Irena ZUBRICKIENĖ
Tai, ką bemaž tris savaites slėpė nužudymą tiriantys Vilkaviškio teisėsaugininkai ir apie ką šnabždėjosi aplinkinių vietovių gyventojai, pagaliau atskleista: Kalvų kaime (Pilviškių sen.) ūkininkavusią vilkaviškietę Janę Mykolaitienę (57 m.) nužudė jos pačios sutuoktinis Juozas Mykolaitis (58 m.), pats pranešęs apie tragediją policininkams ir bandęs suklaidinti pareigūnus melu. Priremtas surinktų įrodymų ūkininkas prisipažino. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nutarė suimti įtariamąjį trims mėnesiams.
"Akistata" jau rašė, kad balandžio 21-osios popietę Juozas Mykolaitis, parvykęs iš laukų, kur bendravo su darbininkais ir apžiūrėjo javus (valdo 200 hektarų žemės plotą), negalėjo patekti į namus, nes abu įėjimai į patalpas buvo užrakinti, nors kambariuose turėjo būti žmona. (Sutuoktiniai kas rytą atvykdavo į netolimą Kalvų kaimą iš savo prabangių ir tvarkingų namų Vilkaviškio pakraštyje.) Ūkininkas pasikvietė kiaulidėje dirbusį samdinį Valentiną, susirado atsarginį raktą ir atrakintame kambaryje aptiko žiauriai nužudytą savo žmoną. Vyras paprašė samdinio patikrinti pulsą - pats neslėpė susijaudinimo ir sielvarto. Matant Valentinui, jis tuoj pat pradėjo glostyti mirusios moters veidą, rankas. Netrukus apie žmogžudystę buvo pranešta policijai.
Atvykusiems pareigūnams Juozas Mykolaitis papasakojo maždaug prieš valandą, kai vaikščiojo po laukus, sutikęs nepažįstamą vyrą ir jį, buvusį labai įtartiną, užkalbinęs. Prašalietis užsiminęs jam apie ieškomą darbą ir lankęsis Mykolaičių ūkyje, tačiau radęs tik šeimininkę, kuri patikino darbus dalijant savo sutuoktinį. Juozas paaiškino nepažįstamajam, kad šiuo metu darbo pasiūlyti negali, ir jiedu išsiskyrė. Kai aptiko nužudytą žmoną, Juozas suprato, kad tai - darbo ieškojusio prašaliečio darbas. Ūkininkas itin detaliai apibūdino sutiktojo išvaizdą, nes teigė pajutęs kažką negera ir todėl įsidėmėjęs. Pareigūnai atvirai stebėjosi, kodėl menamo žudiko drabužiai buvo nekruvini, kai kambario, kuriame rasta nužudytoji, sienos aptaškytos krauju; kodėl žudikas netrukus kažkieno buvo pastebėtas ramiai sau sėdintis ant geležinkelio bėgių (taip sakė ūkininkas), kai turėtų kuo greičiau sprukti iš įvykio vietos; kodėl nelojo keli didžiuliai Mykolaičių šunys (juos būtų girdėjęs tvarte dirbęs samdinys); kodėl iš namų niekas nepavogta, jeigu veikė svetimas nusikaltėlis, ir panašiai. Galų gale - koks nužudymo motyvas?.. Įvykio vietose ir aplinkui darbavosi policininkų atsigabentas pėdsekys šuo - jis žudiko pėdsakų neaptiko.
Dabar pareigūnai jau neslepia, kad nuo pat pirmų tyrimo minučių jiems kilo mintis, jog ūkininkę nužudė jos vyras, tačiau reikėjo įrodymų. Tai buvo pagrindinė tiriama versija, kurią teisėsaugininkai slėpė. Mykolaičių aplinkos žmonės prabilo, kad pastaruoju metu Janė baimindavosi likti viena su savo vyru, nes šis būdavęs agresyvus ir neprognozuojamas. Vyras vis dažniau svaigindavosi alkoholiu, o jam, kartu vartojusiam ir vaistus, tai buvo lyg žibalo lašas į užkurtą laužą. Nerimo ir interneto svetainių lankytojai. Komentuodami straipsnius apie mįslingą žmogžudystę jie rašė: "Žudiko reikia ieškoti tarp savų", "Žudikas būna arčiausiai karsto". Visa tai žinodami teisėsaugininkai ramiai dirbo savo darbą toliau - rinko informaciją, tačiau visą laiką savo akiratyje turėjo našliu tapusį ūkininką. Pareigūnai, mielai išplatinę spaudoje pagal Juozo Mykolaičio pasakojimą sukurtą įtariamojo fotorobotą, ūkininkui tarsi pademonstravo, kad labai tiki jo parodymais ir aktyviai ieško žudiko. Jie leido Juozui gražiai palaidoti žmoną, neprieštaravo vyro norui atsigulti į ligoninę, kai ūkininkas užsiminė apie skaudžių išgyvenimų visiškai palaužtą sveikatą ir pašlijusius nervus. Šitaip vyras maskavo savo būseną tapus žudiku. Laidotuvėse dalyvavę žmonės vėliau pasakojo, kad našlys atrodė keistai - sutrikęs, liūdintis, bet ir lyg kažko besibaiminantis. Po laidotuvių Juozas iškart kreipėsi į medikus - išvyko gydytis į Kauną.
Iš ligoninės sugrįžęs J. Mykolaitis vėl susitiko su pareigūnais. Šie jau buvo pasiryžę vyrą prigriebti. Pirmasis pokalbis pareigūnus sutrikdė - planuota sėkmė vos neišslydo iš rankų, nes Juozas laikėsi gana tvirtai, neišsidavė. Ūkininkas palūžo tik kitą dieną, kai jam vėl teko susitikti su policininkais. Įrodymų priremtas vyras prisipažino. Tai jis pakartojo ir nuvestas į teismą dėl suėmimo sankcijos. Teisėjo paklaustas, dėl ko lemtingąjį vidurdienį kilo Juozo konfliktas su žmona, įtariamasis negalėjo paaiškinti. Jis kelis kartus pakartojo, kad nežino, kas jam staiga atsitiko. Vyras tikino tuokart buvęs blaivus. Paklaustas, kaip jaučiasi sudraskęs buvusią gražią šeimą ir atėmęs iš dviejų suaugusių dukterų motiną, Juozas teismo salėje pravirko. Ir jis, ir jo advokatas prašė teismo neskirti suėmimo - iki teismo skirti sumokėti nemenką užstatą. Juozui, anot jo, rūpi, kad nesužlugtų be šeimininko rankos likęs didžiulis ūkis. (Abi Mykolaičių dukterys, sukūrusios savo šeimas, studijavusios medicinos mokslus, gyvena atskirai.) Teisėjas, matyt, įvertindamas J. Mykolaičio veiksmus po tragedijos, paskyrė suėmimą. Suimtasis pratarė nesibaiminąs nelaisvės pataisos namuose - esą gal jam atleis Dievas...
J. Mykolaitienės nužudymo aplinkybes ir priežastis tiriantys teisėsaugininkai kol kas nelinkę detaliai atskleisti tyrimo detalių, tačiau neabejoja, kad ne prabudusi sąžinė "prakalbino" įtariamąjį, o sėkmingas jų darbas ir pasirinkta teisinga taktika. Pareigūnai neatmeta galimybės, kad kelis kartus dvasinę sveikatą gydęsis J. Mykolaitis gali būti pripažintas nepakaltinamu. Jis teigė mušęs žmoną pagautas neva kažkokio nevaldomo įsiūčio ir dabar ne tik negalįs to paaiškinti, bet ir labai besigailįs. Tačiau po tragedijos ūkininkas vis dėlto mąstė gana sveikai: nusiprausė, persirengė, užrakino abu įėjimus į namą ir, sukūręs, kaip dabar jau aišku, netikusį planą, kaip nukreipti nuo savęs dėmesį, suvaidino kenčiantį našlį...
Kol kas nesurastas pagrindinis nusikaltimo įrankis, kuriuo buvo užtalžyta ūkininkė. (Anot pareigūnų, nelaimėlė smaugta, daužyta, badyta aštriu daiktu - aptikta keliolika įvairių kūno sužalojimų, bet daugiausia suknežinta galva.) Tai gali būti metalinis strypas, užsiminta ir apie badymą vinimi.
Janė ir Juozas Mykolaičiai buvo vieni stambiausių ir tvarkingiausių ūkininkų Vilkaviškio rajone. Kalbama, kad pašalinė akis sunkiai galėjo įžvelgti pastaraisiais metais vis dažniau kildavusius nesutarimus šeimoje, tačiau pareigūnai turi duomenų, kad vyro polinkis į alkoholį šeimos santarvę griovė. Namuose būta ir muštynių. Esą Juozui bene labiausiai nepatiko, kad žmona buvo labai valdinga, diktuojanti, "pasverianti" kiekvieną litą ūkio ižde. Ar šios priežastys paskatino iki tol neteistą vyrą nusikalsti, turėtų paaiškėti baigus tyrimą.
Romo ČĖPLOS nuotraukos:
- Juozas Mykolaitis, nužudęs žmoną, sukūrė painią istoriją, klaidinusią pareigūnus
- Mykolaičių ūkis yra vienas stambiausių ir gražiausių Vilkaviškio rajone
