Aukštaitijos sostinei - 505 metai
Vaido BIVAINIO fotoreportažas
Panevėžys - miestas šiaurės Lietuvoje, nusidriekęs abipus Nevėžio upės, dažnai tituluojamas Aukštaitijos sostine. Šį savaitgalį toji sostinė mini savo 505 metų jubiliejų.
Legenda byloja, kad 1414 metais Vytautas Didysis, grįždamas iš Žemaitijos į Vilnių rado lietuvių šventyklą. Tačiau šis faktas nėra dokumentuose užfiksuotas. Panevėžio vardas dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1503 metais, kai Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras savo laiške Ramygalos klebonui dovanoja žemes tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Šiame sklype - dešiniajame Nevėžio krante - pirmiausiai buvo pastatyta bažnyčia, smuklė, spirito varykla ir pirtis. Tai davė pradžią Panevėžio senamiesčiui. Maždaug po 40 metų dokumentuose jau užfiksuotas ir Panevėžio naujamiestis, išsidėstęs kairiojoje Nevėžio pakrantėje. Senamiesčiui buvo suteikta turgų ir kasmetinių mugių privilegija, o naujamiestyje ėmė sparčiai kurtis didžiojo kunigaikščio dvariškiai bei jų giminės ir pažįstami. Dar po daugiau nei poros šimtų metų Panevėžio senamiestis ir naujamiestis apsijungė.
Po visų siautusių epidemijų bei karų, kurie trukdė miestui plėstis, Pavevėžys tapo pramonės centru. Septintajame dešimtmetyje sparčiai pradėti statyti nauji gyvenamieji rajonai, pradėta centrinės miesto dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Senvagė. Apie 1990 - 1995 metus Panevėžyje gyveno apie 135 000 gyventojų. Miestas tapo miestu - gamintoju. Panevėžys didžiavosi turėdamas didžiausią kineskopų gamyklą "Ekranas", kurioje dirbo apie 4000 žmonių (ši įmonė, beje kaip ir daugelis kitų, bankrutavo 2006 metais), garsiąją "Kalnapilio" alaus daryklą, spirito varyklą, "Lino" gamybinį susivienijimą ir kitas stambias įmones.
Panevėžys pelnytai gali didžiuotis ir savo teatrais. Tai ir garsusis J. Miltinio dramos teatras, ilgą laiką buvęs visos Lietuvos kultūros oaze. Ir vienintelis Lietuvoje ir net Europoje - Lėlių vežimo teatras, kuris vasarą spalvingu vežimu traukia į gastroles per kaimus.
Kasmet į tarptautinius keramikos simpoziumus renkasi menininkai iš viso pasaulio - Panevėžys garsus skulptoriais, paverčiančiais šamoto molį nuostabiausiais kūriniais. Miestą puošia daug orginalių skulptūrų, kurių tarpe ir Senvagėje žnyples iškėlęs Vėžys ir fantazuotojas Don Kichotas. Beje pastarasis, ko gero, atsirado dėl Panevėžyje vis dar tebestovinčių, legendomis apipintų malūnų.
Miestas turi ir dar vieną pasididžiavimą - technikos retenybę - daugiau 100 metų senumo - ilgiausią Europoje siaurąjį geležinkelį, kuris jungia Panevėžį su Anykščiais. Juo važiuoti galima ir dabar - kelionė teatralizuota - keleiviai pasijus tarsi praeitame amžiuje. Dar vieno miesto įžimybė - vienintelis šalyje moterų kalėjimas.
Taigi, šį savaitgalį Panevėžys švenčia savo gimtadienį. Šventės svečiams žadama daug: Laisvės aikštėje turėtų įsikurti mėgėjai ir profesonalūs menininkai su savo darbais, moksleiviai kurs skulptūrą iš plastikinių butelių - taip siekdami atkreipti dėmesį į ekologines problemas, vyks gana orginali skarelių paroda "Skarelės - menas ar nykstanti kultūros dalis?", įvairios sporto varžybos, fejerverkų ir lazerių šou. Beto, visiems turėtų būti smagu įsilieti į karnavalo dalyvių srautą, kuriam vadovaus miesto įkūrėjas kunigaikštis Aleksandras su savo svita. Šventėje šurmuliuos juokdariai, netradiciškai pasidabinę šokėjų kolektyvai, gros įvairiausi ansambliai bei orkestrai.
