Sigitas Stasaitis
Jei mušamas jūsų artimasis ar kaimynas šauksis pagalbos - nepulkite gelbėti! Rimtai. Nes gali nutikti kaip 22 metų šiauliečiui Armandui Šaukliui. Šis ramaus būdo, kaimynų gerbiamas jaunas vyras nuskubėjo gelbėti už sienos gyvenančios pensininkės Valerijos, kurią jau tuziną metų kone kasdien mušdavo nuomininkas Petras. Tačiau taip išėjo, kad tramdomas mušeika plūdosi, o gavęs antausį suglebo ir mirė. Dėl tokio netikėto įvykių posūkio Armandas susigadino likimą - jau trečia savaitė kankinasi areštinėje.
Sunki bendrabučio buitis
Liepos 24-osios vakarą bendrabutyje Editos kambaryje per sieną pasigirdo beldimas - tokiu sutartiniu ženklu nuolat mušama 68 metų Valerija kviesdavo gerokai jaunesnę Editą į pagalbą.
J. Basanavičiaus gatvėje numeriu 55B pažymėtas bendrabutis - apšiuręs, seniai remonto nematęs, pajuodusių silikatinių plytų penkiaaukštis. Čia mažučiuose kambarėliuose glaudžiasi neturingiausi šiauliečiai. Gyvenimo neišlepinti, bendra virtuve, tualetais ir dušais besinaudojantys bendrabutiečiai gerai žino vieni apie kitus.
Niekam nebuvo paslaptis ir kas vyksta Valerijos kambaryje. Ne itin tvarką mėgstanti našlė dar prieš tuziną metų įsileido 12 metų jaunesnį Petrą Nikelį. Valerija visus tikino, kad gerokai jaunesnis vyras - ne jos sugyventinis, o viso labo nuomininkas.
"Koks nuomininkas, jei ne tik nemoka nuomos, bet kartais atėmęs prageria pačios Valerijos pensiją?" - pečiais traukė kaimynai. O miega Petras su Valerija, ar ne - šiais laikais tokios smulkmenos kaimynams nerūpi.
Kad P. Nikelis nemokėjo nuomos, būtų pusė bėdos. Kažkada milicijoje, po to geležinkelyje sargu dirbęs P. Nikelis sunkiai sirgo alkoholizmu. Blogiausia, jog būdamas girtas šis vyras tapdavo piktas ir agresyvus. Bendrabučio gyventojai nuolat svirinėjančio girtuoklio nebijojo, ėmusį siautėti paprasčiausiai pastumdavo jį į kampą ir eidavo savo keliais. Užtai visą įniršį atsiimdavo Valerija.
Už smurtą atleisdavo
"Jis mane nuolat mušė, kas kelios dienos. Kumščiais, kojomis, yra talžęs pilnu vandens virduliu, pagaliu, keptuve," - "Akistatai" guodėsi pensininkė.
Prieš penketą metų įsisiautėjęs P. Nikelis taip stūmė Valeriją, kad nelaimingoji nesėkmingai griūdama susilaužė koją. Ištiko siaubingas atviras lūžis, po kurio pensininkė gydėsi ir nevaikščiojo kone pusę metų. Ar už tai smurtautojas nebuvo pasodintas? "Kaip nebus, buvo! - kalbėjo Valerija, godžiai gerdama uogiene pasaldintą vandenį. - Kol pas mane gyveno, Petras buvo trumpam įkalintas kokius 3-4 kartus. Už smulkias vagystes."
Mat dėl patiriamo smurto Valerija pareiškimų nerašydavo. Tikina bijojusi, nes P. Nikelis grasindavęs nužudyti. Gąsdino, kad parašiusi pareiškimą ji nesulauksianti artimiausio savaitgalio. Nors bendrabučio virtuvėje puse lūpų kalbama, kad aprimęs Petras parnešdavo buteliuką ir įpylęs Valerijai taurelę sugebėdavo su moterimi susitaikyti. Valerija atleisdavo, o jau kitą rytą pagiringas ir piktas Petras, užmiršęs visus pažadus, vėl paleisdavo kumščius į darbą.
Atkeršijo padegdamas duris
Nerasdama išeities, kartą Valerija į pagalbą pasišaukė savo vaikus - moteris turi suaugusį sūnų ir dukrą. Atvažiavęs sūnus su žentu čiupo mušeiką už pakarpos ir išmetė iš bendrabučio kartu su jo negausia manta. O jau kitą naktį užsiliepsnojo dukros buto Šiauliuose durys! Pagrindinis įtariamasis - P. Nikelis - išsisuko. Policijos tardomas jis abejingai pareiškė nieko nežinąs, o įkalčių buvęs milicininkas sugebėjo nepalikti.
Ne taip seniai Valerija susitarė su už sienos gyvenančia Edita, kad Petrui ėmus muštis ji pabelsianti į sieną. Ilgai laukti nereikėjo - tą patį vakarą siena sudundėjo. Edita atskubėjo kaimynei į pagalbą ir apramino siautėtoją. Tačiau nuo tos dienos geraširdė Edita įsikinkė į nedėkingas taikdarės bei bendrabučio policininkės pareigas.
Kai liepos 24-osios vakare išgirdusi beldimą Edita eilinį kartą nuskubėjo kaimynei į pagalbą, ji dar nežinojo, kaip tragiškai pasisuks įvykiai. Pravėrusi nerakinamas duris Edita pamatė skaudančias suspardytas kojas susiėmusią, lovoje aikčiojančią Valeriją. Seniai neišsiblaivantis Petras lyg kalnų erelis sklaidėsi po kambarį toliau grasindamas Valerijai. Vyras Editai norėjo trenkti keptuve, bet moteris ją atėmė ir pasodino smurtautoją ant lovos. Tik niekaip negalėjo pagiringo piliečio įtikinti nurimti.
Nepraustaburnį tramdė antausiais
Tuo metu bendrabučio koridorium pro šalį ėjo vyriausias Editos sūnus 22 metų Armandas. Pro praviras duris pamatęs, kas vyksta, jaunas vyras atskubėjo moterims į pagalbą. Armandas piktai užriko P. Nikeliui liautis ir apsisukęs jau buvo beeinąs laukan, kai pasigirdo užgaulūs chuligano žodžiai.
"Petras Armandui pasiūlė pamylėti save per užpakalį", - prisimena Valerija. Tik girtuoklis tai pasakė kitais, nešvankiais žodžiais. Išgirdęs tokį akiplėšišką įžeidimą, Armandas porą kartų ranka užvožė nepraustaburniui į dantis.
Pasak viską mačiusios Valerijos, kaimyno smūgiai P. Nikeliui nebuvo stiprūs, labiau panašūs į antausius. Tačiau po jų Petras suglebo lovoje, išbalo ir netaręs daugiau nė žodžio tyliai mirė. Editos skubiai iškviesti greitosios pagalbos medikai atgaivinti šiauliečio nepajėgė.
Atvykę ir liudytojus išklausę kriminalistai tik skėstelėjo rankomis ir suėmė A, Šauklį.
Ekspertai iki šiol negali nustatyti, nuo ko gi mirė P. Nikelis. Niekam ne paslaptis, kad girtuoklis jau buvo viena koja karste. Pasak bendrabučio gyventojų, šiemet Petras dar nebuvo išsiblaivęs nuo Naujųjų metų. Pastarosiomis dienomis vyras nugriūdavo - tik nesijuokite - pūstelėjus vėjui ar bendrabučio koridoriuje eidamas į tualetą. Tačiau ne, taurelės neatsisakė. Paskutinę gyvenimo dieną jis lakė degtinę, po pietų parsinešė "bambalį" stipraus alaus. Tad drebančiam P. Nikeliui, matyt, tereikėjo menko kepštelėjimo, kad iškeliautų į dausas. O kaimynų užjaučiamas ir palaikomas Armandas susigadino likimą ir iki šiol kankinasi už grotų. Toks gyvenimas.
S. Stasaičio nuotr.
(Valerija.jpg) Valerija irgi užjaučia Armandą, o į Petro laidotuves nevyko - tikina, kad jai skaudėjo sumuštas kojas.
