Europos Sąjungos komisaras ekonominei ir pinigų politikai Pedras Solbesas (Pedro Solbes) pareiškė, kad kai kurios būsimosios valstybės narės eurą gali įsivesti greitai, tačiau kitoms skubėti neverta.
Euro įvedimui skirtoje konferencijoje P. Solbesas sakė, kad šalys, kurios taiko laisvo valiutų kursų svyravimo režimą, galbūt nenorės skubėti prisijungti prie valiutų keitimo kursų mechanizmo ERM-2 ir sieks nuspręsti, ar jų nacionalinės valiutos yra pakankamai stabilios norint įstoti į euro zoną.
Pasak komisaro, šalys, kurios vis dar yra labai priklausomos nuo lanksčių keitimo kursų, turėtų galvoti apie prisijungimą prie ERM-2 "tik tuomet, kai ši priklausomybė sumažės". "Prisijungimo laikas ir dalyvavimo ERM-2 trukmė turėtų būti pasirenkami kiekvienu atskiru atveju, atsižvelgiant į tai, kas geriausiai atitinka konkrečios šalies poreikius", - teigė P. Solbesas.
Daugelis iš dešimties, daugiausia - buvusių socialistinių, šalių, kurios prie ES prisijungs gegužės mėnesį, yra minėjusios, kad norėtų bendrąją valiutą įsivesti kaip įmanoma greičiau. Didžioji dalis šių valstybių siekia įsivesti eurą maždaug 2008 metais, praleidusios privalomus dvejus metus ERM-2 sistemoje.
Tačiau būsimosioms ES narėms gana sunkiai sekasi atitikti Mastrichto sutarties kriterijus, pavyzdžiui, dėl valstybės išlaidų. P. Solbesas teigė suprantąs, kad būsimosioms narėms sudėtinga konsoliduoti savo valstybės išlaidas po to, kai joms teko prisiimti perėjimo nuo socializmo prie laisvosios rinkos naštą bei tuo pat metu išlaikyti makroekonominį stabilumą ir vengti ekonominių netolygumų.
Kai kurios šalys, tarp jų Čekija, Slovakija ir Lenkija, nori išvengti su ERM-2 susijusio politinių sprendimų suvaržymo ir teigė prie mechanizmo prisijungiančios tik tuomet, kai bus tikros, kad tai tetruks dvejus metus.
Savo ruožtu P. Solbesas tvirtino, kad ERM-2 nederėtų laikyti vien euro įvedimo prielaida. Komisaro nuomone, kai kurioms valiutoms mechanizmas gali būti naudingas. "ERM-2 nereikėtų laikyti laukiamuoju prieš įsivedant eurą, - sakė pareigūnas. - Visų pirma tai - priemonė padėti įsivesti eurą valstybėms narėms, siekiančioms vykdyti pagrįstą ekonominę ir pinigų politiką, kuri užtikrintų kainų ir keitimo kurso stabilumą".
Reuters-ELTA
