• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskyrimai tie patys

Baigusiai ketvirtąjį kursą Medicinos universitete, vasarą teko atlikti praktiką miesto ligoninės Chirurgijos skyriuje. Be manęs, į tą patį skyrių buvo paskirtos dvi mano bendrakursės. Kiekviena turėjome po "savo" gydytoją, t. y. praktikos vadovą. Tarp mūsų buvo toks nerašytas susitarimas - mes vietoj gydytojų pildome ligonių ligos istorijas (ko patys gydytojai baisiai nemėgo), o jie mums nepriekaištaudavo dėl to, kad vėliau ateiname ar anksčiau išeiname.

REKLAMA
REKLAMA

Chirurginio skyriaus ligonių ligų istorijos - ne romanas: vienokie ar kitokie nusiskundimai, pooperacinė būklė, paskyrimai ir pan. O kadangi tai ne terapijos skyrius, paskyrimai labai nesikeičia: dieta, operacinės siūlės perrišimai, gulimasis režimas. Istorijos pildomos kasdien, o kadangi paskyrimai beveik nesikeičia, tai grafoje tiesiog brūkštelime: "Paskyrimai tie patys". Ir štai kartą mums besėdint gydytojų kabinete ir gurkšnojant arbatą, į duris kažkas nedrąsiai pasibeldžia. Ogi vyrukas iš mano palatos. Apsidairęs klausia "mano" gydytojo:

REKLAMA

- Daktare, atleiskite, ar galėčiau aš ką nors suvalgyti?

Daktaras žiūri į jį nustebęs:

- Žinoma, galite.

Išeina. Po akimirkos vėl įkiša galvą į kabinetą:

- O Petraitis ar gali ką nors valgyti?

- Taip, - dar labiau nustemba chirurgas.

- O Jonaičiui gal irgi galima valgyti?

- Visiems. Visiems jums galima valgyti ką tik norite! - jau šaukte šaukia daktaras ir kažkaip keistai pasižiūri į mane.

REKLAMA
REKLAMA

Ir tik tada viską supratome. Mes atlikinėjame praktiką jau visa savaitė ir visą savaitę ligos istorijoje rašome: "Paskyrimai tie patys". O juk visiems naujai paguldytiesiems pirmąją dieną neleidžia valgyti, kad tyrimai, kurie bus atliekami, būtų tikslesni. O paskui jau skiriamas vienoks ar kitoks mitybos režimas. O mano dviejų palatų ligoniai ištisą savaitę nieko nevalgė ir tik dabar vienas įsidrąsino paprašyti pavalgyti. Kol maniškis gydytojas, dėl tokio mano žioplumo praradęs amą, žaibuoja akimis ir gniaužo kumščius, abi mano kolegės bendrakursės staigiai dingsta iš kabineto ir bėga taisyti savo ligonių ligų istorijose padarytų įrašų.

O po kelių minučių skyriuje pasigirsta džiaugsmo šūksniai, šaldytuvo durelių trinksėjimas, paketėlių čežėjimas ir čepsėjimas, čepsėjimas...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų