Ketvirtadienį Seimas ratifikavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais, be jokių išlygų. Vadinasi, Lietuvos kodeksuose negalės būti numatyta mirties bausmės netgi už veiksmus karo arba neišvengiamo pavojaus kilti karui metu.
Už šio protokolo ratifikavimą balsavo 60 parlamentarų, prieš buvo 3 ir 4 susilaikė.
Lietuvoje mirties bausmė iš Baudžiamojo kodekso už kriminalinius nusikaltimus buvo pašalinta dar 1998 metų gruodžio 21 dieną.
1999 metų sausio 18-ąją Lietuva pasirašė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6-ąjį protokolą dėl mirties bausmės panaikinimo. Šį protokolą pasirašiusioms valstybėms buvo palikta teisė taikyti mirties bausmę už veiksmus karo arba neišvengiamo pavojaus kilti karui metu.
13-ąjį protokolą, numatantį mirties bausmės panaikinimą be jokių išlygų, Lietuva pasirašė 2002 metų gegužės 3 dieną Vilniuje vykusios Europos Tarybos Ministrų komiteto 110-osios sesijoje.
Šį protokolą yra pasirašiusios 40 iš 45 valstybių-Europos Tarybos narių.
Nors visos apklausos liudija, kad paprasti mirtingieji pasisako už mirties bausmę, tačiau Seimas, pataikaudamas Briuselio biurokratams, pasisakė prieš tautos valią. Kažin ar iš tikro toks sprendimas neginčytinas. Nusikalstamumas Lietuvoje nemažėja, nusikaltimai sunkėja, o bausmės švelnėja. Dabar gyvybė jau visiškai nuvertinta, teismai kartais už tokį sunkų nusikaltimą kaip nužudymas skiria tik lygtinę bausmę. Kita vertus, griežtesni teisėjai už nužudymus skiria bausmes iki gyvos galvos. Tokių pavojingų nusikaltėlių jau dabar - visas šimtas. O tai kas bus toliau? Kalėjimas, skirtas nuteistiesiems iki gyvos galvos, greitai persipildys, vis daugiau lėšų teks skirti tokių kalinių išlaikymui. Žmonės, nukentėję nuo žmogžudžių, dar turi juos visą amžių ir išlaikyti. Paradoksas, ir tiek.
Beje, mirties bausmė Lietuvoje panaikinama ne pirmą kartą. 1920-ųjų gegužės 28-ąją Steigiamasis Seimas sustabdė mirties bausmės vykdymą, o birželio 10 dieną išvis panaikino mirties bausmę. Bet sveikas protas nugalėjo - už gero mėnesio buvo nutarta mirties bausmę sugrąžinti.
Dabar paskutinį mirties nuosprendį valstybė įvykdė 1995-aisiais, kai buvo sušaudytas "Vilniaus brigados" vadeiva Borisas Dekanidzė, organizavęs žurnalisto Vito Lingio nužudymą. Kaip buvo įvykdytas nuosprendis, laikoma paslaptyje. Žinoma tik tiek, kad Borisas jį sutiko vyriškai. Apskritai visame pasaulyje žmonės domisi mirties bausmės vykdymu. Paslaptingas mirties vyksmas, žinojimas, kad tai anksčiau ar vėliau atsitiks kiekvienam, nepalieka abejingųjų. Šiurpina viešas užmėtymas akmenimis kai kuriose musulmonų valstybėse, tačiau, kita vertus, net ir JAV, demokratijos lopšyje, mirties bausmė atrodo ne itin humaniškai. Kai elektros kėdėje sėdinčiam pasmerktajam nuo aukštos įtampos užverda kraujas - nemalonus reginys. Bet JAV ši procedūra nėra taip užslaptinta kaip kad buvo Lietuvoje. Netgi lenkai socialistiniais laikais nebijojo parodyti, kaip kariami nusikaltėliai. Tai, beje, vienas iš pačių humaniškiausių nužudymo būdų - mirtis ištinka akimirksniu. Sovietmečiu buvo šnekama apie urano kasyklų šachtas, kuriose tariamai dirbo nuteistieji myriop. Ne vienas pasakojo matęs gyvą mirtininką praėjus daugeliui metų po bausmės įvykdymo. Kalbama, kad buvusios LTSR piliečiai, nuteisti mirti, iš pradžių buvo laikomi Vilniaus Lukiškėse, o gavus iš Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo neigiamą atsakymą į mirtininko malonės prašymą, išvežami į Minsko kalėjimą.
Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje mirties nuosprendis buvo įvykdytas A. Novatkiui, V. Laskiui, V. Ivanovui, V. Žibaičiui, A. Varneliui, B. Dekanidzei. Kaip tai buvo padaryta, galime tik įsivaizduoti. Kai pasmerktasis supranta, kad Malonės komisijai atmetus prašymą pasigailėti, jo viltys žlugo, kiekvienas rakto pasukimas kameros durų spynoje atrodo paskutinis. Kadaise "Akistata" rašė, kad mirtininkai Lietuvoje buvo šaudomi Lukiškių kalėjimo pirtyje. Pirtis pasirinkta bausmes vykdyti todėl, kad šniokščiančio vandens bei įjungtos ventiliacijos keliamas triukšmas nustelbia šūvių garsą, prie durų patogu privairuoti automobilį lavonui išvežti. Itin paprasta ir pašalinti pėdsakus - tereikia prijungti guminę žarną prie vandens čiaupo. Bet tai jau - storija. Nuo šiol Lietuvoje net karo ar didelių neramumų metu mirties bausmė nebus taikoma. Esame turtingi ir išmintingi, tad statysime kalėjimus nuteistiesiems žmogžudžiams išlaikyti. O kiti ir toliau mus žudys.
