Stambaus banko valdyba gavo signalą, kad viename iš banko skyrių reikalai visai prasti. Jokios operacijos nevykdomos, aktyvumas lygus nuliui. Nuvyko visa tai patikrinti revizorius.
Atvyksta jis į šį skyrių pačiame darbo dienos įkarštyje. Įeina į vidų - tuščia, tik iš gretimo kabineto girdėti balsai:
- ... jis juk galėjo visus būgnus nunešti... Būgnus nunešė, bet pikai liko... Dvi, žinoma, mes jam įsiūlysim... Mažiausiai dvi...
Žvilgteri revizorius į tą kabinetą ir net amą praranda - skyriaus direktorius ir 3 klerkai pliekia kortomis. Na, galvoja revizorius, dabar aš jiems parodysiu.
Grįžta į operacijų salę ir nuspaudžia pavojaus mygtuką. Sukaukia sirena. Revizorius atleidžia mygtuką, sirena nutyla, o iš kabineto girdėti.
- ... pirmiausia triakes atmušim... Na, kieno eilė?..
Vėl revizorius nuspaudžia mygtuką. Ir vėl po sirenos girdi:
- Mano tūzai... Daugiau kozirių nėra...
Ne, galvoja revizorius, vis vien aš juos pašokdinsiu. Ir trečią kartą nuspaudžia mygtuką. Tada tarpduryje iš gatvės pasirodo padavėjas, nešinas keturiais bokalais alaus (alinė - kitapus gatvės):
- Girdžiu, girdžiu. Jau atnešu...
