Pavasaris svaigina savo grožiu ir kvapais. Baltos kaštonų žvakės, alyvų kekės žydrame dangaus fone, vyšnių ir obelų žiedai... Tikras rojus! O kai pažvelgi į saule šviečiančius pienių laukus, pamiršti, kad tai sodininkų nekenčiama piktžolė. Bet pasinaudokime pavasario grožiu gydyti ne tik sielą, bet ir kūną. Tik nepavėluokime. Nepatingėkime pasirinkti žiedų ir žiedelių, kuriuos vėliau ne kartą panaudosime gydomosioms arbatoms. Neprireiks patiems - gal pagelbėsime draugui ar kaimynui. Taigi keletas liaudies receptų.
Kaštono žiedų ir vaisių preparatai gerai veikia kraujagysles, gydo uždegiminius procesus, mažina kraujagyslių pralaidumą, lėtina kraujo krešumą. Todėl jie vartojami nuo kojų venų aterosklerozės, varikozinio jų išsiplėtimo, hemorojaus, tromboflebito, taip pat profilaktiškai, kad nesusidarytų trombai po gimdymo ir įvairių operacijų. Galima gerti šviežias žiedyno sultis nuo išsiplėtusių kojų venų ir hemorojaus. Gerti prieš valgį po 20 - 30 lašų su vandeniu du kartus per dieną. Yra ir kitas receptas, tinkantis gydyti varikozinėms venų ligoms ir jų profilaktikai. Susmulkinti 100 gramų kaštonų žiedų (arba vaisių), užpilti dviem litrais karšto vandens ir 30 minučių pavirinti ant silpnos ugnies uždengtame puode. Po to nukošti ir supilti į 35 - 40 laipsnių temperatūros vandenį. Įmerktas iki girnelių kojas palaikyti apie 10 - 15 minučių.
Liaudies medicinos žinovai ataugas pataria gydyti alyvų žiedų antpilu. Džiovintus alyvų žiedus santykiu 1:10 užpilkite degtine ir uždarame inde leiskite nusistovėti 8 - 10 dienų. Šio antpilo gerkite po 30 lašų 2 - 3 kartus per dieną ir tuo pat metu juo trinkite skaudamas vietas arba dėkite šio antpilo kompresus.
Kai tyrimai nerodo jokios ligos ir skrandžio negalavimai yra nervinio pobūdžio, gali padėti kiaulpienių (arba paprastosios širdažolės) arbata. Vieną arbatinį šaukštelį sausų vaistažolių užpilkite puodeliu vandens, užvirinkite ir palaikykite 15 minučių, kad pritrauktų. Rytais ir vakarais pusvalandį iki valgio gerkite po puodelį šio nuoviro. Kai kurie gydytojai pataria vieną kartą per dieną į puodelį arbatos papildomai įmaišyti 2 arbatinius šaukštelius melisos esencijos, nes joje esantys eteriniai aliejai tiesiogiai veikia vegetatyvinę nervų sistemą ir taip sustiprina vaistažolių poveikį.
Kiaulpienių sultys laikomos vienu iš vertingiausių tonizuojamųjų vaistų. Šviežios kiaulpienių sultys, išspaustos iš jų lapų, šaknų ir žiedų, sumaišytos su morkų sultimis, sustiprina kaulus ir dantis. Jos ypač naudingos sergant stuburo ligomis.
Kiaulpienių karčiosios medžiagos žadina apetitą, skatina virškinimo trakto veiklą, jomis gydomi uždegimai. Be to, jos varo tulžį, šlapimą ir laisvina vidurius. Padeda ir nuo kolito, hemorojaus. Manoma, kad augalo sultys mažina cholesterino kiekį kraujyje. Jos naudojamos nuo egzemos, furunkulų, pigmentinių dėmių. Aliejine šaknų ištrauka gydomi nudegimai, o nuoviras varo prakaitą ir mažina temperatūrą. Nuovirui reikia vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų kiaulpienių (geriau šaknų) užpilti stikline verdančio vandens, pavirinti 30 minučių vandens vonelėje ir ataušus nukošti. Gerti šiltą 15 minučių prieš valgį po trečdalį stiklinės 3 - 4 kartus per dieną.
Kiaulpienių žiedadulkės skatina šlapimo išsiskyrimą, tuštinimąsi. Iš saulėtą dieną surinktų žiedų ir cukraus žmonės gamina "medų", kuris tinka nuo skausmo ir kvėpavimo takų uždegimo (ypač gerklės ligų ir persišaldžius). Jauni lapeliai labai tinka salotoms, (tik reikia 30 minučių pamirkyti sūdytame vandenyje, kad nebūtų kartūs, ir nuplauti). Tokios salotos gerina sąnarių medžiagų apykaitą.
Ir dar apie kiaulpienę. Gydant tromboflebitą, ant skaudamos vietos dedami jos nuoviro kompresai.
Kvapnioji pakalnutė taikoma širdies ligoms gydyti. Ji stiprina širdies raumens susitraukimus, intensyvina kraujotaką, retina širdies susitraukimo ritmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina skysčių kaupimąsi organizme. Pakalnučių žiedai ramina centrinę nervų sistemą, gydo širdies neurozes, kardiosklerozę. Pakalnučių užpilui paruošti reikia paimti 4 gramų žaliavos ir užpilti stikline verdančio vandens. Tai nuodingas augalas, todėl vartoti tik pasitarus su gydytoju. Liaudies medicina pakalnučių kompresais gydo akių ligas.
Diabetikams patariama gerti jaunų juodojo serbento šakelių nuovirą. Valgomąjį šaukštą susmulkintų šakelių užpilti stikline verdančio vandens ir 30 minučių pavirinti ant labai silpnos ugnies.
Nuo aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio geriama grikių lapų ir žiedų arbata. Jai paruošti imama 15 gramų mišinio, užpilama puse litro verdančio vandens, laikoma dvi valandas sandariai uždarytame inde, paskui nukošiama ir geriama po pusę stiklinės 3 - 5 kartus per dieną. Be to, grikių žiedų užpilas padeda nuo kosulio. Šiam atvejui imama 40 gramų žiedų litrui vandens. Grikių žiedadulkės stiprina kapiliarus, todėl rekomenduojamos nuo nesunkių traumų, kai atsiranda kraujo išsiliejimų po oda. Jos stiprina širdies veiklą, lėtina pulsą.
Aterosklerozės profilaktikai ir gydymui galima pasigaminti vaistus iš gudobelės žiedų (arba rudenį surinktų vaisių). Valgomasis šaukštas susmulkintų žiedų užpilamas stikline degtinės, 7 dienas palaikomas uždarytame inde, kad prisitrauktų. Po to nukošiama ir geriama po 20 - 30 lašų 3 - 4 kartus per dieną prieš valgį. Galima gerti ir antpilą. Valgomas šaukštas žiedų (ar vaisių) užpilamas stikline vandens ir užvirinamas. Dvi valandas palaikoma ant karštos viryklės (arba karšto vandens vonelėje), nukošiama ir geriama po 3 - 4 valgomuosius šaukštus 3 - 4 kartus per dieną.
Pats šermukšnių žydėjimas! Rudenį žavimės ne tik jų grožiu, bet ir sveikatai naudingomis savybėmis. Patartina žinoti, kad liaudies medicina vertina ir šio gražaus medžio žiedus. Ne tik uogas, bet ir žiedus žmonės vartoja užkietėjus viduriams. Jų nuovirais ir užpilais stabdomas kraujavimas, varomas prakaitas, gydomos plaučių ligos ir reumatas.
O kur dar putinas, šeivamedis ir kiti savo grožiu bei gydomosiomis savybėmis besipuikuojantys augalai. Tereikia apsidairyti ir pasirūpinti savimi...
