Iki šiol tik Tolimojoje Azijoje paplitusi liga jau pasiekė ir Sibiro regionus, Kazachstaną. Jau oficialiai pranešta, kad nuo žmonėms pavojingos gripo atmainos Čeliabinsko, Novosibirsko, Omsko, Tiumenės, Kurgano srityse, Altajaus krašte ir Kalmukijos Respublikoje žuvo per 11 000 paukščių, o apie 130 000 buvo sunaikinta. Dar daugiau - Vokietijos vartotojų teisių gynimo ministerijos sekretorius pranešė, kad paukščių gripas pirmą kartą nustatytas Europos Sąjungos valstybės teritorijoje.
Į Europą neįsileido
Štutgarte per Žaliųjų partijos narių susitikimą ministerijos sekretorius Aleksandras Miuleris teigė, jog iš Azijos į Briuselio oro uostą atvykę asmenys kontrabanda bandė įvežti gyvų paukščių. Juos sulaikė muitinės pareigūnai. Nustatyta, kad gabenti sparnuočiai sirgo paukščių gripo H5N1 atmaina. Lėktuvu atgabentus paukščius sulaikė muitininkai, tačiau tiems, kurie skrenda patys, jokių užtvarų nėra. Kazachstane, Pavlodaro regiono Golubovkos kaime, paukščių gripas nustatytas žąsų fermoje. Manoma, kad ten auginami paukščiai užsikrėtė nuo praskrendančių laukinių. Fermoje laikytos žąsys sunaikintos, paskelbti apribojimai prekybai paukščiais ir paukštiena. Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir Lietuva, iš Rusijos, Kazachstano neimportuoja paukščių, paukštienos produktų, kiaušinių, todėl ir šiuo keliu pavojinga liga mūsų šalies pasiekti negali.
Kodėl bijomasi paukščių gripo?
Ankstesnis viruso protrūkis buvo užfiksuotas Honkonge 1997 metais. Tada irgi buvo bijoma, kad virusas išplis po visą pasaulį, tačiau Honkongo valdžia operatyviai sunaikino 1,5 milijono naminių paukščių ir užkirto kelią pavojingai ligai. Šis gripo protrūkis prasidėjo skurdesnėse šalyse, kurioms, matyt, buvo gaila deginti paukščius, todėl ir išplito plačiau. Pasiekė Tailandą, Kiniją, Vietnamą, Indoneziją, Japoniją, Rusiją. Šiais metais paukščių gripas jau buvo diagnozuotas 65 žmonėms, iš jų 23 mirė. Gripas sunaikino ir daugiau kaip 120 milijonų paukščių. Beveik visi gripu apsikrėtę paukščiai suserga ir nugaišta per dieną ar dvi. Tik laukiniai paukščiai virusą perneša nuo jo nenukentėdami. Pagrindiniai paukščių gripo požymiai yra tai, kad užsikrėtę paukščiai nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja. Pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galva ir kaklas, atsiranda kraujosruvų ir galų gale paukščiai nugaišta. Tačiau jau pastebėta, kad naminės antys sugeba virusui pasipriešinti. Kai kurie laukiniai paukščiai irgi nenugaišta, nes, ko gero, jau prisitaikė prie gripo mutacijų. Tokia versija sukėlė mokslininkams išgąstį, nes sergantys migruojantys paukščiai nesunkiai virusą išplatintų po visą pasaulį.
Specialistai, tyrinėjantys paukščių gripą, susirūpinę dėl to, kad šis virusas nesukeltų pragaištingos epidemijos, panašios į tokią, kuri po Pirmojo pasaulinio karo nusinešė apie 40 milijonų žmonių gyvybių. Kaip žmonės užsikrečia pavojinga liga, dar nenustatyta, tačiau pasitaiko atvejų, kai užtenka tik kontakto su sergančiu gyvūnu. Medikai ir mokslininkai baiminasi, kad žmogui vienu metu užsikrėtus paukščių gripo virusu ir įprastu žmonių gripu, gali įvykti mutacija ir atsirasti visiškai naujo potipio žmonių gripo virusas, kuriam žmonės neturėtų imuniteto. Šiuo atveju iškiltų gripo epidemijos grėsmė.
Nepaprasti apribojimai
Vieni pirmųjų saugotis nuo gripo ėmėsi olandai. Nyderlandai yra viena didžiausių pasaulyje mėsos ir paukštienos eksportuotojų. Šioje šalyje paukščių gripo protrūkis buvo 2003 metais. Dėl jo buvo išpjauta ketvirtadalis šalyje auginamų paukščių ir dabar paukštininkystės ūkiai reguliai tikrinami. Jau paskelbta, kad visi naminiai paukščiai negalės būti laikomi atvirame lauke, kad būtų išvengta kontaktų su migruojančiais paukščiais. Nyderlandų žemės ūkio ministerija savo pareiškime teigia, kad ūkininkai galės įrengti aptvarus ir lauke, bet taip, kad kontaktas su laukiniais paukščiais būtų neįmanomas.
Panašiai elgiamasi ir Vokietijoje. Tik šioje šalyje paukščius laikyti atvirame lauke bus uždrausta nuo rugsėjo 15 dienos. Panašiai kaip ir Nyderlanduose, paukščiai, laikomi lauke, turės būti aptverti tinklais ir tvoromis. Vokietijos sienos kontrolės pareigūnams nurodyta padažninti patikrinimus ir apsaugoti šalį nuo paukščių įvežimo. Italijos oro uostuose irgi įvesta papildoma kontrolė. Lėktuvus pasitinka sanitarijos gydytojai, kurių pareiga - išaiškinti žmones, sergančius gripu. Muitininkai taip pat įpareigoti atidžiai tikrinti keleivių bagažą, kad į šalį nepatektų gyvų paukščių.
Vengrijos epidemiologijos centro vadovas Laslas Buidošas pranešė, kad jų šalyje sukurta vakcina nuo paukščių gripo viruso. Ji jau parengta klinikiniams tyrimams su žmonėmis. Testų su gyvūnais rezultatai buvo labai sėkmingi, tad Vengrijos epidemiologai tikisi, kad jie sugebės užkirsti kelią pavojingam susirgimui.
Ventėje - kontrolės postas
Lietuvos ūkininkai rugsėjo ir spalio mėnesiais, kol baigsis laukinių paukščių migracija, savo auginamus paukščius irgi turėtų laikyti uždarose patalpose. Tokias rekomendacijas dėl pasaulyje susiklosčiusios sudėtingos paukščių gripo situacijos šalies žemdirbiams pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis. Lietuvoje grėsmę gali kelti praskrendančios laukinės antys ir žąsys. Užkratas dažniausiai platinamas su išmatomis.
Ventės rage jau įkurtas mirguojančių laukinių paukščių kontrolės postas. Ištyrus apie 100 praskrendančių laukinių paukščių nustatyta, kad jie buvo sveiki. Lietuvos teritorijoje sumedžioti paukščiai taip pat tiriami dėl paukščių gripo. Pasienio veterinarijos postuose labai atidžiai kontroliuojamas paukščių ir jų produktų įvežimas ir tranzitas.
Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?
Paukščių gripas - liga, natūraliai plintanti tarp paukščių. Tačiau A/H5N1 gripo viruso infekcija ir žmonėms sukelia sunkią kvėpavimo takų ligą ir net mirtį. Kol kas nėra duomenų, kad paukščių gripo infekciją būtų perdavęs žmogus žmogui, dėl to labai svarbu saugotis užsikrėtimo nuo infekuotų paukščių. Pasaulyje šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas paukščių gripo priežiūrai ir kontrolei. Siūlome kai kurias rekomendacijas keliaujantiesiems į šalis, kuriose nustatytas paukščių gripas.
Prieš kelionė:
- išsiaiškinkite, ar toje šalyje, į kurią ketinate vykti, nėra nustatytų paukščių gripo atvejų, ar ten masiškai negaišta paukščiai;
- pasirūpinkite, kad kelionės metu būtų užtikrinta medicinos pagalba (kelionės vaistinėlė, sveikatos draudimas ir kt.);
- pasiskiepykite sezonine vakcina nuo gripo (šiuo metu vakcina nuo paukščių gripo A/H5N1 yra klinikinių tyrimų stadijoje, todėl ja žmonės neskiepijami);
- prieš išvykdami išsiaiškinkite, kaip ir kur gauti medicininę pagalbą pasirinktoje šalyje.
Kelionės metu:
- venkite kontakto su gyvais (net ir sveikai atrodančiais), sergančiais ir (ar) nugaišusiais paukščiais (vištomis, žąsimis, antimis, balandžiais, ypač laukiniais paukščiais);
- jeigu įmanoma, venkite lankytis komercinėse ar namų ūkio paukščių fermose ir turguose, kur auginami, laikomi, parduodami gyvi paukščiai, paukštiena;
- nelieskite paviršių, kurie gali būti užteršti paukščių išskyromis, išmatomis;
- nevalgykite patiekalų, kuriose gali būti termiškai neapdorotos paukštienos;
- kruopščiai ir dažnai plaukite rankas su vandeniu ir muilu (net jeigu jos atrodo švarios), jeigu nėra tokios galimybės, visuomet turėkite su savimi drėgnų servetėlių, impregnuotų alkoholio turinčiu skysčiu. Rankų plovimasis pašalina infekciją ir tokiu būdu išvengiama užkrato perdavimo;
- jeigu susirgote kelionės metu, jei tik įmanoma, venkite kontaktų su kitais žmonėmis (taip sumažinama užkrato plitimo rizika), kreipkitės medicinos pagalbos.
Jei kelionėje gaminate maistą:
- ypač svarbu plauti rankas prieš ir po paukštienos ruošimo maistui;
- paukščių gripo virusas H5N1 žūva kaitinant (56 laipsnių C temperatūroje - per 3 valandas ar 60 laipsnių C temperatūroje - per 30 minučių). Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja paukštieną, taip pat kiaušinius apdoroti kaitinant ne mažesnėje kaip 70 laipsnių C temperatūroje;
- termiškai neapdorotą paukštieną laikykite atskirai nuo termiškai apdorotos; nenaudokite tos pačios lėkštės termiškai apdorotai paukštienai, jeigu prieš tai toje lėkštėje buvo padėti termiškai neapdoroti paukštienos produktai.
Po kelionės:
- 10 dienų stebėkite savo sveikatą;
- jeigu susirgote 10 dienų laikotarpiu (karščiavimas, kosulys, dusulys), skubiai kreipkitės medicinos pagalbos. Kreipdamiesi pagalbos nurodykite, kokius pastebėjote simptomus (pakilo temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsirado kosulys), į kokią šalį buvote išvykęs, ar turėjote kontaktą su paukščiais ar su įtariamu sergant paukščių gripu asmeniu.
