Žilvinas VIZGIRDA
Seimas galutinai palaimino Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos išvadas. Už komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės pateiktą dešniosioms politinėms jėgoms nepalankią nuomonę balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 4. Tad dabar Seimo nariai, galima sakyti, žino žudikus, o štai prokurorai tik skėsčioja rankomis. Dar pernai jie pripažino, kad beveik nieko negali padaryti.
Politizuotas tyrimas
J. Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31 dieną. Vakare jis išėjo iš savo namų, sėdo į automobilį, ketindamas iš treniruotės parsivežti sūnų. Automobiliui nuriedėjus vos šimtą metrų nugriaudėjo sprogimas.
Ekspertai nustatė, kad apie 400 gramų heksogeno (vadinamojo jūros mišinio) buvo pritvirtinta prie automobilio dugno. Nuo sprogmens iki galinės važiuoklės Juro priešai nutiesė virvę, pradėjus važiuoti, ji ėmė vyniotis, kol galiausiai suveikė sprogdiklis... J. Abromavičius mirė pakeliui į ligoninę.
Nusikaltimo tyrimas buvo politizuotas nuo pat pirmos minutės. Bylos tyrimo ėmėsi ne tik teisininkai. Seimas irgi sudarė laikinąją komisiją, vadovaujamą Sigito Kakčio. Dabar pripažįstama, kad ji dirbo labai paviršutiniškai ir nieko neištyrė.
Diversantai šliejosi prie konservatorių
Šį kartą komisija dirbo pasiraitojus rankoves. Anksčiau ne kartą neoficialiai buvo pasigirdusios kalbos, kad prie J. Abromavičiaus žūties nagus galėjo prikišti konservatoriai, kurie, jei tikėsime gandais, galėjo prisidėti prie savanorių maišto sukurstymo 1993 metų rudenį. O kaip tik J. Abromavičius ir rinko medžiagą apie SKAT-o savanorių maištą, Bražuolės tilto susprogdinimą. Matyt, Juras jau buvo prisikapstęs prie tų įvykių organizatorių ar vykdytojų, todėl ir buvo nutildytas amžiams.
Dabartinės laikinosios komisijos išvadose labai aiškiai parašyta, kad buvusio savanorio nužudymą galima laikyti žmogžudyste, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupuotės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos, Krikščionių demokratų partijos ir buvusios Demokratų partijos tuometinėmis bei dabartinėmis vadovybėmis. Dabar galima teigti, kad taip galvoja visas Seimas, nes jis šias išvadas patvirtino. Už balsavo "darbiečiai", socialdemokratai, socialliberalai ir liberaldemokratai. Komisijos darbe dalyvavę konservatoriai Jurgis Razma ir Audronius Ažubalis pateikė atskirąją nuomonę, tačiau Seimas į ją neatsižvelgė.
Komisijos išvadomis labai pasipiktino konservatoriai ir dėl jų žada skųstis Konstituciniam Teismui. Jų pasipiktinimas visiškai suprantamas, nes jie susieti su teroristais. Komisija nieko nevyniojo į vatą ir netgi pareiškė, kad "yra pakankamai duomenų, jog Algirdas Petrusevičius yra susijęs su J. Abromavičiaus nužudymu". 1990-2000 metais A. Petrusevičius, kuris vienu metu net buvo išrinktas į Seimą konservatorių sąraše, buvo teisėsaugos įstaigų akiratyje, buvo įtariamas neteisėtų šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų disponavimu. Tačiau viešai net prokurorai jo neįvardijo kaip prisidėjusio prie savanorio nužudymo. O štai komisija tai padarė. Beje, šiuo metu A. Petrusevičiaus baudžiamoji byla dėl ginklų yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme.
Prokurorams trūksta įrodymų
Kol kas įstrigęs Generalinės prokuratūros tyrimas. Ji net komisijai nepateikė medžiagos iš bylos, kuri susijusi su A. Petrusevičiumi. Generalinė prokuratūra oficialiai yra paskelbusi, kad žino, kas po J. Abromavičiaus automobiliu pritaisė sprogmenis, tačiau yra bejėgė užbaigti bylą, nes nusikaltimo vykdytojas žuvo. Nors oficialiai Generalinė prokuratūra ir neskelbia pavardžių, tačiau visi žino, kad sprogstamąjį įtaisą po automobiliu galėjo padėti Vytautas Grybauskas. Jis buvo tarp įtariamųjų, tačiau jo atžvilgiu byla buvo nutraukta, nes gamindamas savadarbį sprogmenį V. Grybauskas susižalojo ir, nenorėdamas likti invalidu, nusišovė. Antrasis įtariamasis buvo Jonas Zajančiauskas. Tačiau prieš jį prokurorai pakėlė rankas, jiems nepavyko surinkti įkalčių. Įtarimai jam buvo panaikinti.
Kol kas ikiteisminis tyrimas šioje byloje vyksta, todėl prokuratūra neviešina bylos detalių. Senatis šioje byloje sueina tik 2017 metais. Tad ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas arba suėjus senaties terminui, arba bus surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą. Aišku, maža tikimybė, kad taip įvyktų, tačiau Seimas dalį žudikų kaip ir įvardijo.
