Marijampolietė pensininkė Aldona Nevulienė, kaimynų neretai pavadinama gėlių karaliene, prieš penkiolika metų į vazoną su žeme įkišo alijošiaus atžalėlę. Moteris sakė girdėjusi, kad kambaryje auginamas ir gerai prižiūrimas alijošius (jis dar vadinamas ir alavijumi), išaugęs krūmu, turintis stačius, ilgus ir labai sultingus stiebus, yra nuostabus vaistas nuo daugybės ligų.
Alijošiaus vaistines savybes per tuos keliolika metų, kai jį augina, Aldona ir Vincas Nevuliai išbandė ir patys. Jie įsitikino neginčijama alijošiaus gydomąja galia. Augalo sultimis patepa nuo šalčio ar vėjo ant lūpos iškilusį spuogelį - šis tuoj pat nugyja. Padeda ir apsideginus - alijošiaus syvai ir skausmą nuima, ir pūslėms kelią užkerta. Vos tik kuris nors iš sutuoktinių pasijunta kamuojamas stipraus kosulio ar bronchito, vėl gelbsti stebukladarys alijošius: lygiomis dalimis išspaudus citrinos ir alijošiaus sulčių ir įmaišius medaus, triskart per dieną po šaukštą nuryjama gautoji mikstūra ligą greitai nuveja.
Bet pačių įstabiausių akimirkų Nevuliams jų alijošius pateikė prieš pat Kalėdas - jis netikėtai pražydo! Sklando legenda, kad šis žalialapis "gydytojas" pražysta vos kartą per 100 metų. Nei augalus dievinantys Nevuliai, nei jų artimieji patys niekada nebuvo regėję alijošiaus žiedo, todėl atsiradusią grožybę - du didžiulius šluotelės formos žiedynus ant ilgų storų stiebų, susidariusius iš smulkių rausvų taurelių, - linkę laikyti kalėdiniu stebuklu. Šį stebuklą regėję Nevulių svečiai, įvertindami šeimininkės gerumą ir nuoširdų rūpestį, jau spėjo paleisti sparnuotą priežodį: "Pas Nevulienę net ir alijošius žydi!"
Ponia Aldona tikino jokių floristikos gudrybių alijošiaus priežiūrai nesiėmusi: augalą laisto retai, tik kai žemė išdžiūsta ir lapai įdumba, specialios žemės neieško - tesumaišo daržo žemę su durpėmis, teikia žalialapiui daug šviesos ir šilumos. (Alijošiaus tėvynė - Pietų Afrikos pusdykumės.) Kaip teigia gėlininikystės specialistai, jauni alijošiai persodinami kasmet, o 3-5 metų žalialapiai - kas antri metai. Penkerius metus gyvuojantį alijošių užtenka persodinti kartą per trejus metus. Tie patys specialistai tvirtina, kad labai retai kambaryje pražystantis alijošius savo žiedynais tikrai netikėtai pradžiugina augintojus. Alijošius dauginamas jaunomis viršūnėmis, atžalomis ir sėklomis.
Arabai alijošių laiko kantrybės simboliu. "Kantrus" augalas dėl to, kad yra visiškai neįnoringas dirvai. Egipte iki šių dienų alijošiaus šakelės kabinamos ant namų durų - kaip sveikatos ir ilgaamžiškumo simbolis.
