Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis ir sąvadavimo prostitucijai bei turto prievartavimo, vienu parašu užbraukdami net dvejus metus trukusį nelengvą grupelės Marijampolės policijos tyrėjų darbą. Tai padaryti teko dėl to, kad sąvadautojų aukos teisme netikėtai pakeitė savo ankstesnius parodymus ir stojo buvusių išnaudotojų pusėn. Lygiai taip pasielgė ir kai kurie šios istorijos liudininkai, todėl nepakako įrodymų, kad du įtarti prostitucijos "bosai" ir viena "motinėlė" sulauktų teismo verdikto.
Sutuoktiniai - ir įtariamieji, ir aukos
2003-ųjų pavasarį Marijampolės policiją pasiekė vilkaviškietės moksleivės pagalbos šauksmas - ji skundėsi buvusi apgaule įtraukta į prostituciją ir prašė padėti jai ištrūkti iš marijampoliečių sąvadautojų tinklo. Atvirai ir drąsiai liudijusi moksleivė padėjo pareigūnams išaiškinti ne tik jai vadovavusius du sutenerius (sutuoktinius L.) - pasipylusių faktų virtinė į dienos šviesą ištraukė dar apie dešimt marijampoliečių (vyrų ir moterų), tuo metu aktyviai besisukusių nelegaliame prostitucijos versle. (Šiandien jie jau nuteisti, "Akistata" apie tai rašė.) Policijai tapo žinoma apie dvidešimt prostitučių, tarnavusių savo "bosams", pavardžių. Bene pusė jų tikino į šį "verslą" įtrauktos apgaule bei prievarta ir tikino ne tik norinčios laisvės, bet ir galinčios drąsiai liudyti prieš sąvadautojus, palikusius smurto ir žeminimo pėdsakus visam gyvenimui.
Šitaip policijoje tapo žinoma ir ištekėjusios marijampolietės Lauros L. (21 m.) gyvenimo iki vedybų istorija. Iš pradžių minėtoje byloje ji buvo įtariama pati su vyru Haroldu L. (33 m.) vadovavusi kelioms prostitutėms - abu tapo kaltinamaisiais. Netrukus paaiškėjo, kad toji nusikalstama Lauros veikla - tai savotiška prostitutės "karjera", nes anksčiau mergina irgi linksmindavo moters meilę perkančius vyrus. Taigi toje pačioje byloje Laura buvo pripažinta ir nukentėjusiąja. Jos vyras - taip pat kartu ir nukentėjusysis, liudijęs apie viršesnių sąvadautojų grasinimus, smurtą ir reketą. Šis sutuoktinių-aukų epizodas buvo išskirtas į atskirą bylą.
Prostitutės "karjera"
Vos penkias klases baigusi, tačiau labai nuovoki ir simpatiška Laura, anot jos "išpažinties" policijoje, į prostituciją buvo įtraukta 2001-ųjų žiemą, kai tebuvo 17 metų. Tuo metu nepilnametė stokojo namų šilumos, nes jos tėvai gėrė, ir materialinės gerovės. Marijampoliečiai Garikas S. (39 m.) ir Otas E. (32 m.), po kelis kartus už įvairius nusikaltimus teisti viengungiai (pirmasis - našlys, antrasis - nevedęs), Lauros gyvenime pasirodė kaip tik tinkamu laiku. Jie įkalbėjo merginą praturtėti - pasiūlė gyvenamąjį plotą atskirai nuo tėvų, gerą darbą ir didelį uždarbį. "Geradariai" paaiškino, kad reikės bendrauti su įvairiais vyrais jų kompanijose. Laura tada neva nepagalvojo, kad tas bendravimas baigsis lovoje - manė, kad užteks pasisukinėti tik prie stalo, palydėti kelionėje. Nepilnametei nebuvo duota daugiau laiko pagalvoti - mergina buvo užverbuota.
Tie patys darbdaviai nuvežė Laurą į marijampolietės Vilijos B. (39 m.) butą. Gavę iš šios išsituokusios moters pinigų, nepilnametę paliko "dirbti" (pardavė). "Motinėlė" Vilija maloniai priėmė Laurą: apžiūrėjusi pagyrė, kad mergina švari, ir liepė nusirengti savo drabužius - padavė esą tinkamesnius. Jau tą patį vakarą į Vilijos namus atvyko vyras, tapęs pirmuoju Lauros klientu. Nepilnametė privalėjo važiuoti su juo į pirtelę. Anot Lauros, supratusi, ką reikės daryti, ji priešinosi ir verkė. Ašaros sugraudino vyriškį ir jis parvežė Laurą į Vilijos butą. Suprantama, patenkintas nebuvo. Dėl to labai supyko ir Vilija. Ji gąsdino, kad atvažiuos Garikas ir išsiveš "smagesniems darbams", bei aiškino, kad prostitutė privalo atidirbti bent už duotus drabužius. Pabūgusi Laura sutiko daugiau triukšmo nekelti.
Vilija sėkmingai vadovavo Lauros kasdienybei. Tris savaites už "darbą" nedavė nė lito - vis buvo "neatidirbta" už drabužius. Tiesa, maisto negailėjo. Vėliau Vilija po kiekvieno Lauros susitikimo su vyriškiu atseikėdavo jai po 20-30 litų. Laura policijoje liudijo, kad Vilija nuolat mokėdavo mokesčius "stogams" - Garikui ir Otui. Jiems kelis kartus po 125 litus mokėjo ir pati Laura. Esą už galimybę dirbti ir užsidirbti. Laurai nepatiko jai primestas gyvenimo būdas, todėl ji nutarė pabėgti. Kaip tik tada Garikas merginą supažindino su Haroldu, su kuriuo jiedu greitai tapo pora. Laura atsikratė prostitucijos, tačiau negalėjo atsisakyti sąvadautojos dalios, nes "stogai" persekiojo tikindami, kad ji liko skolinga, kai pabėgo. Sąvadauti merginas prostitucijai, padedant mylimajam, Laurai atrodė pati lengviausia išeitis iš susidariusios grėsmingos padėties. Šitaip suteneriu tapo ir Haroldas, vėliau tapęs ir Lauros vyru.
"Stogai" ir reketuodavo
Tapęs kaltinamuoju dėl sąvadavimo (vertė dirbti prostitute straipsnio pradžioje minėtą vilkaviškietę, vadovavo ir kitoms prostitutėms) Haroldas nedangstė "stogų", kurie ne tik pasiimdavo dalį jo uždirbtų pinigų, bet ir vertė gyventi nuolatinėje baimėje bei įtampoje. Vyras atviravo, kad Garikui ir Otui kaskart mokėdavo "mokesčius" - po 30 procentų nuo už kiekvieną prostitutę gauto uždarbio. Per laikotarpį, kol pareigūnams tapo žinoma apie "stogus", Haroldas teigė sumokėjęs 1 200 litų. Vėliau pradėjo trūkti klientų (2002 - 2003 metais sunkokai vertėsi Marijampolės automobilių turgus, kurio prekeiviai - dažniausi prostitučių partneriai) - sumažėjo ir Haroldo pajamos. Vyras savo biudžete pradėjo skaičiuoti skolas. Tačiau net ir tada, kai buvo "tuščias" laikotarpis, Garikas ir Otas reikalavo "mokesčių". Jų negavę pradėjo grasinti.
Haroldas pasakojo, kad apie "stogų" reketą žinojo ir jo motina Violeta S. (53 m.), ir keli artimi giminaičiai. Violeta S. tapo rimta liudininke. Ji atvirai papasakojo žinojusi apie nelegalų sūnaus verslą (pas jį gyveno dvi prostitutės) ir bandžiusi jį atkalbėti, tačiau Haroldas neturėjo kito darbo, o padoriau gyventi norėjo. Kartą Haroldas visą savaitę slėpėsi motinos bute, nes bijojo "stogų", ieškojusių neva skolos (1 800 Lt), grasinimų. Buvus "stogų" smurtą liudijo ir Lauros brolis bei pusbrolis. Šiuos du vyrus, lėbavusius Haroldo bute, įsiveržę "stogai" aptalžė ieškodami Haroldo, grasino pistoletu.
Kartą Violeta, prašoma sūnaus, lydėjo jį į susitikimą su "stogais". Pokalbis vyko "stogų" automobilyje. Motina barė vyrus, kad neduoda ramybės jos sūnui, tačiau reketininkai paprašė moters palikti juos vienus su Haroldu. Violeta tąkart laukė sūnaus, kol jis išlipo iš automobilio ir pasidžiaugė gavęs ilgesnį terminą skolai grąžinti. Tokius parodymus duodama policijoje Violeta S. tikino gerai įsižiūrėjusi į "stogus" - galinti juos atpažinti. Pagal moters apibūdinimą buvo aišku, kad tai Garikas ir Otas.
Teisme drąsa išgaravo
Drąsūs ir atviraujantys liudininkai pareigūnams teikė vilties, kad teisme pavyks įrodyti reketuodavusių sąvadautojų kaltę. Patys kaltinamieji - Garikas S., Otas E. ir Vilija B. - savo kaltę kategoriškai neigė. Garikas tikino esąs neparankus policininkams, verbavusiems jį bendradarbiauti: esą kerštaujama jam atsisakius būti informatoriumi, todėl fabrikuojami kaltinimai. Pažintį ir bendravimą su Haroldu vyras paaiškino paprastai: per žinomą sutenerį pats ieškodavęsis prostitučių meilės. Otas irgi apkaltino Haroldą apkalbomis - esą už išžaginimą anksčiau kalėjęs vyrukas bijo grįžti į "zoną", tad pataikauja garbės norintiems pareigūnams, kad gautų mažesnę bausmę už sąvadavimą, dėl kurio pats prisipažino. Vilija neneigė, kad Laura buvo jos nuomininkė, tačiau esą tik tiek ir buvo - jokių klientų, jokių "stogų"...
Pradėjus nagrinėti bylą Kauno apygardos teisme, Marijampolės teisėsaugininkų viltys staiga pradėjo žlugti. Laura, neseniai sėdėjusi su kaltinamaisiais viename suole, kai buvo nagrinėjami kiti didelės sąvadautojų bylos epizodai, teisme staiga nutilo. Ji atsisakė duoti bet kokius parodymus - netvirtino ir pirminių. Moteris netgi atsisakė komentuoti tokio savo elgesio priežastis. Haroldo mama Violeta nevaidino praradusios amą, tačiau išpūtė akis, kai teisme išgirdo pagarsintus jos ankstesnius parodymus. Moteris tikino taip nekalbėjusi - esą tik pasirašiusi po pareigūno surašytu apklausos protokolu ("man buvo tas pats, ką pasirašau, nes tikėjausi, kad sūnus bus greičiau paleistas į laisvę").Violeta tikino nematanti salėje vyrų, susitikusių su Haroldu automobilyje, ir net nežinanti, "ką reiškia tie stogai"... Akistaton su kaltinamaisiais patekę Lauros brolis ir pusbrolis, prieš tai liudiję apie "stogų" smurtą su pistoletu, irgi palūžo. Vyrai tikino anuokart buvę girti - smurtautojų neįsidėmėję. Tik Haroldas teisme tvirčiau laikėsi savo - ir toliau liudijo buvus smurtą, grasinimus ir "stogų" reketą. Tačiau vyras kitaip prakalbo savo žmonos naudai - jis tikino dirbęs vienas, be Lauros pagalbos.
Istorijos atomazga - išjuoka ir baudos
Teismas, neišpešęs aukų duotų parodymų, kad būtų galima galutinai įrodyti įtariamųjų kaltę, nutarė bylą grąžinti į Marijampolės policiją, kad būtų papildytas tyrimas, ir nurodė, ką reikia atlikti.
Vienas iš svarbesnių nurodymų - atlikti fonoskopinę Oto E. balso ekspertizę, kad būtų galima palyginti jo balso pavyzdį su įrašytuoju Haroldo ir "stogo" pokalbyje apie reketuojamus "mokesčius". Otas neigė kalbėjęsis telefonu ir kategoriškai atsisakė duoti savo balso pavyzdį, nes teigė nepasitikįs jokiomis ekspertizėmis. Įtarus vyras apskritai atsisakė toliau kalbėtis su tyrėju. Su advokatu įėjęs į policijos tyrėjo kabinetą Otas, prieš tai garsiai kalbėjęs koridoriuje, pradėjo rodyti tyrėjui gestus - esą neištarsiąs nė žodžio, tik galįs parašyti. "Parodymus balsu duoti atsisakau, nes čia bus daromas garso įrašas. Esu nekaltas", - užrašė jis ir išėjo. Pareigūnui beliko skėstelėti rankomis ir pripažinti, kad Otas tik išjuokė teisėsaugą...
Laura, Haroldo motina, kiti liudininkai ir toliau laikėsi teisme pasirinktos pozicijos - tylėjo, kaltino "nesąmonių" prirašiusius policijos tyrėjus. Nors visi jie neigė patyrę naują "stogų" ataką ir grasinimus, pareigūnai neabejoja, kad jie įbauginti, todėl pasikeitė. Garikas ir Otas iki teismo beveik visą laiką, išskyrus dešimt parų, buvo laisvėje - taigi galėjo "prieiti" prie juos "skandinančių" asmenų. Tik Laurai pakeitus parodymus Kauno apygardos teisme, Marijampolės pareigūnai pradėjo gailėtis neapklausę merginos ikiteisminio tyrimo teisėjo kabinete - šia tvarka duoti parodymai, net ir juos pakeitus, būtų turėję rimtą juridinę galią.
Vis dėlto Marijampolės teisėsaugininkai Laurą L. ir jos anytą nubaudė. Už tai, kad atsisakė duoti parodymus teisme ir nepaaiškino priežasties, Laurai paskirta 10 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) bauda -1 250 litų. Parodymus įtariamųjų naudai pakeitusios Violetos S. poelgis įvertintas perpus mažesne bauda - 625 litais. Įstatymų logika turbūt tokia: mokėk pinigus ir meluok į sveikatą, painiok pareigūnus!
Nutarus, kad ankstesnių atvirų parodymų nebegalima patikrinti ir įvertinti teisme, o kitų duomenų įtariamųjų kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas - byla nepapildyta ir į Kauno teismą nebegrįš. Trys įtarti asmenys iš vienos "balos" išlipo sausi. Jiems panaikinta buvusi kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tiesa, abu kaltinti vyrai šiuo metu yra nuteisti už kitus sąvadavimo epizodus.
