Petras IVANAUSKAS
Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos komitetas nubalsavo už mirties bausmės taikymo sustabdymą. Už Italijos inicijuotą moratoriumą, siūlantį sustabdyti mirties bausmės vykdymą, visame pasaulyje balsavo 99 šalys; 52 balsavo prieš, o 33 valstybės susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš buvo ir Jungtinės Valstijos.
Prieš moratoriumą - Jav ir Singapūras
Šis sprendimas teisiškai neįpareigoja valstybių panaikinti mirties bausmę, tačiau, ekspertų nuomone, daugelis balsavusiųjų šalių jį įgyvendins. Šiuo metu jau 130 pasaulio valstybių yra panaikinusios mirties bausmę, tačiau vis dar yra valstybių, kurios net nesvarsto mirties bausmės panaikinimo galimybės. Tačiau požiūris į mirties bausmę po truputį keičiasi. Kai 2000 metais JT bandė paskelbti moratoriumą mirties bausmei, tuomet tam pritarė beveik vien tik Europos valstybės.
Šį kartą aršiausi moratoriumo priešiningai buvo Singapūras. Šio šalies atstovų nuomone, mirties bausmė yra Baudžiamojo kodekso dalis, todėl kiekviena šalis šį klausimą turi spręsti individualiai. Panašiai galvojama ir JAV, ir kitose valstybėse, kuriose taikoma mirties bausmė.
Seimas - prieš tautos valią
Lietuvoje mirties bausmė iš Baudžiamojo kodekso už kriminalinius nusikaltimus buvo pašalinta dar 1998 metų gruodžio 21 dieną.
1999 metų sausio 18-ąją Lietuva pasirašė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo. Šį protokolą pasirašiusioms valstybėms buvo palikta teisė taikyti mirties bausmę už veiksmus karo arba neišvengiamo pavojaus kilti karui metu.
13-ąjį protokolą, numatantį mirties bausmės panaikinimą be jokių išlygų, Lietuva pasirašė 2002 metų gegužės 3 dieną Vilniuje vykusios Europos Tarybos Ministrų komiteto 110-joje sesijoje. Tad dabar Lietuvos kodeksuose negalės būti numatyta mirties bausmė netgi už veiksmus karo arba neišvengiamo pavojaus kilti karui metu.
Nors visos apklausos liudija, kad paprasti mirtingieji pasisako už mirties bausmę, tačiau Seimas, pataikaudamas Briuselio biurokratams, pasisakė prieš tautos valią. Kažin ar iš tikro toks sprendimas neginčytinas. Nusikalstamumas Lietuvoje nemažėja, o bausmės švelnėja. Dabar gyvybė jau visiškai nuvertinta, teismai kartais už tokį sunkų nusikaltimą kaip nužudymas skiria tik lygtinę bausmę. Kita vertus, griežtesni teisėjai už nužudymus skiria bausmes iki gyvos galvos. Tokių pavojingų nusikaltėlių jau dabar - beveik šimtas. O tai kas bus toliau? Žmonės, nukentėję nuo žmogžudžių, dar turi juos visą amžių ir išlaikyti. Paradoksas, ir tiek. Panašiai Europoje galvoja ir lenkai.
L. Kačinskis - už mirties bausmę
Dauguma lenkų norėtų mirties bausmės sugrąžinimo, nes mano, jog atėjo laikas užkirsti kelią siaubingoms tragedijoms - tokioms, kaip visą šalį sukrėtusi septynmetės Gražynos, kurią, seksualiai ja pasinaudojęs, žiauriai nužudė kaimynas, mirtis. Visuomenės nuomonės turimo biuro apklausa parodė, jog net 60 proc. lenkų norėtų, kad šalyje vėl būtų įvesta mirties bausmė.
Pasak apklausos dalyvių, 25 metai kalėjimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra per mažos bausmės žiauriausiems nusikaltėliams, nes neretai jie iš įkalinimo įstaigų išeina pirma laiko. Be to, bausmę jie atlieka patogiose kamerose su televizoriais, naudojasi sporto salėmis, bibliotekomis. Tai sau gali leisti toli gražu ne visi įstatymų besilaikantys visuomenės nariai. Kaliniams taip pat nereikia sukti galvos, iš kur gauti pinigų drabužiams ar maistui, o išėję į laisvę jie dažniausiai vėl nusikalsta. Todėl visuomenė ir mano, kad didžiausiems nusikaltėliams - žmogžudžiams, ypač žiauriems žagintojams - turi būti skiriama mirties bausmė. Priešingą nuomonę pareiškė 30 proc. respondentų. Apie mirties bausmės sugrąžinimą prakalbo net Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis.
Lenkijoje mirties bausmės nevykdomos nuo 1988 metų. Paskutinis toks nuosprendis buvo įvykdytas 1988-ųjų balandį. Lenkijos baudžiamajame kodekse mirties bausmė yra pakeista kalėjimo iki gyvos galvos bausme.
Mirties vykdymo paslaptis
Beje, mirties bausmė Lietuvoje panaikinama ne pirmą kartą. 1920-ųjų gegužės 28-ąją Steigiamasis Seimas sustabdė mirties bausmės vykdymą, o birželio 10 dieną išvis panaikino mirties bausmę. Bet sveikas protas nugalėjo - už gero mėnesio buvo nutarta mirties bausmę sugrąžinti.
Dabar paskutinį mirties nuosprendį valstybė įvykdė 1995-aisiais, kai buvo sušaudytas "Vilniaus brigados" vadeiva Borisas Dekanidzė, organizavęs žurnalisto Vito Lingio nužudymą. Kaip buvo įvykdytas nuosprendis, laikoma paslaptyje. Žinoma tik tiek, kad Borisas jį sutiko vyriškai.
Apskritai visame pasaulyje žmonės domisi mirties bausmės vykdymu. Paslaptingas mirties vyksmas, žinojimas, kad tai anksčiau ar vėliau atsitiks kiekvienam, nepalieka abejingųjų. Šiurpina viešas užmėtymas akmenimis kai kuriose musulmonų valstybėse, tačiau, kita vertus, net ir JAV, demokratijos lopšyje, mirties bausmė atrodo ne itin humaniškai. Kai elektros kėdėje sėdinčiam pasmerktajam nuo aukštos įtampos užverda kraujas - nemalonus reginys.
Bet JAV ši procedūra nėra taip užslaptinta. kaip buvo Lietuvoje. Netgi lenkai socialistiniais laikais nebijojo parodyti, kaip kariami nusikaltėliai. Tai, beje, vienas iš pačių humaniškiausių nužudymo būdų - mirtis ištinka akimirksniu.
Sovietmečiu buvo šnekama apie urano kasyklų šachtas, kuriose tariamai dirbo nuteistieji myriop. Ne vienas pasakojo matęs gyvą mirtininką praėjus daugeliui metų po bausmės įvykdymo. Kalbama, kad buvusios sovietinės Lietuvos piliečiai, nuteisti mirti, iš pradžių buvo laikomi Vilniaus Lukiškėse, o gavus iš Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo neigiamą atsakymą į mirtininko malonės prašymą, išvežami į Minsko kalėjimą.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje mirties nuosprendis buvo įvykdytas A. Novatkiui, V. Laskiui, V. Ivanovui, V. Žibaičiui, A. Varneliui, B. Dekanidzei. Kaip tai buvo padaryta, galime tik įsivaizduoti.
Kai pasmerktasis supranta, kad, malonės komisijai atmetus prašymą pasigailėti, jo viltys žlugo, kiekvienas rakto pasukimas kameros durų spynoje atrodo paskutinis. Kadaise "Akistata" rašė, kad mirtininkai Lietuvoje buvo šaudomi Lukiškių kalėjimo pirtyje. Pirtis pasirinkta bausmes vykdyti todėl, kad šniokščiančio vandens bei įjungtos ventiliacijos keliamas triukšmas nustelbia šūvių garsą, prie durų patogu privairuoti automobilį lavonui išvežti. Itin paprasta ir pašalinti pėdsakus - tereikia prijungti guminę žarną prie vandens čiaupo.
Bet tai jau - istorija. Nuo šiol Lietuvoje net karo ar didelių neramumų metu mirties bausmė nebus taikoma. Esame turtingi ir išmintingi, tad statysime kalėjimus nuteistiesiems žmogžudžiams išlaikyti. O kiti ir toliau mus žudys.
Šiuo metu Lietuvoje mirties už grotų laukia 99 žudikai. Beje, pagal dabartinius įstatymus jiems yra galimybė kada nors ištrūkti į laisvę. Už gerą elgesį Lukiškėse jiems bausmė iki gyvos galvos gali būti pakeista 15-25 metų nelaisvės terminui.
