Pagal Vladą Mozūriūną
O ji įvyks: nurims pajacų triumfo gausmas,
Klastų, aferų burbulai susprogs.
Ir tik tuomet kankinamai pajausim,
Kodėl vaizdelis buvo toks ne koks.
Temidės svarstykles įjungs teisuolis Laikas,
O nuogus galinguosius eilutėn suvarys.
Prie Sąžinės lėkštės jie stūgaus lyg paklaikę,
Blaškysis lyg narve įkalintas žvėris,
Nes šitoj lėkštėje, kaip ir širdy, bus tuščia šiurpiai
(Mat vietoj sąžinės - tiktai tamsi vieta!).
Ir pirmą sykį paaiškės, kas grobdamas tik pliurpė,
O kam šiek tiek rūpėjo ir tauta,
Kas kam parduota ir už kiek parduota,
Kiek į kišenę įsidėta, na,
Kiek pagaliau už dyką atiduota,
Kad tik pulsuotų kyšių lavina. -
Štai koks vaizdelis slegia kitą lėkštę,
Kokia Margučių šventė iš arti.
O, Lietuva, ar jau gali velniop nutėkšti
Šią lėkštę su rajūnų asorti?!
Kad tėvynainiai - darbštūs, gero būdo -
Nebūtų ujami kaip avinų banda,
Kad Atgimimą švęstume be judų!
Dabar ir visados.
Su meile ir Malda.
Leonardas Valaitis
