Šią savaitę: solidus antrasis britų dainininko Tomo McRae darbas “Just Like Blood”, kurio vieta šalia geriausių visų laikų albumų; sunkiai žemiškomis kategorijomis apibūdinamas kosminis “Mogwai” rokas ir prieš keletą metų dainos “Bohemian Like You” dėka išpopuliarėjusios grupės “Dandy Warhols” albumas “Welcome to the Monkey House”.
“Mogwai” - “Happy Songs for Happy People”06.17, “Matador” (eksperimentinis rokas)Įvertinimas: 8+/10Panašu į: “Sigur Ros”, “Godspeed You Black Emperor!”
Didžiausia problema klausantis džiazo - sugebi jį suprasti ar ne. Norint apibūdinti, kas yra kosminis rokas (space rock), tikriausiai reikia pabuvoti kosmose. Būtent tokią muziką groja “Mogwai”.
Pirmųjų grupės albumų (“Young Team” ir “Come on Die Young”) gerbėjus, kurių Lietuvoje, neabejoju, nėra, “Happy Songs for Happy People” galėtų nuvilti ar bent nustebinti. Neliko naujajame darbe “Mogwai” būdingų eksperimentų, ilgų kompozicijų ar bandymų netikėtais perėjimais - nuo tylių garsų iki muzikinio instrumentinio sprogimo - pažadinti neatidų klausytoją.
Dabar kompanija iš Škotijos sukoncentravo dėmesį į tai, kas buvo gražu jų kūryboje. Išskyrus tik 8 minučių “Ratts of the Capital”, “Hunted by a Freak” ar “Stop Coming to my House” finalą, muzikoje dominuoja lengvų, kosminio skambesio melodijų ištraukos. Vokalo arba nėra, arba jis susintezuojamas iki instrumentinio skambesio, lengvos gyvų mušamųjų partijos persidengia su ritmo mašina, pianinu, violončele ir gitara.
Priešingai nei islandų “Sigur Ros”, kuri yra bene geriausia šiuo metu grupė, “Mogwai” gerokai melodingesni, tačiau nusileidžia požiūrio į muziką novatoriškumu. Palyginti su amerikiečių grupe “Godspeed You Black Emperor!”, “Mogwai” darbe mažiau juntama klasikinės muzikos skambesio ir struktūros įtaka.
Tačiau labiausiai stebina, kad ją galima klausyti ir kaip foninę muziką, ir kaip rimtą muzikinį darbą kiekvienąkart atrandant ką nors nauja. Sunku tiksliai paaiškinti, kas norėta pasakyti albumo pavadinimu, tačiau nei surūgėliai, nei nenusėdintys linksmuoliai šios muzikos neįvertins. “Happy Songs for Happy People” - tik laimingiems, grožį suprantantiems žmonėms.
Paklausyti albumo “Happy Songs for Happy People” galima čia: http://www.vh1.com/artists/az/mogwai/344520/album.jhtmlhttp://www.matadorrecords.com/mogwai/ (yra mp3)http://www.mogwai.co.uk/ (yra mp3)
“Dandy Warhols” - “Welcome to the Monkey House”05.19, “Capitol” (alternatyvusis poprokas)Įvertinimas: 5/10Panašu į “Blur”
Ko galima tikėtis iš grupės, jau albumo viršelyje naudojančios dviejų žymių grupių (“Rolling Stones” ir “Velvet Underground”) idėjas?
Berods 2001 metų vasarą, įkyriai skambant dainai “Bohemian Like You”, apie “Dandy Warhols” sužinojo visas pasaulis. Albumas “Thirteen Tales from Urban Bohemia”, iš kurio paimta ši pristatomoji daina, paneigė išankstinę nuostatą, kad čia vienos dainos grupė. Panašumai su ankstyvaisiais “Blur” akivaizdūs, tačiau ne tiek, kad norėtųsi apkaltinti sėkmės formulės panaudojimu.
Kaip minėjau, “Welcome to the Monkey House” yra plagiatas jau vien pažiūrėjus į viršelį. Brendant giliau į mišką, viskas dar pablogėja. Albumas, žinoma, “klausosi” smagiai, tačiau jam pasibaigus savęs klausi: “Ką nauja aš išgirdau?”
“Nupopsėjimas” - žinoma liga, tik ar “Welcome to the Monkey House” yra tas atvejis? Visų pirma gitaros iškeičiamos į sintezatorius, o tie reti likę akordai skamba lyg būtų sugroti prieš kelis dešimtmečius. Nieko nuostabaus, juk vienas prodiuserių - grupės “Duran Duran” narys Nickas Rhodesas. Tokiu atveju nereiktų stebėtis, kad vokalistas balsą bando “pritempti” iki Thomo Yorko iš “Radiohead” cypimo. Nesvarbu, kad ne laiku ir ne vietoje.
Galbūt fone skambančios melodijos panašumas į “Insincere Because I” ir “Manitoba” dainą “Skunks” minimalus, tačiau “Dandy Warhols” “kūrybingumą” vainikuoja “The Dope”, vieno geriausių praeitų metų grupės “Spoon” albumo “Kill the Moonlight” dainos “Stay don’t go” plagiatas. Natūraliai balsu bandomas palaikyti ritmas yra faktiškai identiškas. Skirtumas tik tas, kad plagiatas pavyko prasčiau. Kam to reikia? Vos prieš kelias savaites “Flaming Lips” http://www.omni.lt/index.php?base/z_107066, nors ir apsimetinėjo, kad tokios dainos niekad negirdėjo, sutiko sumokėti kompensaciją dainininkui Catui Stevensui už jo kūrinio “Father and Son” motyvo panaudojimą.
Žinau, kad negražu taip “sudirbinėti” grupę, bet, be bandymo būti šauniems ir madingiems, jie nieko nepademonstruoja. Galbūt “Ore” juos už tas pačias “nuodėmes” pagirs, tačiau... Jeigu ne kolektyvo potencialas, ankstesnis darbas ar garantuota radijo bomba “You were the Last High”, vargu ar būtų dėl ko rašyti apie šį albumą.
Tom Mcrae - “Just Like Blood”02.03, DB (rokas)Įvertinimas: 10/10Panašu į Davidą Gray
2001 metais išleidęs albumą “Tom McRae”, dainininkas buvo lyginamas su tuo metu kylančiais “Badly Drawn Boy”, o klausant antrąjį albumą “Just Like Blood” jau galima drąsiai teigti, kad tai buvo vienas labiausiai nevykusių palyginimų.
Tokie sulyginimai gerokai padidina atlikėjo populiarumą ir albumų pardavimus, tačiau kai kuriais atvejais klaidina klausytojus. Taip yra ir šiuo atveju. Jis šiek tiek gal ir panašus į Davido Gray albumą “A New Day Before Midnight”, tačiau “Badly Drawn Boy” kūrybos skiriasi kaip diena ir naktis.
Prestižinio “Mercury” apdovanojimo nominantas šiemet dėl nesuprantamų priežasčių praslydo pro muzikos kritikų rankas. Vos keli rimtesni leidiniai atkreipė dėmesį į brandžiai lyg žanro klasika skambantį albumą. Palyginti su pirmuoju albumu, šis subtilesnis, ramesnis ir minimalesnis: akustinė gitara, violončelė, perkusija, pianinas, tačiau visko su saiku. “Just Like Blood” nėra kažkas negirdėta ar nauja. Tai žodžiai, kurie nuolatos glūdi mumyse, tačiau retai būna pasakyti.
Minorinis darbas, tačiau ne dėl apėmusių emocijų, bet dėl kuriančios asmenybės pasaulio. Paklaustas, ar galėtų sukurti linksmą dainą, Tomas McRae akimirką pagalvojęs atsako, kad galėtų. “Pavyzdžiui, jeigu sužinočiau, kad važiuodami limuzinu užsimušė Blairas ir Bushas, matyt, paėmęs į rankas gitarą sugalvočiau ką nors linksma”. Ir suprask - juokauja jis ar rimtai?
Jeigu įsigysite “Just Like Blood” - tai bus jūsų maža, miela paslaptis. Neabejodamas sakau, kad mano fonotekoje jis gulės greta “R.E.M.” “Automatic for the People” ar “Radiohead” “O.K. Computer”, tačiau pasauliniu mastu tokios garbės nepasieks. Nėra čia nieko panašaus į “Drive”, “Man on the Moon” ar “Carma Police”, o “Karaoke Soul” - beviltiškas bandymas kažką “prastumti” į televizijos eterį.
Oficialus Tomo McRae tinklapis (jame galima perklausyti albumą): http://www.tommcrae.com/
Rekomenduojamos paklausyti dainos:Carla Bruni - “Quelqu'un m'a dit”“Less Than Jake” - "The Science of Selling Yourself Short"“Mogwai” - "Hunted By a Freak"
Galima parsisiųsti iš: http://www.matadorrecords.com/mpeg/mogwai/mogwai_hunted_by_a_freak.mp3“Stereophonics” - “Maybe Tomorrow”Tom McRae - “Karaoke Soul”
Kitą savaitę:“Super Furry Animals” - “Phantom Power”“The Clientele” - “Violet Hour”“Xiu Xiu” - “A Promise”
Klausimai? Komentarai? Pasiūlymai? - [email protected]
