių. 20 kartų pareigūnams pasipriešino neblaivūs asmenys, o 6 kartus juos užpuolė girti užpuolikai.
Po pernai patirtos agresijos 47 pareigūnams teko gydytis lengvus, 7 - apysunkius, 3 - sunkius kūno sužalojimus. Penkis kartus prieš pareigūnus buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Atremdami užpuolimus ar slopindami pasipriešiną teisėtiems reikalavimams šaudė ir pareigūnai: prieš nestojusias transporto priemones jie ginklą panaudojo 29 kartus, prieš gyvūnus - 26, o sulaikant ar ginantis nuo pažeidėjų - net 50 kartų. Tačiau tai nereiškia, kad policininkai kiekvieną kartą taikė į sulaikomuosius. Iš 395 šūvių net 222 buvo paleisti į orą, 90 - į automobilius, 71 - į gyvūnus ir tik 12 šūvių - į sulaikomus teisėtvarkos pažeidėjus, iš kurių 6 buvo taiklūs.
