Britų teismas tikriausiai pats teisingiausias pasaulyje. Na, kaip ir rusų radiacija pati sveikiausia pasaulyje, o laikrodžiai - patys greičiausi pasaulyje.
Garsiajame Bow Street teisme Koventgardene, kur teisia įvairias įžymybes bei “Savoy” viešbutyje kambarinėmis dirbančias ir ten pat apsivogusias lietuvaites, prieš teisėją stoja visiškai prasigėręs bomžas. (Jie visur vienodi - violetinis išpurtęs veidas, purvini nutrinti drabužiai, visas prasmirdęs ir t.t.) Teisėjas sako: “Pone Toksirtoks, jūs kaltinamas tuo, kad užvakar, rugpjūčio 25 dieną, tokioje ir tokioje viešoje vietoje buvote girtas (t.y. neblaivus, bet teisėjas sako “girtas”). Ar pripažįstate savo kaltę?” Bomžas, vos apversdamas liežuvį, sako: “Nepripažįstu. Taigi tik porą buvau padaręs”.
Britų teisme, jei kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės, byla perduodama nagrinėti prisiekusiųjų teismui. Dvylika “paprastų žmonių” iš visuomenės tarpo yra sukviečiami, kad išklausę visus įrodymus už ir prieš nuspręstų, ar kaltinamasis kaltas ar ne. Taigi ir ponui bomžui dabar bus surengtas prisiekusiųjų teismas. Byla bus pavadinta “Karalienė prieš poną Tokįirtokį”. Apie 20 žmonių iš visuomenės tarpo paštu gaus šaukimus į teismą, turės mesti visus savo darbus, tarnybas, vaikus bei šunis ir susirinkti į teismo salę. Čia teisėjas kiekvieno iš jų paklaus, ar yra kokia nors priežastis, dėl kurios ji ar jis negalėtų atlikti šios visuomeninės prievolės. Kiekvienas visuomenės atstovas bandys išsisukti kaip įmanydamas, nors fantazijos toli gražu ne visiems užteks. Vyraus jau nupirkti atostogų kelialapiai, maži vaikai ir pikti darbdaviai. Na, dar labai daug pastangų reikalaujantis privatus verslas, kuris, paliktas be priežiūros, negrąžinamai sužlugtų. Į kai kuriuos pasiteisinimus teisėjas pasakys: “Čia ne priežastis, prašom užimti vietą tarybos suole”. Šiaip taip susirinks dvylika: dalis tų, kurių pasiteisinimai teisėjo neįtikino, bet daugiausia tų, kuriems tai puiki proga bent trumpam (o kartais net keliems mėnesiams) nusiplauti iš seniai užknisusios darbo vietos. Jei nesusirinks dvylika, teisėjas paleis visus namo ir perkels teismo posėdį į kitą dieną. Tą dieną bus sušauktas jau kitas būrys visuomenės narių ir visa atrinkimo į prisiekusiųjų tarybą procedūra prasidės iš naujo. Kai pagaliau bus surinkti 12 tarėjų, jie, be abejo, prisieks, kad teis kaltinamąjį dorai ir sąžiningai.
Ir jie turės dorai ir sąžiningai nuspręsti, ar ponas Toksirtoks, kuris ir šiaip jau vos bepastovi ant kojų, tą vieną kažkuo ypatingą dieną prieš porą savaičių buvo girtas ar tik “porą padaręs”. Sprendimą turės priimti tik vienbalsiai. Jei bent vienas iš jų nebus visiškai įsitikinęs, kad ponas Toksirtoks tikrai buvo tą dieną girtas, tuomet teisėjas savo ruožtu priims sprendimą, kad galima leisti balsų daugumą. Tai reiškia, ne mažiau kaip 10 turės būti už ir ne daugiau kaip du - prieš. Jei atsiras bent trys prisiekusieji, kurie na niekaip nesutiks, kad ponas Toksirtoks būtent tą dieną būtent toje viešoje vietoje buvo girtas, tuomet teisėjas paleis visą teismą ir visa procedūra prasidės iš naujo.
O tarp teisėjo ir bomžo vyksta toks pokalbis:
Bomžas: Tai ką man dabar daryti?
Teisėjas: Dabar galite eiti.
Bomžas: Galiu? A, tai gerai.
Teisėjas: Bet žinokite, kad turėsite sugrįžti į šitą salę po savaitės, rugsėjo 6 dieną, į prisiekusiųjų teismą.
Bomžas: Aha, gerai.
Aha, sugrįš. Slapta įtariu, kad teisėjas ir pats slapta tikisi, jog nesugrįš.
P.S. Beje, aną dieną girdėjau per žinias, kad garsųjį Bow Street teismą žadama parduoti. Parduoti? Kam? Iškart prisimenu aukcioną “Dvylikoje kėdžių”, kur parduodama teisingumo deivės statulėlė: “Pravosudije - prodano!”
