Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Drauge su visais nebesulaukdami kažkur pasiklydusio pavasario, jo paieškas nutarėme pradėti Europos paukščių kryžkelėje, kaip ornitologai vadina Lietuvos Tado Ivanausko gamtos muziejaus ornitologinę stotį Ventės rage, pamaryje. Kas jau kas, o iš tolimų kraštų sugrįžtantys sparnuočiai visuomet buvo laikomi geriausiu pavasario pranašu, tad ar ne ornitologai turėtų geriausiai žinoti, kada šilti orai, lepinę mus kone visą žiemą, vėl sugrįš namolio.
Žvalgyba mūšiu
Ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas, vasarą švęsiantis savo 80 metų jubiliejų, paukščius žieduoja nuo 1954 metų, o stočiai vadovauja jau 30 metų. Daugiausiai apie paukščius ir jų klajones žinantis veteranas tikino, kad šiemet pirmieji pavasario pranašai - vieversiai - pasirodė jau prieš kelias dienas, o pirmosios pempės, kurių jis suskaičiavo per 40, atskrido tik kovo 14 dieną, apie 14 valandą. Tiesa, po kurio laiko maždaug toks pats jų skaičius išskrido atgal pietvakarių kryptimi. L. Jezerskas mano, kad tai tebuvo paukščių žvalgai, kurie, neradę ledu ar sniegu nepadengto plotelio, išskrido atgal anapus Baltijos, kur lengviau gali susirasti maisto, ir čia buvo atskridę greičiau veikiami kalendorinės datos, nei artėjančios šilumos nuojautos. Paprastai pirmieji sparnuočiai į Lietuvą sugrįžta pirmosiomis kovo dienomis, o kartais net vasario pabaigoje. Tačiau mums besišnekučiuojant padangėje pasirodė keli gausūs varnėnų būriai, kurie noriai lindo ir į kol kas vienintelę sūkurinę paukščių gaudyklę. Tad L. Jezerskas spėja, kad pavasaris turėtų prasidėti jau po poros savaičių. Tuomet bus pats laikas aptraukti tinklais vienas iš moderniausių pasaulyje abi didžiausias paukščių gaudykles, kurias sukūrė pats stoties vadovas. Ir nors Velykas be sniego veikiausiai švęs tik Klaipėdos krašto gyventojai, netrukus turėtų atšilti ir visoje šalyje.
"Pingvinai" prastai regi
Kol kas tik žvejai džiaugiasi tvirtu marių ledu, tikėdamiesi, kad taip pats Aukščiausiasis kompensuoja jiems kančias, patirtas per ilgą ir beveik beledį žiemos žūklės sezoną. Nors L. Jezerskas jam telefonu paskambinusiam bičiuliui sakė, kad šiuo metu stintos ir ešeriai patys kiša galvas iš ekečių ir ragina juos gaudyti, tačiau mūsų sutikti iš žūklės grįžtantys keturi klaipėdiškiai buvo kitokios nuomonės. Vyrai skundėsi vangiu žuvų kibimu ir parodė tik vieną per pusdienį sugautą, žvejų žargonu "klumpiniu" vadinamą, gal kokių 800 gramų svorio aštriapelekį. Keturiems vyrams tai tikrai menkas laimikis, nors jie tvirtino, kad visos smulkesnės žuvys atiteko žuvėdroms. Tiesa, žuvėdrų virš storai užšalusių marių mes nepastebėjome, tačiau visi žino, jog tikri žvejai visuomet kalba tik tiesą. Gal dėl to Klaipėdos žuvų turguje agurkais kvepiančių stintų kainos jau šoktelėjo iki 7 litų ir prognozuojama, kad netrukus jos dar brangs. L. Jezerskas mano, kad saugiai jaustis ant Kuršių marių ledo žvejai mėgėjai galės dar apie savaitę. Nors storai marių ledą nuklojęs sniegas, šildomas saulės, pats tirpina ledą ir upių deltose, kur stipri srovė, jau atsiranda pavojingų properšų. Neseniai vienoje iš jų savo sniego motociklą paskandino ir patys lediniame vandenyje išsimaudė du namo grįžtantys žvejai, kuriems šis nuotykis baigėsi be rimtesnių pasekmių. Kol kas pastaruoju metu tragiškų nelaimių neįvyko, nors pasieniečiams ir gelbėtojams jau teko ieškoti pasiklydusių ir lietuvaičių, ir užsieniečių. Daugelis išgelbėtųjų tikina, jog iki tamsos ant ledo užsisėdėjo pagauti žūklės azarto, todėl ir prarado orientaciją, tačiau ornitologinės stoties vadovas tuo abejoja. Jis matė ne vieną užsibuvėlį ant ledo, kuris sugrįždavo jau tiek "apšilęs", jog signalinės šviesos jam atrodydavo šviečiančios iš visur. Ornitologinės stoties balkone kasnakt uždegamas galingas prožektorius, kurio šviesos ryškumas keliolika kartų viršija šalia stovinčio tokio pat aukščio senojo švyturio buvusį mirksėjimą. Švyturys dabar nebeveikia ne be vietinių padaužų įsikišimo, tad ornitologijos stotyje netrukus ketinama įrengti dar galingesnį pulsuojančios šviesos prožektorių, nors jis bus skirtas ne niekuomet nepaklystantiems paukščiams, o svyruojantiems dvikojams "pingvinams", kurie šiaip jau ornitologinėje stotyje nėra laukiami.
Marios iki kelių
Vis dėlto paukščių žieduotojas prognozuoja ilgą ir vėsų pavasarį bei didelius potvynius, ypač Šilutės rajone, tad vos ne kasmet užliejamų kaimų senbuviams jau pats laikas pasirūpinti maisto atsargomis. Šiemet prognozuojami neįprastai dideli potvyniai, nes pastaruoju metu iškrito ypač daug kritulių, o ir ledo danga pakankamai stora. Tad staigiai atšilus bei prasidėjus ledonešiui, gali "užsikimšti" vandens tėkmė į marias ir potvynio lygis bus kaip niekada aukštas. Todėl po vandeniu gali atsidurti ištisi kaimai. O naminukės gamybos specialistai jau senokai kaupia mieles brogos raugimui, nes pakilus vandeniui policijos pareigūnai jų sodybas lankys retai, tad samanę bus galima virti beveik nesibaiminant įkliūti. Galbūt todėl pamario krašto naminė degtinė nuo seno garsėja pigumu. Bėda tik ta, kad ji ir neįtikėtinai stipri, tad maktelėjusiems tokio gėralo patiems virėjams išsiliejusios marios per dažnai atrodo tik iki kelių...
Tie išdykėliai varnėnai
Ganėtinai drąsūs atrodė bei pakankamai eibių prikrėtė ir tą dieną žieduojami pirmieji varnėnai, nors jie alkoholio tikrai nevartoja. Kai L. Jezerskas į savo kabinetą atsinešė pirmąjį šermukšnių uogų vaišėmis susigundžiusių bei į gaudyklę sulindusių gal kokių 50 plunksnuočių pulkelį, tuoj pat į tinklus pateko dar antra tiek. Kol stoties vadovas nuskubėjo sugaudyti bei į specialią dėželę sudėti ir šiuos, pirmieji kažkokiu būdu sugebėjo atnarplioti juos gaubiančio tinklelio rankovę. Paskui stoties vadovą sugrįžę į jo kabinetą, radome naujus "šeimininkus". Varnėnai blaškėsi palubėje ir dergė ant stalų, kėdžių, dokumentų ir net ant formuliarų, į kuriuos netrukus turėjo būti surašyti jų žiedų numeriai. Tad teko viską metus imtis skubios pažeidėjų "sulaikymo" operacijos. Čia, nepaisant solidaus amžiaus, nepralenkiamas buvo ponas Leonas, kuris, kol korespondentai sugavo tik vieną paukštį, sugebėjo į narvelį sukišti visus likusiuosius.
- Kažkodėl visuomet, kai mane aplanko žurnalistai, būtinai atsitinka koks nors nesusipratimas, - nepiktai bambėjo L. Jezerskas, o mes pasijuto lyg ir kalti, kad paukščiai išspruko į laisvę.
Netrukus ornitologinės stoties vadovas pradėjo vikriai žieduoti savo laikinus belaisvius aiškindamas, jog patinėlius nuo patelių lengviausia atskirti iš jų tamsių akių. Virš paukščių gaudyklės jau pasirodė naujas varnėnų būrelis, todėl mes, vengdami tapti naujų nesusipratimų kaltininkais ir vėl sutrukdyti ornitologo darbą, paskubėjome atsisveikinti su šeimininku ir apie vėluojantį pavasarį bei pamariečių laukiančias nelaimes nusprendėme pasikalbėti su pirmu sutiktu Ventės gyventoju.
Margučiai ant sniego
O pirmas sutiktas šnekus pamarietis, pasirodo, turi savo nuomonę apie vykstančius išskirtinius gamtos reiškinius. Dėl visko kaltais jis laiko kai kuriuos Seimo narius: pernelyg sesijos metu slidinėti ar kaip kitaip pramogauti pamėgusių seimūnų išdaigos, anot humoro jausmo nestokojančio ventiškio, pasiekė net paties dangaus valdovo ausis ir jis nusprendė atverti dangaus sniego jūrų šliuzus bei "užpilti" Lietuvėlę sniego tvanu. Taip tautos išrinktieji sulaukė galimybės slidinėti net ir neišvykdami iš tėvynės bei ilgam neatsitraukdami nuo savo tiesioginių pareigų. Tik gaila, jog kai kurie iš jų, net ir po šios "Dievo malonės" užuot skubėję prie Lietuvoje pilnu pajėgumu veikiančių keltuvų, neatsilaikė pagundai tarptautiniams parlamentarų slalomo turnyrams ruoštis kur nors Meksikoje ar Tunise, todėl dabar velykinius margučius gali tekti ridinėti ant sniego.
