Skuodo rajono Truikinų kaime, visai prie pat Latvijos sienos, ūkininkauja vieni ištikimiausių "Akistatos" skaitytojų Adomas (54 m.) ir Aina (50 m.) Šličiai. Sutuoktiniai laikraštį nuo seno prenumeruoja. Ir ne mėnesiui ar dviem, o iškart visiems metams.
- Ką čia lakstysi kas trys mėnesiai į paštą, - šypsosi Adomas. - Jei dar netyčia apsižioplinsi, pamirši - juk vasarą kaime darbų iki kaklo, - ką tada tokiam užkampyje reikės daryti? Į miestą dusyk per savaitę - kai parduodama "Akistata" - juk neprivažinėsi!
Aleksandrijos seniūnijoje techniku elektriku puse etato dirbantis Adomas Šličius, paprašytas išsakyti savo nuomonę apie laikraštį, ilgai negalvojęs ima žerti komplimentus. Nuo jo neatsilieka ir žmona, didelio ūkio savininkė. Nors darbo Šličių ūkyje - per akis, abu su vyru suspėja laikraštį perskaityti nuo pirmos iki paskutinės eilutės, o po to aptarinėja, ką sužinoję... Ir kitiems kaimiečiams patarimų padalija - kokių sukčių reikėtų pasisaugoti, kokio plauko perėjūnai siautėja po atokesnius kaimus, užpuldinėja vienišus žmones... Beje, Šličių sodyba, galima sakyti, vidury miško, tačiau nei vyras, nei jo pati nebijo nei vagių, nei plėšikų.
- Ką aš teuždirbu - vos du šimtelius ir keturias dešimtines per mėnesį, - linksmai porina Adomas. - Kas dėl tokių pinigų nagus terliosis...
Nors, teisybė, sako ir pats nesėdėtų rankų sudėjęs, jei nekviesti svečiai naktį imtų baladotis prie durų...
Taigi Adomas, kaip pats minėjo, uždirbąs ne kaži ką. Bet juk kaime gyvenantieji, sako, daugiausia pajamų turi iš ūkio. Tad koks gi Šličių ūkis, kuriuo, kaip pripažįsta Adomas, daugiausia rūpinasi žmona? Ogi penkios karvutės, dvigubai tiek prieaugio, eržilas Fedia, arklys Kuzė, gardas kiaulaičių ir dar nemenkas pulkas sparnuočių.
- Parazitais aš tas vištas vadinu, - vėl kvatoja Adomas. - Kad iš jų menka nauda... Tik "kombikormą" lesa...
Kaip bebūtų, tokį ūkį turi toli gražu ne kiekvienas kaimietis.
- Ir kas iš to, - jau surimtėjęs svarsto Adomas Šličius. - Kiek moka kaimiečiui už litrą pieno, o kiek kainuoja butelis "Švyturio" alaus? Arba dar kitaip pasakysiu: kiek litrų pieno reikia parduoti, kad nusipirktum buteliuką alučio? Ogi apie dvidešimt! Nors pieno savikaina yra keliasdešimt kartų didesnė! Va tau ir teisybė...
Vyrui antrina ir Aina, niekaip negalinti atsistebėti, kodėl toks brangus į plastmasinę tarą supilstytas šaltinio vanduo ar kad ir tas padruskintas mineralinis...
Nejau per tuos nesibaigiančius darbus sutuoktiniai neturi kada ir pasižmonėti ar giminaičių, draugų į svečius pasikviesti?
Adomas ir Aina vienu balsu prataria, jog vos prieš porą dienų buvo atvažiavę giminės - Latvijoje gyvenantis Adomo brolis Ignas su žmona Magdelena. Aišku, visi smagiai pasėdėjo... Kitąkart Igną ir Magdeleną aplankys Adomas su Aina. Dabar, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, girdi, jau lengviau - kertant Lietuvos - Latvijos valstybinę sieną nereikia mokėti jokių mokesčių. Anksčiau pasieniečiai iš automobilio vairuotojo esą reikalaudavo 100 litų. Nors, teisybę pasakius, anksčiau, sugalvoję pradžiuginti anapus sienos įsikūrusius giminaičius, Šličiai tiesiai per laukus pasiekdavo pamiškę, perbrisdavo ar peršokdavo Apšės upę - ir jau Latvijoje, netoli Igno namų! Dabar pirmyn atgal pasieniu zuja pareigūnai su šunimis, taigi begudraudamas gali prisidaryti didelių nemalonumų... Apie sulaikytus nelegalius keliautojus bei jiems gresiančias bausmes irgi ne kartą tekę skaityti "Akistatoje"...
