Romualdas MAŽUTIS
Per Jonines Rusnė (Šilutės raj.) laidojo septyniolikametį našlaitį žvejo sūnų Artūrą Mažeiką, žuvusį Pakalnės upėje. Pavakare praplaukiančio laivo sraigtas mirtinai sužalojo panėrusį jaunuolį...
Įvykis sujaudino visuomenę. Žmonės neiškart sužinojo, kas vairavo katerį. Prabilta apie nepažymėtas maudymosi vietas, lakstančius vandens slidininkus, pirmyn atgal siuvančias motorines valtis. Pramogines keliones Pamario krašto upėmis išplėtojo turistinės bendrovės. Tačiau ar kas po to kraupaus nelaimingo atsitikimo pasikeitė?
Septyniolikametį našlaitį žvejo sūnų Artūrą Mažeiką laidojo per Jonines. Ilga procesija darė gilų įspūdį. Paskui karstą ėjo daug jaunų žmonių. O kiek užjaučiančių žvilgsnių lydėjo laidotuvininkus iš tyliai pravertų, saulės akinamų langų! Viena senulytė, berdama poterėlius, pusbalsiu kartojo, jog geriau ją būtų pasiėmęs Dievulis į baltą debesį, o ne vaiką...
Dar prieš savaitę Artūras šoko smagus pusseserės vestuvėse. Koks siaubingas likimo vingis!
Baisi nelaimė prislėgė Artūro globėjus, įtėvį ir įmotę Renatą ir Raidą Mažeikas. Iš Anglijos atskrido Artūro sesuo Helga su vyru. Skausmo valandomis giminaičiai prisiminė net senus sapnus, kurie po laiko išniro kaip įspėjimo ženklai: atėjęs į sapną iš nebūties Artūro tėvas žadėjęs išsivesti sūnų pas save. Gal tai būta perspėjimo? Po netekties kiekviena praeities detalė įgyja naujų prasmių. Likimo ironija - pilkšvą katerį vairavo geras Mažeikų šeimos draugas šilutiškis Arvydas Komskis, pažinojęs ir Artūrą.
Artūras mėgo nardyti. Panėręs plaukdavo palei pat dugną atmerktomis akimis. Niūroka, vėsi povandeninio pasaulio prieblanda jo nebaugino - stebino. Ką pamatydavo, papasakodavo draugams, įmotei. Pernerti palyginti neplačią Pakalnės upę jam nebuvo naujiena.
Nelaimės dieną Artūras maudėsi kartu su pusbroliais. Ant kranto sėdėjo jo įtėviai. Apie 22 valandą Artūras kregždute nėrė į Pakalnės vandenis - šoko į upę ant galvos iš kairiajame krante augusių medžių guoto. Tuo metu arčiau dešiniojo kranto maudėsi daugiau vaikų. Juos ir pastebėjo A. Komskis kateriu "Amūr" į marias plaukęs tikrinti ungurinių gaudyklių. Saugodamasis besipliuškenančių vaikų, žvejys nukreipė katerį kairiau. Kai kažkas bilstelėjo į laivo dugną, A. Komskis ir kartu plaukęs A. Kuisys pamanė, jog laivas grybštelėjo po vandeniu gelžbetoninį kranto tvirtinimo stulpelį. Dėl to nesustojo, plaukė tolyn. Tačiau greit gavo sunerimti: skambutis mobiliojo ryšio telefonu pranešė, kad, kliudytas praplaukiančio laivo, nuskendo Artūras Mažeika.
A.Komskis apsuko katerį ir grįžo į tą vietą, kur juto bilstelėjimą. Netrukus stipriai sužalotas nelaimėlis buvo surastas. Artūrą iš upės ištraukė Šilutės ugniagesiai gelbėtojai.
Beje, įtaręs nelaimę, Artūro vandenyje ieškojo ir jo globėjas Renatas Mažeika. Jam įstrigo atmintin, kaip marių link plaukiančiam kateriui iš paskos taškėsi tamsūs vandens burbulai. Apsižvalgęs aplink niekur nebematė besimaudančio Artūro. Besiniaukstantį dangų perskrodęs žaibas tarsi įrėmino tragedijos vaizdą.
Jau kitą dieną Šilutės rajono policijos komisariatas pradėjo tyrimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pagal LR BK 132 str. 1 d. Straipsnis kaltininkui numato areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų.
A. Komskis neneigė pareikšto įtarimo, parodė, kas atsitiko. Jis negalėjo matyti panėrusio ir po vandeniu plaukiančio nepilnamečio. Upėje prie dešiniojo kranto besumaudantys vaikai paskatino A. Komskį pasukti katerį kairiau ir plaukti arčiau kairiojo kranto, nuo kurio į vandenį nėrė Artūras. Šis sutapimas tikriausiai buvo lemiamas.
Pareigūnai nustatė, kad laivininkas A. Komskis patikimai atliko visus veiksmus, nepažeidė vidaus vandenų laivybos taisyklių, nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. Kasnauskas šiomis dienomis nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Tragedija daug ką sukrėtė. Sunkiai ją pergyveno ir A. Komskis, padėjęs Mažeikoms palaidoti velionį. Artūras atgulė kapelyje šalia savo tėvo Vytauto.
