Ne veltui sakoma, kad žiniasklaida - didžiulė jėga. Jaunas narkomanas, vagis bei plėšikas iš Šiaulių Rolandas Šuliejus gyvybės neteko po publikacijos laikraštyje. Ir dar per ilgą savo liežuvį.
Prieš penkerius metus Šiauliuose į nedidelę gaują buvo susibūrę keli labai pavojingi nusikaltėliai: 32 metų 6 kartus teistas Vitalijus Sergijienia, 7 kartus nuosprendį išklausęs 34 metų Vaidotas Vaitekūnas bei 1972 metais gimęs Rolandas Šuliejus. 2000-ųjų vasarą trijulė įsigijo pistoletą ir nutarė vidury baltos dienos užpuldinėti parduotuves.
Planą apiplėšti Šiauliuose, Aido gatvėje, esančią kosmetikos prekių parduotuvę "Sarma" sugalvojo V. Sergijienia. Kaip jis apie parduotuvę rinko žinias - nenustatyta, tačiau faktas, jog 2000-ųjų vidurvasarį V. Sergijienia jau žinojo parduotuvės patalpų planą, buvo suuodęs, kada kasoje susikaupia didelės sumos grynųjų pinigų ir kada juos išveža inkasatoriai. Tikėtina, jog nusikaltėlis parduotuvę ilgai stebėjo, ne kartą šnipinėdamas sukiojosi ir viduje. Įvykdyti įžūlų nusikaltimą Vitalijus bičiuliams pasiūlė 2000-ųjų liepos 28-ąją. Į talką šiaulietis pasikvietė V. Vaitekūną bei R. Šuliejų.
Užpuolimo organizatorius elgėsi gudriai - sėbrams paaiškino pats vidun lįsti negalįs, nes, girdi, pardavėjos jį ne kartą mačiusios ir gali atpažinti. Tad apdairusis V. Sergijienia liko laukti netoliese, o atlikti juodą darbą apsiginklavę patraukė R. Šuliejus su V. Vaitekūnu.
Kai plėšikai paskambino į tarnybines "Sarmos" duris, buvo pats vidurdienis. Tuo metu parduotuvėje dirbo trys moterys. Dvi liko prekybos salėje, trečioji, nė nepagalvojusi apie klastą, nuėjo ir atrakino duris. Tuomet moteris pakraupo pamačiusi du augalotus vyrus, vienas kurių laikė į ją nutaikyta pistoletą.
Nelaukdamas, kol pardavėja ims klykti, kažkuris iš plėšikų akimirksniu moteriai užspaudė burną. Įrėmęs jai į kaklą revolverį, piktai sušvokštė vesti į vedėjos kabinetą ir duoti jame stovinčio seifo raktą. Jame pardavėjai buvo įsakyta, jei brangi gyvybė, tylėti. Kol vienas nusikaltėlis lipniąja juosta rišo moteriai rankas, antrasis atrakino seifą, iš kurio pagrobė ten buvusius kelis maišelius su pinigais. Užpuolikai neužmiršo iš seifo pačiupti ir 110 litų vertės dovanų čekius.
Dar kartą pagrasinę tylėti, banditai spruko. Įsitikinusi, kad plėšikų žingsnių nebegirdėti, pardavėja drebančiomis kojomis nubėgo į parduotuvės salę pranešti kolegėms apie šiurpų įvykį.
Kol atlėkė skubiai iškviesti policijos patruliai, nusikaltėlių buvo jau ir pėdos ataušusios. Pareigūnai stebėjosi jų drąsa - plėšti ateita vidury baltos dienos, kai gatvėje pilna praeivių. Negana to, nusikaltėliai ne tik neslėpė veidų kaukėmis, bet ir nemūvėjo pirštinių.
Iš ką tik apiplėštos "Sarmos" išbėgusių Vaidoto ir Rolando jau laukė V. Sergijienia. Jis paėmė pinigų maišelius ir bendrus skubiai nusivedė į savo draugės butą. Jame apiplėšimo organizatorius grobį suskaičiavo ir padalino į tris lygias dalis - kiekvienam iš trijulės beveik po porą tūkstančių litų.
Rašydami apie "Sarmos" apiplėšimą laikraščiai paskelbė pradines, revizijos dar nepatikrintas žinias, jog iš parduotuvės banditai išnešė net 16 000 litų. Kai vėliau revizijos metu buvo suskaičiuota, jog pinigų seife buvo kelis kartus mažiau - 5 942 litai, įvykis jau buvo "pasenęs" ir nė vienas laikraštis pagrobtos sumos nebepatikslino.
Perskaitęs laikraštyje žinutę apie neva pagrobtuosius 16 000 litų, R. Šuliejus patikėjo ir užsiuto. Jis V. Sergijienią apkaltino slapta pasisavinus 10 000 litų iš bendro grobio. Taip ir nepatikėjęs Vitalijaus žodžiais, Rolandas net pagrasino Vitalijų nužudyti.
Netrukus V. Sergijienia buvo gatvėje užpultas ir taip žiauriai sumuštas, kad net lūžo koja. Negana to, dar po kelių dienų Rolando draugus pasiekė žinia, kad R. Šuliejus kažkam iš savo pažįstamų pasigyrė apiplėšęs parduotuvę "Sarma". Vitalijus su Vaidotu išsigando, kad per ilgą Rolando liežuvį gali būti greitai suimti. Sėbrai žinojo, kad R. Šuliejus buvo įjunkęs į narkotikus, o pakliuvę į policiją narkomanai, prasidėjus abstinencijai, dažniausiai pradeda kalbėti.
Nutaręs priešu tapusį plepį nutildyti amžiams, Vitalijus į pagalbą pasišaukė V. Vasiljevą bei savo dėdę Valerijų Vasiljevą (45 m.).
Kai tų pačių 2000-ųjų rudenį R. Šuliejus ėmė slapstytis nuo policijos dėl to, kad iš moters atėmė rankinę, V. Sergijienia nutarė nebelaukti. Jis V. Vaitekūnui davė pistoletą, su juo nuvyko į Vainagių mišką (Kelmės r.) ir iškasė duobę.
Po kelių dienų R. Šuliejus stoviniavo prie prekybos centro Šiauliuose. Prie Rolando stabtelėjo automobilis, kuriuo važiavę V. Vaitekūnas su V. Vasiljevu R. Šuliejui pasiūlė apiplėšti parduotuvę Šiaulių rajone. Klastos neįtaręs pasmerktasis įsėdo į mašiną, kuri pasuko prie apleistos fermos netoli Bubių (Šiaulių r.) - sąmokslininkai Rolandui pamelavo, kad čia jie persirengsią patogesniais sportiniais drabužiais. Vos trijulė užėjo į tuščią pastatą, V. Vaitekūnas staiga išsitraukė ginklą ir iš arti nušovė nespėjusį pasipriešinti R. Šuliejų. Po to žudikai aukos kūną bagažinėje nuvežė prie paruoštos duobės į Vainagių girią, kur nurengę užkasė, o drabužius sudegino. Baigę kruviną darbą žmogžudžiai paskambino V. Sergijieniai ir raportavo, kad užduotis įvykdyta.
R. Šuliejui tebuvo vos 28-eri. Biografija trumpa ir baisi - penki teistumai už vagystes, plėšimus. Kartą nuo policijos mašinos pavogė anteną ir pardavė.
Rolandą pražudęs jo paties liežuvis visgi padėjo pareigūnams sučiupti plėšikus ir žudikus. Policijos departamento grupė, 2003-iaisiais sudaryta iš Vilniaus ir Klaipėdos kriminalistų ištirti uostamiesčio banditų nusikaltimus, rado bendrą kalbą su neįvardijamu nusikaltėliu. Užpernai vėlų rudenį jis pareigūnams prasitarė žinąs, kur yra policijos ieškomas 2000-ųjų pabaigoje be žinios dingęs R. Šuliejus. Informatorius kriminalistams parodė vietą miške netoli Kurtuvėnų regioninio parko ir pareigūnai netrukus atkasė 1972 metais gimusio R. Šuliejaus palaikus.
Už žmogžudystės bei parduotuvės plėšimo organizavimą V. Sergijienia nuteistas kalėti 15 metų. Žudikas V. Vaitekūnas į pataisos namus išsiųstas pusmečiui trumpiau, o pirmą kartą teisiamo V. Vasiljevo pagalbą žudant teismas įvertino 11 metų nelaisvės bausme.
S. Stasaičio nuotr.
Žudikai (iš kairės): V. Vaitekūnas, V. Vasiljevas ir V. Sergijienia teisme kaip įmanydami slėpė savo veidus.
