Remigijus RAINYS
Lietuvai tapus tikrąja Europos Sąjungos nare, butų ir žemės sklypų kainos ir toliau didėja. Nekilnojamojo turto kainas Lietuvoje kelia ir turtingesni ES šalių piliečiai, panorę įsigyti keleriopai pigesnio nei jų šalyse turto. Užsieniečiai perka Vilniaus ir kitų didmiesčių centruose esančius naujus butus tikėdamiesi, kad juos bus galima pelningai išnuomoti ar ateityje brangiau parduoti. 2004 metų pradžioje naujų butų kainos Vilniaus centre buvo iki 5 000 litų, o dabar - jau iki 8 000 litų už kvadratinį metrą. Populiariausi nuomos rinkoje sostinėje išlieka 1-2 kambarių butai miegamuosiuose rajonuose, kurių kaina - ne didesnė kaip 800 litų per mėnesį. Taip pat paklausūs 1-2 kambarių naujos statybos butai, esantys arčiau centro, ypač turintys įrengtas požemines aikšteles ar garažus. Tokių butų kaina - apie 1 500 litų per mėnesį. Dar didesnio kainų šuolio laukiama likus maždaug pusmečiui iki euro įvedimo Lietuvoje. Užsieniečiai jau pradėjo dairytis ir į nekilnojamąjį turtą provincijoje, todėl galima prognozuoti, kad netrukus ir ten gerokai pakils kainos.
Nors Panevėžys su sostine lygintis negali, tačiau pastaruoju metu butų kainos 100 litų už kvadratinį metrą pakilo ir čia. Dabar 1 kambario butas mieste prie Nevėžio kainuoja 22 000-30 000 litų, priklausomai nuo vietos ir buto įrengimo, 2 kambarių butai kainuoja 36 000-50 000 litų, o trijų - 45 000- 60 000 litų. Butų nuomos rinkoje paklausa vis dar didesnė už pasiūlą, todėl rinkoje nuomojamų butų beveik nėra, o laisvi parduodami ar pernuomojami žaibiškai. Juo labiau kad naujų daugiabučių namų mieste beveik nestatoma. Kaip teigia vietos nekilnojamosios rinkos žinovai, šiuo metu rekonstruojamas bene vienintelis administracinis pastatas, kuriame įrengiami prestižiniai butai. Sovietmečiu statytuose daugiabučiuose gyvena nemažai nepasiturinčių žmonių ir pensininkų, todėl juos renovuoti sunku. Privatizuotų butų šeimininkai daro tik kosmetinius remontus, keičia savo būstų vidaus išplanavimus ar įsistato plastikinius langus, tačiau nepajėgia įkalbėti visų kaimynų skirti kas mėnesį po 100 ar net daugiau litų viso namo apšiltinimui ar kitokiems patobulinimams, nors dėl to gerokai sutaupytų visi.
Tačiau individualių gyvenamųjų būstų statyba mieste pastebimai pagyvėjusi. Panevėžiečiai noriai statosi naujus gyvenamuosius namus, kurie sparčiai kyla tiek miesto centre, tiek priemiesčiuose. Prestižiniais laikomuose rajonuose miesto centre laisvų sklypų jau senokai nebėra, todėl perkami 1950 - 1960 metais statyti medinukai ir juos nuvertus vykdomos naujos statybos. Čia jau senokai nutiestos visos būtinos komunikacijos, gatvėse paklotas asfaltas, sutvarkyta ir apželdinta aplinka. Tokių sklypų kaina vidutiniškai siekia iki 10 000 litų už arą ir tolstant į miesto pakraščius mažėja net iki 3 000 ar 2 000 litų. Tačiau susigundžiusieji pigiais sklypais turėtų nepamiršti, kad dar antra tiek, o gal ir daugiau, jie turės sumokėti, kai į naująsias valdas reikės įvesti elektrą, vandenį, kanalizaciją bei nutiesti privažiavimo kelią. Besistatantieji namus pradėjo kreipti didesnį dėmesį ir į bendrąją jų pasirinkto gyvenamojo rajono padėtį, galimybes greitai pasiekti miesto centrą. Būtent dėl to gerokai krito kadaise prestižiniu laikyto Rožių kvartalo vertė, nes vykstant į jį dažnokai gaištama ties geležinkelio pervaža. Geležinkelio atkirstoje miesto dalyje šiuo metu parduodamų sklypų kainos pačios žemiausios.
Pastebėta, kad šiuo metu nuosavus namus Panevėžyje statosi vidutinio amžiaus žmonės, paprastai pasiėmę kreditus iš bankų. O bankai, žinia, nesuinteresuoti skolinti pinigų jaunuoliams, neturintiems gerai apmokamų pareigų ar garantuotų skolų atidavimo šaltinių. Vis dažniau nedidelius namelius renčiasi vyresnio amžiaus panevėžiečiai, kurių vaikai jau užaugę, o jie patys turi sukaupę pakankamai lėšų. Populiariausi namai - vieno ar dviejų aukštų, kuriuose virtuvė paprastai sujungta su svetaine ir dar įrengiami du arba trys kitos paskirties kambariai. Paprastai tai pora miegamųjų ir vienas mažesnis darbo kambarys. Pirmųjų Nepriklausomybės metų gigantizmo manija, kai staiga pralobę verteivos varžėsi tarpusavyje kieno namas bus didesnis ir prašmatnesnis, jau senokai praėjo, tačiau artėja į pabaigą ir visiškai mažulyčių namelių era. Naujosios statybos namai yra ganėtinai šilti ir jiems apšildyti didelių sąnaudų nebereikia, todėl mieste po truputi pradeda kilti ir didesni individualūs gyvenamieji namai.
Namo statyba Panevėžyje kainuoja beveik tiek pat, kiek ir Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose - vidutiniškai apie 1 500 litų už kvadratinį metrą. Skiriasi tik sklypų vertė. Geras sklypas miesto centre mieste prie Nevėžio kainuoja nuo 60 000 iki 100 000 litų, tai Vilniuje panašaus ploto sklypo kaina jau skaičiuojama pradedant puse milijono. Beje, sklypo vertę padidina ir kaimynystėje išdygęs naujas šiuolaikinis gyvenamasis būstas. Beveik nesiskiria ir statybininkams mokamas užmokestis, nors jau jaučiamas jų trūkumas. Geriausi statybininkai uždarbiauti vyksta į Europos Sąjungos šalis, kur jie uždirba mažiausiai trigubai daugiau nei pas mus. Panevėžiečiai vis dar skiriasi nuo vilniečių tuo, kad dažniausiai bando patys prižiūrėti savo namo statybą, nors tam neturi nei laiko, nei patirties. Samdytis specialistą, išmanantį šiuolaikines technologijas ir puikiai besiorientuojantį nuolat atsinaujinančioje statybinių medžiagų rinkoje daug kam atrodo nereikalinga prabanga, todėl dar sovietiniais metodais tebedirbantys darbininkai įperša jiems savo nuomonę ir vėliau tenka perdarinėti jau užbaigtus darbus. Jau dabar į Panevėžį kai kurie statybininkai atvažiuoja iš tolimesnių rajonų, o ateityje laukiama pigios darbo jėgos iš Rusijos ir Baltarusijos. Pirmieji šių kraštų atstovai jau suspėjo pasižymėti nebent nesaikingu gėrimu, tad apie jų kvalifikaciją kalbėti net neverta. Todėl statant individualų namą išlaidos darbų vykdytojo samdai ateityje atsipirks su kaupu.
Mieste įsikuriantys žmonės teigia, jog nebijo, kad jaunimui masiškai išvažiuojant uždarbiauti į turtingesnes Europos Sąjungos valstybes, Panevėžyje ilgainiui pritrūks darbo jėgos. Daug kas iš anksčiau išvykusiųjų jau pradeda grįžti atgalios, o ir Skandinavijos šalių, ypač Norvegijos, verslininkai jau nusižiūrėjo ar skuba įsigyti didelius žemės plotus miesto pakraščiuose, kur ketina statyti pramonės ir verslo objektus. Tad darbo vietų mieste prie Nevėžio ateityje tikrai daugės, o kartu daugės ir dirbančiųjų, kuriems reikės kažkur apsigyventi. Tad gyvenamųjų namų statyba - pelninga, į ateitį nukreipta investicija. Miestas prie Nevėžio ryžtingai bando atsikratyti gūdžios provincijos įvaizdžio ir neketina pasiduoti savo amžinam konkurentui - Šiauliams.
