Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga artimiausiu metu kreipsis į Generalinę prokuratūrą ir siūlys pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kūdikio pardavimo vienoje iš Vilniaus miesto ligoninių.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė Eltai sakė esanti linkusi manyti, kad prieš 18 metų paslaptingai dingusio berniuko likimą kažkas iš ligoninės darbuotojų nulėmė ir sau siekdamas naudos.
Kontrolierės teigimu, tai - pirmasis pareigūnų užfiksuotas galimo vaiko pardavimo faktas, nors prieš nepriklausomybės atkūrimą ir pirmaisiais jos metais informacijos apie neskaidrius įvaikinimo atvejus ir neaiškų vaikų išvežimą į užsienį būta gana daug. Vis dėlto anksčiau nepasitaikė, kad po ligoninėje fiksuoto vaiko gimimo daugiau apie jį jokioje įstaigoje neliktų nė vieno dokumento - Lietuvoje šio vaiko pėdsakai dingsta. Archyvuose nerasta dokumentų apie tai, kad toks kūdikis būtų įvaikintas ar patekęs į globos namus, galimo jo mirties fakto įregistruoto taip pat nėra.
Šią istoriją Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pradėjo tirti gavusi Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos skyriaus viršininko Rolando Šniro pranešimą. Jame nurodyta, kad viena moteris kreipėsi į migracijos pareigūnus prašydama pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, o tikrinant duomenis Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje nustatyta, kad vienam iš penkių moters vaikų nėra išduotas joks dokumentas, patvirtinantis gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Savo paaiškinime Migracijos skyriui moteris nurodė atsisakiusi vaiko jau ligoninėje ir užsiminė apie tai, kad buvusi įkalbėta taip pasielgti.
"Turime pagrįstų abejonių, kad vyko kažkoks neaiškus procesas. Tuo labiau kad labai geros sveikatos kūdikį normaliai pagimdžiusi moteris ligoninėje buvo laikoma ne 3-5 dienas, kaip buvo įprasta tuo metu, o visas tris savaites. Vaiko motina taip pat pripažįsta, kad ligoninėje lankėsi bevaikė šeima, kuri norėjo įvaikinti kūdikį", - sakė R. Šalaševičiūtė. Anot kontrolierės, pradėję tyrimą pareigūnai bandė sužinoti bent tai, kur šis kūdikis iš gimdymo namų išvažiavo.
Tačiau minėtos ligoninės direktorius, atsakydamas į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos paklausimą, paaiškino, kad ligoninėje jokių vaiko dokumentų nėra, o darbuotoja, kuri 1987 metų liepą įregistravo šio kūdikio gimimą, jau nebedirba.
Kontrolierės žodžiais, apklausus visas galima įstaigas ir surinkus visus įmanomus dokumentus, medžiagą nuspręsta perduoti Generalinei prokuratūrai, nes prokurorai turi daugiau procesinių teisių ir galimybių išsiaiškinti šitą situaciją. "Manau, turėtų būti apklausti tuo metu ligoninėje dirbę žmonės, kadangi be jų žinios kūdikis iš ligoninės neiškeliavo. Jeigu procesas būtų buvęs teisingas ir tvarkingas, ligoninėje vaiko byla būtų likusi", - pabrėžė R. Šalaševičiūtė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė prisimena aptikusi nemažai abejotinų ir neskaidrių įvaikinimo atvejų, kai dirbdama Seimo kontrolierių įstaigoje su tuometine Vaiko teisių apsaugos tarnyba tikrino 1990 - 1996 metais vykdytų įvaikinimo procedūrų teisėtumą Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune. Paaiškėjo, kad ne visais atvejais procedūros būdavo tvarkingos. Todėl N. Šalaševičiūtė sako nedrįstanti teigti, jog Lietuvoje nepasitaikė ir daugiau tokių atvejų kaip aprašytasis - apie juos tiesiog gali nebūti žinoma.
