Gyvenome mudu su vyru darniai, gražiai, tačiau nelauktai jį pasodino. Treji metai nelaisvės už chuliganizmą. Būdamas neblaivus su kažkuo gatvėje apsistumdė, apsikumščiavo.
Tuo metu buvo laukiama amnestijos ir mano vyras kaip tik buvo įtrauktas į amnestuotųjų sąrašą, bet viskas priklausė nuo kolonijos viršininko - kaip jis parašys, taip ir bus. Po pasimatymo su vyru nuėjau į administracijos pastatą, ketindama pasikalbėti su būrio viršininku. Pokalbio metu užsiminiau, jog nieko nepagailėčiau dėl savo vyro, kad tik jį išleistų. Viršininkas pasakė, girdi, dabar skubąs, pasiūlė užeiti vakare. Ir adresą užrašė. Visą dieną mane tarsi karštinė krėtė: kyšių niekada nedaviau, nežinojau nė kiek duoti ir ar nepakenksiu vyrui.
Ateinu vakare nurodytu adresu, o ten manęs laukia dviese: būrio viršininkas ir dar vienas vyresnis vyriškis. Supratau - čia jau "kvepia" nebe pinigais, o visai kuo kitu. Tačiau atgal pro duris nepuoliau. Pamaniau: kas bus, tas. Dėl mylimo žmogaus padarysiu viską, pasiaukosiu.
Mudviejų su vyru intymūs santykiai buvo, na, sakyčiau, tradiciniai: nei oralinio, nei analinio sekso, jokių neįprastų pozų. O dabar teko išbandyti viską. Ir atsitiko keistas dalykas. Tos naujovės man suteikė tiek audringų pojūčių, kad nuslėpti to nepajėgiau. Maniau, pakentėsiu dantis sukandusi, pagulėsiu kaip rąstas, o buvo visai kitaip. Orgazmas po orgazmo. Vyrams tai, matyt, teikė jėgų ir jie iki ryto neleido man akių sumerkti. Namo išvažiavau sukrėsta dėl to, kad išdaviau mylimą žmogų, o dar labiau - dėl patirtų įspūdžių.
Greitai iš vyro gavau laišką, kuriame rašė, kas jį amnestuos ir kad laukčiau grįžtančio anksčiau laiko.
Tačiau dar po kelių dienų atėjo laiškas nuo vyro kameros draugo. Šis pranešė, kad mano žmogus uždarytas izoliatoriuje ir kad jam "šviečia" dešimt metų nelaisvės už administracijos darbuotojo užpuolimą.
Nė nepajutau, kaip nulėkiau į koloniją. Paaiškėjo, jog būrio viršininkas, gal tyčia, o gal ne "apšvietė" mano vyrą. Girdi, būk dėkingas savo žmonelei. Šis puolė viršininkui į atlapus, o pastarasis savo ruožtu dar pridėjo: "Oi aistringa tavo moteriškė. Ir mus išsekino, ir pati iš laimės devintam danguj buvo".
Neliko nieko kito, kaip teisme viską papasakoti ir patvirtinti.
Vyrui pridėjo dar 6 mėnesius nelaisvės, mat pripažino, kad nusikalto ištiktas afekto. Mano vyras atbuvo skirtą laiką, grįžo ir... paliko mane. Pasakė, kad dėkingas už pasiaukojimą, bet susitaikyti su tuo, kas įvyko, negalės.
