Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Neįsivaizduoju, kur dar kreiptis, kad pagaliau būtų sučiupti mano buto vagys ir atgaučiau prarastą turtą, - neslėpdama nusivylimo kalbėjo kaunietė Elena Blėdienė. - Kur tik neieškojau pagalbos - ir miesto apylinkės, ir Generalinėje prokuratūroje, ir Policijos departamente, ir Teisingumo ministerijoje, ir teisme! Visi mano skundai būdavo persiunčiami į apylinkės prokuratūrą, o iš čia atskriedavo vienas ir tas pats atsakymas: nors vagystės bylą tyrusio tuometinio Žaliakalnio PK vyriausiojo tardytojo Ričardo Venskūno veiksmuose yra kaltės, nenustatyta, kad dėl netinkamo jo pareigų atlikimo būtų buvusi padaryta didelė žala, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla nekeltina. Kokia man iš to paguoda?
Prieš penkerius metus buvo apvogtas E. Blėdienės butas, šeima prarado turto beveik už 30 tūkstančių litų. Nukentėjusiosios įsitikinimu, vagis buvo galima iškart sučiupti, tačiau per tyrėjo aplaidumą, galbūt net sąmoningą, jie nenustatyti iki šiol! O reikėję, girdi, tiek nedaug - laiku ir tinkamai atlikti kratą, nepradanginti rastų įkalčių, nesunaikinti kai kurių liudytojų parodymų bei kitų oficialių bylos dokumentų... Kad visa tai padarė vyr. tardytojas R. Venskūnas, E. Blėdienė tvirtai neteigia, tačiau tikina savo akimis mačiusi kai kuriuos protokolus, kurie vėliau iš bylos stebuklingai "išgaravę"...
E.Blėdienė sakė anksčiau naiviai tikėjusi, jog teisėsaugos institucijose dirba dori ir sąžiningi žmonės. Dabar moteris mano priešingai: varnas varnui (tai yra teisėsaugininkas teisėsaugininkui) akies nekerta ir niekada nekirs... Tai ko esą stebėtis, jog vagysčių iš butų skaičius Kaune tolydžio auga, kad tokių nusikaltimų išaiškinama tik nedidelė dalis!
Kratą padarė po... savaitės
Šiaurės prospekto daugiabutyje gyvenanti E. Blėdienė buvo apvogta 2000 -ųjų gruodžio 11 dieną. Namo iš mokyklos sugrįžęs mažametis sūnus butą rado apverstą aukštyn kojomis. Skubiai iš darbo parlėkusi E. Blėdienė pasigedo auksinių juvelyrinių dirbinių ir slėptuvėje laikytų santaupų (bendras nuostolis - per 28 tūkst. litų). Nukentėjusioji skubiai kreipėsi į policiją ir, kaip dabar moteris piktai juokauja, siaubo filmo juosta pradėjo suktis... Ir vis dar sukasi...
E. Blėdienė iškart įtarė, kad, pritaikęs buto raktą, ją apvogė kaimynystėje gyvenantis, tuo laiku niekur oficialiai nedirbęs Egidijus Š. bei šio sesuo, tuomet studentė Jūratė Š. (Egidijus Elenai kadaise buvo siūlęs pirkti apynaujį televizorių, kuris, moters nuomone, buvo vogtas, be to, pas Egidijų nuolat užsukdavo įtartini tipai). Tokiais įtarimais apvogtoji iškart pasidalijo su atvykusiais pareigūnais. Tačiau ši informacija, anot Elenos, kriminalistų nė kiek nesudomino. Dar labiau E. Blėdienė nustebo, kai krata E. Š. bute buvo padaryta ne kuo skubiau, o po vagystės praėjus gerai savaitei! Maža to, buvo apsieita be kviestinių, nesudarytas buto planas, apžiūrėtas - Elena matė - tik vienas kambarys iš trijų tame bute esančiųjų (pasak Elenos, nesivarginta žvilgterėti ne tik į kitus kambarius, kuriose neva įsikūrę svetimi žmonės, bet ir į pagalbines patalpas - dvejus sandėliukus; nebuvo nuvažiuota iki Kauno rajone esančio kolektyvinio sodo bei tėvų sodybos kaime). Ant kratos protokolo tyrėjas parašė: "Ieškota juvelyrinių dirbinių, jų nerasta".
Policija alibiu patikėjo
E. Blėdienė kantriai laukė šaukimo į Žaliakalnio PK. Jo vis nebuvo. Neapsikentusi apvogtoji kartu su vyru nuvyko pasidomėti, ar vagišiai jau sulaikyti, ar rasti pavogti daiktai. "Aiškiai jautėme, kad pareigūnai mūsų vizitais nėra patenkinti, - prisiminė E. Blėdienė. - Tačiau kaip galėjome ramiai laukti - juk praradome tiek turto!? Be to, nuo seno žinojome, jog jei buto vagys nesulaikomi iškart, kuo greičiau, vėliau išvis tampa neįmanoma tai padaryti..."
E. Blėdienė komisariate lankydavosi kone kasdien. Išgirsdavo vieną ir tą patį: nesinervinkite, tyrimas intensyviai vyksta, vagys ieškomi. Kai tuščiais pažadais maitinama Elena kartą pareiškė pageidavimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (parūpo sužinoti, ar tikrai kas nors daroma, ar nevilkinamas tyrimas), išgirdo neigiamą atsakymą. Girdi, tokia galimybė bus suteikta nebent baigus ikiteisminį tyrimą, mat ikiteisminio tyrimo duomenys yra įslaptinti. (Tiesa, po kurio laiko E. Blėdienei vis dėlto pavyko pavartyti šią bylą ir net pasidaryti kelias kopijas. Moteris buvo šokiruota to, ką pamatė, tačiau apie tai - kiek vėliau).
Po kurio laiko E. Blėdienė sužinojo, jog, jos manymu, bute šeimininkavęs kaimynas Egidijus ir jam galėjusi talkinti sesuo Jūratė pareigūnams pateikė alibį: Egidijus tą dieną iš ankstaus ryto neva buvo išvykęs į Vilnių (prekiauti kojinėmis), o Jūratė sėdėjo paskaitose universitete. E. Blėdienės turima informacija, to pakako, kad pareigūnai nuspręstų, jog šie piliečiai tikrai nesusiję su vagyste iš kaimynų buto - niekas jų pateiktų alibių nepatikrino. Tyrėjas, anot E. Blėdienės, nesusidomėjo net tuo, jog viena kaunietė patvirtino, kad tą dieną Jūratė apie dešimtą ryto buvo namuose, atsiliepė į fiksuoto ryšio telefono skambutį... Žodžiu, kad ir kaip apvogta šeima stengėsi padėti pareigūnams išaiškinti nusikaltėlius, į nukentėjusiųjų pastangas tyrėjas esą numojo ranka.
Lombarde - Elenos apyrankė!
- Po kokių dviejų mėnesių užsukau į Savanorių prospekte veikiančią juvelyrinių gaminių parduotuvę - lombardą ir tarp parduodamų aukso dirbinių išvydau anuomet iš mano buto išneštą, penkiais šimtais litų įvertintą auksinę apyrankę, - toliau pasakojo E. Blėdienė. - Savo papuošalą atpažinau vos jį apžiūrėjusi: kadaise apyrankė buvo sulūžusi, tad teko taisyti...
Moteris apyrankės kainą nusiderėjo iki 300 litų (!) ir, sumelavusi bėganti atsinešti pinigų, už kampo paskambino į policiją.
E. Blėdienė nepatikėjo savo akimis, kai parduotuvės atstovas policijai pateikė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią Joniškio rajone gyvenanti, tuo laiku, tame pačiame fakultete, kaip ir Egidijaus sesuo Jūratė, studijavusi Rima V. pusbrolio parduotuvei neseniai buvo pridavusi įvairių aukso dirbinių, taip pat ir Elenos apyrankę! Apklausiama policijoje R. V. pareiškė aukso dirbinius įsigijusi prieš keletą metų, o kodėl juos staiga sumaniusi parduoti, nepaaiškino.
O dar keisčiau tai, jog R. V. neva priklausanti auksinė apyrankė Elenai buvo netrukus sugrąžinta! Pasirodo, tyrėjas nusprendė, jog Elena įrodė, kad ši apyrankė - tikrai jos! Kaip papuošalas buvo patekęs į R. V. rankas, ar pas šią moterį neatsidūrė daugiau E. Blėdienės aukso dirbinių, niekas, apvogtosios žodžiais, nesiaiškino.
Tyrėjas "tempė gumą"?
E. Blėdienė tvirtino ir toliau buvusi guodžiama ir raminama tikinimais, neva vagystės bylos tyrimas "intensyviai vykdomas toliau", maitinama pažadais, jog greitai vagišiai bus sučiupti.
Praėjus beveik dviem vilties ir laukimo metams, E. Blėdienė sužinojo, kad tardytojas R. Venskūnas Žaliakalnio PK jau nebedirba - perėjęs dirbti į Kauno miesto VPK Automobilių vagysčių tyrimo padalinį! Tiesa, vagystės iš Blėdų buto byla kažkodėl liko jo rankose! Maža to, E. Blėdienė iš kitų šaltinių sužinojo, kad vagystės iš jos buto tyrimas - sustabdytas! Didelių pastangų dėka E. Blėdienei pavyko susipažinti su jau surinkta tyrimo medžiaga. Nukentėjusioji sakė buvusi šokiruota: vagystė, kaip žinia, buvo tiriama dvejus metus, o bylos medžiagą esą sudarė vos keliolika lapelių; itin svarbūs bylai liudytojų apklausos bei akistatų protokolai buvo pradanginti; nepavyko rasti protokolo, liudijančio, kad apvogtame bute buvo rasta vagišių paliktų įkalčių; ant įsegtų oficialių dokumentų pilna visokių prierašų, taisymų, neatitinka datos ir t. t. E. Blėdienei pasišiaušė plaukai - kaip tokių rimtų pažeidimų nepastebėjo bylos tyrimo eigą privalėjęs kontroliuoti prokuroras? Trūko moters kantrybė - E. Blėdienė parašė skundą į miesto apylinkės prokuratūrą. Jame piktinosi ne tik tyrėjo R. Venskūno nusikalstamu aplaidumu, bet ir prokurorų kontrolės stoka.
Netrukus E. Blėdienė sulaukė atsakymo: tardytojo R. Venskūno nutarimas vagystės bylos tyrimą sustabdyti - panaikintas, byla grąžinta į tardymo skyrių prie Žaliakalnio PK tyrimą pratęsti. Ir tik tiek... Toks formalus atsakymas apvogtosios, žinoma, netenkino. Ji bemat išsiuntė prokuratūrai antrą skundą.
Prokurorė R. Verdnikovienė (ši pareigūnė jau dirba Kauno apygardos prokuratūroje) atliko tyrimą ir atsiuntė E. Blėdienei atsakymą - nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir tarnybinio suklastojimo. Pasirodo, prokurorės apklausiamas tuometinis Kauno miesto VPK AVTS tardytojas R. Venskūnas pareiškė beveik nieko iš vagystės bylos tyrimo neprisimenąs ("jei byloje nėra bato pado antspaudo, vadinasi, jis ir nebuvo paimtas"; "jei byloje nėra liudytojo apklausos protokolų, vadinasi, tokios apklausos nebuvo"; "E. Blėdienė pas mane dažnai apsilankydavo, bet neprisimenu, ar kalbėdavomės apie vagystę", ir t. t. ). Taigi prokurorė nutarė, jog nepavyko nustatyti, kad vagystės bylą tyręs R. Venskūnas būtų sunaikinęs oficialius dokumentus ar juos suklastojęs, įrašydamas melagingas žinias, kaip esą nepavyko nustatyti ir to, kad dėl šio tyrėjo netinkamo pareigų atlikimo buvo padaryta didelė žala. O tai reiškia, jog baudžiamoji byla pareigūnui - nekeltina, nenustačius jo veikoje nusikaltimo sudėties. Drauge prokurorė informavo, jog tyrėjas R. Venskūnas, tirdamas vagystės bylą, neatliko savo pareigų - tyrimą sustabdė neatlikęs visų būtinų veiksmų, neprotokolavo nukentėjusiosios E. Blėdienės, liudytojo E. Š. parodymų, taigi "dėl tardytojo kaltės praėjus porai metų po įvykio, objektyvią tiesą byloje sunku nustatyti."
Apie netinkamus R. Venskūno veiksmus buvo informuotas tuometinis R. Venskūno viršininkas - Kauno miesto VPK Tardymo valdybos vadovas S. Judas, nurodant atlikti tarnybinį patikrinimą. Toks patikrinimas buvo atliktas, tačiau R. Venskūnas jokios nuobaudos negavo. Mat paaiškėjo, kad aplaidų pareigūną bausti jau per vėlu - suėjęs senaties terminas...
Byla toliau dūli stalčiuje
Vagystės iš Blėdų buto byla toliau tirti buvo perduota Žaliakalnio PK tyrėjai J. Daugialaitei. Viskas prasidėjo iš pradžių: nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos, nukentėjusiųjų pirštų atspaudų ėmimas (po dvejų metų!), ir t. t., mat ši tyrėja nežinojo bylos aplinkybių, todėl visą medžiagą ėmė rinkti iš naujo... "Renka", beje, iki šiol - jau treji metai...
Piktindamasi akivaizdžiu pareigūnų neveiklumu ir praradusi viltį, kad šį klausimą gali išspręsti miesto apylinkės prokuratūra, E. Blėdienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Čia nieko nepešusi, parašė laišką Policijos departamentui, Teisingumo ministrui, galiausiai kreipėsi į Seimo nario K. Kuzmicko padėjėją. Kas iš to - visi nukentėjusiosios skundai būdavo persiunčiami į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, kuri E. Blėdienei toliau atsirašinėjo formaliais paaiškinimais.
Vargais negalais E. Blėdienė išsiaiškino, jog prokurorės nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą tyrėjui R. Venskūnui galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kas iš to - šių metų spalio 6 dieną teisėja V. Lozoraitytė E. Blėdienės skundą atmetė, motyvuodama tuo, jog "skunde išdėstyti faktai nėra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio tyrėjo R. Venskūno tarnybos pareigų neatlikimo". Be to, anot teisėjos, iš medžiagoje pateiktų duomenų nematyti, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė žala.
- Teisėjai 30 tūkstančių - gal ir menki pinigai, tačiau man, paprastam žmogui - didžiulė suma, - stebėjosi Elena Blėdienė. - Juk jei tyrėjas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, vagys būtų buvę seniai sučiupti, o man padaryti nuostoliai - atlyginti!
Negali sakyti arba neprisimena
"Akistatos" žurnalistė kreipėsi į Žaliakalnio PK tyrėją J. Daugialaitę. Pareigūnė patvirtino, jog vagystės iš Blėdų buto byla - jos žinioje, tačiau atsisakė suteikti bet kokią su šiuo tyrimu susijusią informaciją ir patarė kreiptis į tyrimą kontroliuojantį apylinkės prokuratūros prokurorą A. Armą. Drauge buvo pridurta, jog šis pareigūnas bylos kontrolę perėmė visai neseniai, vadinasi, vargu, ar bus spėjęs susipažinti su surinkta medžiaga.
Vagystės tyrimą anksčiau kontroliavusi prokurorė R. Verdnikovienė, kaip minėta, jau dirba apygardos prokuratūroje, todėl irgi atsisakė šia tema kalbėtis. Tiesa, prokurorė užsiminė, neva apvogtoji E. Blėdienė reiškianti per daug emocijų... Kai žurnalistė užsiminė, jog tai nė kiek neturėtų stebinti, mat tyrimas kažkodėl užstrigęs, o patirti nuostoliai siekia beveik 30 tūkstančių litų, prokurorė pareiškė, jog pasitaiko ir kur kas didesnių vagysčių...
Žaliakalnio PK viršininkas V. Ščajevas irgi nebuvo kalbus. Giliai atsidusęs ir prasitaręs interesantės E. Blėdienės nepamiršiąs iki gyvenimo pabaigos, pareigūnas patikino, kad jo pavaldiniai darė ką galėjo, deja, vagišių nustatyti nepavyko. Viršininkas kategoriškai atmetė E. Blėdienės įtarimus, kad tyrėjas R. Venskūnas "kažkada kažką subalamutino". "Negaliu ja netikėti, tačiau negaliu visko, ką ji šneka, priimti už gryną pinigą," - svarstė V. Ščajevas. Kita vertus, girdi, R. Venskūnas policijoje jau seniai nebedirba, tad kažin ar yra prasmė apie tai kalbėti.
- Ką gi, tuomet atsakykite į paskutinį klausimą - ar komisariate buvo atliekamas tyrimas, kokiomis aplinkybėmis pas Joniškio rajono gyventoją R. V. atsirado E. Blėdienės auksinė apyrankė? - pasiteiravo žurnalistė.
V. Ščajevas to neprisiminė - praėję, girdi, tiek daug laiko. Ir nusistebėjo, kad apyrankė - jau ant jos tikrosios savininkės rankos...
Nors jaučiasi pavargusi, pažeminta bei įskaudinta, apvogta moteris rankų nuleisti neketina, teisybės žada ieškoti toliau. E. Blėdienės įsitikinimu, jei pareigūnai vienas kitą "dangsto", už jų veiksmus anksčiau ar vėliau privalės atsakyti valstybė. E. Blėdienė ruošiasi pareikalauti ne tik turtinės, bet ir moralinės žalos atlyginimo.
