Giedra Akavickienė
Telšių rajono Tryškių miestelio gyventoja Verutė Zofija Atarienė negali susitaikyti su netikėta penkiolikametės globotinės Akvilės Strobykinos mirtimi. Daug brangių žmonių netekusi 54 metų moteris šiandien gyvena tik su psichologų pagalba.
Drabužiuose neliesti pinigai
Praėjusių metų rudenį šalį sukrėtė paslaptinga paauglės mirtis. Spalio 22-osios rytą Tryškių miestelio Žemaitės gatvės patvoryje praeiviai aptiko jos kūną.
Išgirdusi kraupią žinią, globėja dar tikėjosi, kad jos mergaitė gyva. Deja, nors buvo daromas širdies masažas, atvykę medikai konstatavo mirtį.
Ant kūno smurto žymių nerasta, drabužiuose neliesti pinigai, todėl nužudymo ar apiplėšimo versijos atmestos. Be to, įgimtą širdies ydą turėjusi mergaitė sveikata nesiskundė.
Apsinuodijo medikamentais
Pagal teismo medicinos eksperto išvadą paauglę mirtis ištiko dėl bendro kūno atvėsimo. Neseniai Vilniuje atlikus velionės kraujo tyrimą, gauta nauja žinia. Mirties išvadoje rašoma, jog mirties priežastimi tapo apsinuodijimas medikamentais. Ko gero, metoprololio tablečių išgėrusi mergaitė pasijuto blogai ir nebepajėgė toliau paeiti. Likusi gulėti lauke mirtinai sušalo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, policija ikiteisminį tyrimą dėl mirties nutraukė.
Pakako mažos dozės
Kaip paaiškino Tryškių ambulatorijos bendruomenės slaugytoja Jadvyga Drobenka, metoprololis lėtina širdies ritmą, plečia širdies kraujagysles, mažina arterinį kraujo spaudimą.
Tiksliai nežinoma, kiek Akvilė išgėrė šių tablečių. Slaugytojos nuomone, jaunam prie vaistų neįpratusiam mergaitės organizmui pakako itin mažos dozės, nuo kurios pasijuto blogai. Šaltą naktį širdies veiklą lėtinantys vaistai pražudė paauglę, nes šaltis taip pat lėtina širdies darbą.
Vaistus degino krosnyje
V.Z.Atarienės manymu, globotinė atsitiktinai prisirinko metoprololio tablečių. Globėjos dukra 33 metų Estera Bartkuvienė, kuri yra Akvilės krikštamotė, Tryškiuose išsinuomojo gyvenamąjį namą. Tvarkydamos naują būstą, moterys rado stalčius, pilnus įvairių vaistų, kurie priklausė mirusiai šeimininkei.
Valant šiukšles ir remontuojant kambarius, padėjo ir Akvilė, kuri tuomet ir galėjo pasiimti vaistų. Kadangi medikamentų galiojimo laikas buvo pasibaigęs, tvarkytojos juos sudegino krosnyje. Maždaug po savaitės Akvilė buvo rasta negyva.
Neperskaitė instrukcijos
"Tie vaistai buvo su rusiška instrukcija, o Akvilė rusiškai nesuprato, net rusiškų filmų niekada nežiūrėjo. Mat iš užsienio kalbų mokykloje pasirinko anglų ir vokiečių. Gal ji galvojo, kad tai nuo galvos skausmo vaistai", -- viliasi globėja. Prieš daugiau kaip dešimt metų V.Z.Atarienė, dirbdama tuomečiame fabrike "Mastis" vyr. sandėlininke, stipriai susijaudinusi patyrė miokardo infarktą. Tad jai gydytojai irgi išrašo receptą įsigyti metoprololio. Tačiau, kaip patikino tryškietė, prieš nelaimę šių vaistų seniai nebeturėjo ir nebevartojo.
Nepasiekė krikštamotės namų
Dalyvavusi teikiant pirmąją pagalbą mergaitei, bendruomenės slaugytoja J.Drobenka pastebėjo, kad jos rūbeliai buvo sausi. Todėl spėjama, kad Akvilė nakvojo daržinėje ir tik paryčiais išėjo į lauką. Manoma, kad paauglė nesėkmingai mėgino pasiekti krikštamotės E.Bartkuvienės namus. Akvilės kūnas rastas pusiaukelėje tarp globėjos ir krikštamotės namų. Netoli esančiame griovyje mėtėsi mergaitės kaliošai, vienas jų buvo privemtas.
Susipyko dėl išvirtos sriubos
2004-ųjų spalio 21-osios vakarą V.Z.Atarienė paskutinį kartą matė Akvilę. Prieš išsiskiriant, jos apsipyko dėl, galima sakyti, menkniekio. Paauglė atsisakė valgyti globėjos išvirtos sriubos, tuomet ši davė 50 litų nusipirkti ką nors skanaus. Mėgdavusi pasipuošti ir, prieš pasirodydama gatvėje, net nusilakuodavusi nagučius, mergaitė tąkart kažkodėl į parduotuvę išėjo su kaliošais ir darbiniais drabužiais.
Užsiožiuodavo ne kartą
Nesulaukusi augintinės, V.Z.Atarienė su dukra E.Bartkuviene jos ieškojo, tačiau nesėkmingai. Nusprendusios, kad Akvilė liko nakvoti pas draugę, grįžo namo. Pasitikrinti šios versijos negalėjo, nes neturėjo draugės telefono numerio. Nepilnametės užsiožiavimai buvo ne naujiena. Įsižeidusi mergaitė nusiramindavo pagulėjusi daržinėje ant šieno. Pykčiui atlėgus, močiute vadinamos globėjos prašydavo karštos arbatos.
Nedidelio miestelio gyventojai iki šiol aptarinėja mįslingą devintokės mirtį. Vieni išsigalvojo, kad paauglė pasitraukė iš gyvenimo, nes buvo nėščia. Kiti apkaltino globėją, kad ši buvo užkrovusi per sunkią darbų naštą.
Kai kuriems vietiniams gyventojams užkliuvo, kad anksti rytą Akvilė gabendavo pieną į supirkimo punktą. Esą tikra motina vaikui leistų pamiegoti, o ne verstų tampytis. Netyla kalbos, kad Akvilė buvo nemylima ir skriaudžiama.
Nenorėjo būti panaši į motiną
Apkalbos skaudžiai žeidžia globėjos širdį. Kaip patikino V.Z.Atarienė, ekspertizė įrodė, kad jos mergaitė buvo neliesta. "Mokinau ne tik dorai gyventi, bet ir praktiškų dalykų, prireiksiančių savarankiškame gyvenime. Argi blogai mergaitei mokėti gaminti valgį, ravėti daržus, pamelžti karvę?" -- klausė V.Z.Atarienė.
Be to, darbšti paauglė mielai užsiimdavo namų ruoša ir ūkio darbais, nes nenorėjo būti panaši į asocialiai gyvenančią savo motiną, su kuria nepalaikė ryšių ir nenorėdavo net susitikti.
Nerūpėjo tikriesiems tėvams
V.Z.Atarienės teigimu, degtinę pamėgusiai Akvilės motinai apribotos motinystės teisės. Nors moteris nuo skirtingų vyrų pagimdė septynis vaikus, iš jų tėra gyvi keturi. Jos atžalomis rūpinasi Vaikų globos namų darbuotojai ir globėjai. Rusijoje gyvenančiam Akvilės tėvui dukra taip pat nerūpėjo. Kažkada atsiuntęs laišką, reikalavo geruoju atsisakyti alimentų, nes, kaip užtikrino, vis tiek nesiruošia jų mokėti.
Globėją norėjo vadinti mama
Nuo ketverių metukų pas globėją užaugusi Akvilė buvo pilnateisis šeimos narys. Globėja troško, kad mergaitė nesijaustų augintine, todėl pagal galimybes pildė jos norus.
Prie V.Z.Atarienės prisirišusi mergaitė savo tikrosios motinos vengdavo, o globėjos prašydavo leisti vadinti mama, kaip ją vadino broliukas Laurynas. V.Z.Atarienė mergaitei aiškino, kad ji turi tikrąją mamą. Tačiau paauglė nenorėjo nieko apie ją girdėti ir vos apie ją užsiminus trenkdavo durimis.
Sieja giminystės ryšiai
"Akvilės jaunesnį broliuką Lauryną pasiėmiau iš Gimdymo namų, tačiau vos dvejų metukų sulaukusį berniuką ėmė kankinti baisi liga. Nustojo augti svoris, nebekalbėjo ir nyko akyse.
Dėl nepatikslinto baltymų ir energetinių medžiagų apykaitos sutrikimo iš vaiko liko tik skeletas. Nebepajėgiantį apsiversti lovoje Lauryną nešiodavau ant rankų, po dvejų metų trukusios alinančios ligos jį praradome", -- guodėsi dviejų globotinių netekusi V.Z.Atarienė.
Savo vaikus užauginusi moteris neatsitiktinai apsiėmė globoti Akvilę ir Lauryną. Pasirodo, juos sieja giminystės ryšiai -- vaikų močiutė ir V.Z.Atarienė yra pusseserės.
Augino negaudama pinigų
V.Z.Atarienė abu globotinius išlaikė iš savo ūkio, jiems nieko netrūko. Akvilė turėjo televizorių, kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną. Net dešimt metų gailestinga tryškietė mergaitę augino negaudama jokių pinigų. Susitvarkyti globą įkalbėjo Vaikų teisių apsaugos tarnyba, nes studijuodama Akvilė būtų gavusi valstybės išlaikymą.
Kaip prisiminė V.Z.Atarienė, 2003-aisiais pradėjus gauti 500 litų, miestelyje pasigirdo pavydūs kaltinimai, kad globa užsiima iš išskaičiavimo. Jautriai sureagavusi globėja ketino atsisakyti tų pinigų, tačiau nebespėjo. V.Z.Atarienės nuomone, svetimi žmonės prieš ją bandė nuteikti ir Akvilę. Moteris, nebepataikydavusi paauglei nupirkti drabužių, rado išeitį -- siųsdavo išsirinkti ją pačią.
Jautriai išgyveno paauglystę
Užjaučiantys augintinės netekusią V.Z.Atarienę miestelio gyventojai įsitikinę, kad mergaitė jautriai išgyveno paauglystę. Brendimo laikotarpiu visos problemos atrodė daug didesnės ir skaudesnės.
Kaip prisiminė globėja, paauglė itin domėjosi savo išvaizda, manė esanti negraži, todėl laikėsi dietos. Nors bręstanti nepilnametė skaitė literatūrą apie meilę ir seksą, miegojo kartu su žaislais.
Prie kapo -- skaudi žinia
Kaip numanė pati globėja, Akvilė jautė didžiulę nuoskaudą, kad neturi abiejų tėvų, be to, išgyveno ligos iškankinto broliuko Lauryno netektį. Tačiau V.Z.Atarienė užtikrino, jog apie savižudybę iš jos lūpų niekada negirdėjo.
"Minint trisdešimtines, Tryškių kapinaitėse prie kauburėlio, kur palaidota mergaitė, susirinko ir jos klasiokai su auklėtoja. Nustebino jų ištarti žodžiai, kad Akvilė mokykloje neva kalbėjo apie savižudybę. Kodėl apie tai niekas man nepranešė, kodėl jos nenuvedė pas psichologą, gal ji šiandien būtų su mumis?" -- skaudančia širdimi klausė V.Z.Atarienė.
Sudarė sąlygas lavintis
Pažįstantieji V.Z.Atarienės šeimą papasakojo, kad Akvilei buvo sudarytos visos sąlygos mokytis, lankyti įvairius būrelius, bendrauti su draugėmis. Nuo mažų dienų giminaitę užauginusi globėja gali didžiuotis jos gabumais ir pasiekimais. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos devintokė buvo klasės seniūno pavaduotoja, dalyvavo pramoginių šokių būrelyje, muzikos mokykloje mokėsi groti akordeonu.
Mokykloje buvo pavyzdys
Aktyvi ir talentinga mergaitė kūrė eiles, dedikacijas, dalyvavo įvairiose viktorinose, konkursuose, varžybose. Visur suspėjančiai moksleivei gerai sekėsi mokslai, jos žinios buvo vertinamos dešimtukais ir devintukais. Aštuntą klasę baigė didesniu kaip 9 balai vidurkiu.
Po mirties išliko ryšys
Už motinišką rūpinimąsi, kurio nepatyrė iš tikrosios savo gimdytojos, Akvilė taip pat atsilygindavo meile. Gimtadienio proga globėjai įteikdavo savo rankų darbo atviruką, blogai pasijutus, ragindavo važiuoti pas gydytoją. Moteriai buvo malonu girdėti, kad mergaitė tik su ja galinti apie viską pasikalbėti.
Kaip prasitarė V.Z.Atarienė, tarp jos ir mergaitės stiprus ryšys išliko net po laidotuvių. Būdama viena namuose, moteris jaučia globotinės buvimą, girdi, kad kažkas vaikšto po kambarius.
Mergaitės dvasia nebaugina
Akvilės kambaryje tebestovi jos lova, apkrauta žaislais, nuotraukomis, kitais mielais niekučiais. Tebesaugančiai visus velionės daiktus ir drabužius, globėjai atrodo, kad ji dar sugrįš. Su netektimi nesusitaikanti moteris varto Akvilės nuotraukas, diplomus, padėkos raštus.
V.Z.Atarienė daiktus nukraustys ir išdalins tik tada, kai jai pasakys intuicija. Mirusiosios dvasios vaikščiojimas po namus jai yra natūralus dalykas ir nė kiek nebaugina. Anot tryškietės, po mirties tiesiog taip turi būti.
Sapnuose aplanko artimuosius
Po mirties Akvilė dažnai sapnuose aplanko brangius žmones. Krikštamotė viename sapne regėjo ją su ta pačia balta suknele, kurią vilkėdama priėmė pirmąją Komuniją. "Kūma, atleisk, aš nepagalvojau, kad taip gausis", -- E.Bartkuvienė savo mamai perpasakojo sapne girdėtus Akvilės žodžius.
Globėja įsitikinusi, kad Akvilė negalėjo sąmoningai nusižudyti. "Galbūt norėdama numalšinti galvos skausmą netyčia sumaišė vaistus ir vietoj paracetamolio išgėrė metoprololio. Mergaitė nesiruošė mirti", -- globėja rodė jos nepabaigtą megzti megztinį.
Pasirodo pranašiški ženklai
Intuicija pasikliaujanti V.Z.Atarienė sako nujautusi įvyksiančią tragediją. Prieš Akvilės mirtį ji susapnavo košmarą. Klaidžiodama po nepažįstamą miestą, moteris matė daugybę dvokiančių žuvų. Dar likusios gyvos žuvys taikėsi jai įkąsti. Su pranašiškais ženklais Tryškių gyventoja susiduria ne pirmą kartą. Slaugydama ligoninėje mirštantį Akvilės broliuką Lauryną, girdėjo dainuojant vyrų chorą. Įėjus nepažįstamai moteriai, pagyrė, kaip gražiai daktarai repetuoja. Kai nepažįstamoji atsakė, kad nieko negirdi, pasijuto nejaukiai.
Atgulė šalia mažojo broliuko
Netrukus vos ketverių metukų amžiaus Laurynas užgeso ant globėjos rankų. Po laidotuvių V.Z.Atarienė, namuose žiūrėdama televizijos žinias, pakraupo. Netikėtai televizoriaus ekrane pasirodė vyrų choras ir užtraukė tą pačią ligoninėje girdėtą dainą.
V.Z.Atarienės šeimą lydi ir lemtingi datų sutapimai. 2003-iųjų spalio 25-ąją 10 val. mirė Laurynas, o lygiai po metų, tai yra 2004-ųjų tą pačią dieną ir valandą, su karstu į bažnyčią įnešta Akvilė. Sesutė kartu su globėja ir krikštamotės šeima ruošėsi paminėti broliuko mirties metines, tačiau netikėtai atgulė šalia jo.
Nuotr.Tebesaugančiai globotinės daiktus V.Z.Atarienei atrodo, kad ji dar sugrįš. Paskutinėje nuotraukoje Akvilė po pirmosios komunijos su globėja Verute (dešinėje), krikštamote Estera ir jos sūnumi Mantu. Akvilė su ligos išsekintu broliuku Laurynu.
