Kokia jėga, kokia nežinoma energija vedžioja belgą Marką Devą? Jau 43 kartus jis atsitiktinai atsidūrė ten, kur žmonėms buvo iškilęs pavojus. Ir jis juos išgelbėjo...
Pirmasis namo aukštas dega. Liepsna užkirto išėjimą pro duris. Antrojo aukšto balkone klykia siaubo apimta moteris su dviem mažamečiais glėbyje. Būtent tuo momentu gamtiniai reikalai priverčia Marką sustabdyti automobilį Nivelio gyvenvietėje. Išlipęs iš mašinos jis akis į akį susiduria su čia vykstančia drama. Kitoje kelio pusėje dega namas. Iš antrojo aukšto balkono moteris šaukiasi pagalbos. Vyrui aišku, kad įsisiautėjusi liepsna apėmė laiptus ir užkirto kelią antrojo aukšto gyventojams. Jis akimirksniu atsiduria po balkonu, esančiu maždaug dviejų metrų aukštyje. "Meskite ją man! Nebijokite! Pirmiausia mažylę. Na, drąsiau gi..." Markas mato, kad išsigandusiosios neįkalbės. Tada jis įsikimba į karnizą ir pasiekęs balkoną pagriebia pirmąjį vaiką. Pamačiusi šalia savęs liepsnos liežuvius, motina neberaginama meta antrąjį vaiką Markui į rankas. Deja, nors ir glostoma liepsnos, pati šokti nesiryžta. Markas vėl užsikepurnėja į balkoną ir griebęs moterį šoka žemyn.
Markas Devas - atletiškas, kuklus penkiasdešimtmetis. Jis gyvena Belgijoje, tačiau vargu ar suvokia esąs garsenybė. Nuo pat savo ankstyvos jaunystės jis nuolat susiduria su tragiškomis situacijomis. Tarytum atsitiktinumas ar paslaptinga dieviška valia vestų jį tiksliai ten, kur jis reikalingas. Šie stebėtini sutapimai vyrą nepaprastai jaudina. Spauda jį praminė angelu sargu.
Pirmą kartą tai atsitiko 1958 metais, kai Markas buvo vienuolikos. Žaisdamas su vaikais jis aptiko rimtai sužeistą žmogų be sąmonės. Markas skubiai pranešė apie jį suaugusiesiems ir vyras buvo išgelbėtas. Po trejų metų jis prie kanalo važinėjosi dviračiu. Du vaikai žaidė vandenyje su padangos kamera. Kamera išslydo iš rankų ir vaikai pradėjo skęsti. Berniukas šoko į vandenį ir ištraukė į krantą nuo močiutės pabėgusius vaikus. Markas dažnai prie kanalo važinėdavosi dviračiu arba jodinėdavo, todėl tapdavo dramatiškų situacijų liudininku. Ir kodėl gi viskas atsitikdavo būtent tada, kai Markas ten būdavo? Per keturiasdešimt metų jis iš šio kanalo ištraukė ne mažiau kaip vienuolika žmonių! Ar tokie skaičiai gali reikšti paprastą atsitiktinumą? 1976 metai paliko Markui slogiausią prisiminimą. Du lenkų tautybės vaikai tą dieną maudėsi per du metrus nuo kranto, tačiau patys nepajuto, kaip nutolo. Vaikus saugojusi teta siaubo apimta šoko į vandenį, nors ir nemokėjo plaukti. Tą akimirką Markas važiavo pro šalį, tad visas tris aukas ištraukė į krantą gyvas ir sveikas!
Markas per daug kuklus, kad imtų vardinti, ką, kada ir kokiomis aplinkybėmis išgelbėjo. Kur kas aiškiau apie tai kalba žurnalistų iš to laikotarpio surinktos spaudos iškarpos. Kartą girtas vairuotojas sukėlė avariją, kurios metu Markas tapo auka. Jo automobilis užsidegė. Šoko ištiktas Markas ne tik pats išsigelbėjo, bet ir ištraukė iš mašinos du savo keleivius!
Vyras sakosi pats nesuprantąs, kas vyksta tais sunkiais momentais. Jis negalvodamas atliekąs reikiamus judesius, tarytum jo rankomis veiktų kas nors kitas. Markas prisimena viename miestelyje atsitikusį įvykį: "Aš pamačiau susibūrusius žmones ir priėjau iš smalsumo. Ant žemės be gyvybės ženklų gulėjo pagyvenusi moteris. Kodėl aš atsegiau jos bliuzelės apykaklę? Kas vedžiojo mano rankas, kai suradau ant jos kaklo medalioną? Pagaliau kas liepė jį pradaryti? Atidaręs perskaičiau sakinį: "Priepuolio atveju suleisti insulino". Suprantama, aš neturėjau insulino, tačiau pagalvojau, kad moteris gali jo turėti savo rankinėje". Taigi Markas pasirausė rankinėje rado paruoštą švirkštą ir nedelsdamas suleido poniai vaistus. Ji atsigavo.
Markas galėtų išvardyti daugybę atvejų, kai vienaip ar kitaip išgelbėjo žmonėms gyvybę. Jam net teko glėbyje laikyti pakeltą pakaruoklį, įtikinėti jį nusiimti virvę nuo kaklo ir pabandyti gyventi. Markas žino, kad pasaulyje yra regionų, kur miršta labai daug žmonių. Jis trokšta, kad ten atsirastų žmogus, galintis išgelbėti kur kas daugiau į nelaimę pakliuvusiųjų. Tik vargu ar toks gimė...
