Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Ukmergės rajono apylinkės teismas leido dviem mėnesiams suimti šio miesto gyventoją Nerijų Einorį (34 m.). Jis įtariamas grasinimu nužudyti ir terorizavimu sistemingai bauginant žmogų. Nerijaus pasirinkta auka - jį palikusi mergina, išsituokusi ukmergiškė Inga B. (19 m.). Baimindamasi, kad buvęs draugas grasinimus įvykdys, Inga nesyk pakeitė gyvenamąją vietą ir, nepaisant to, kad Nerijus jau areštuotas, iki šiol net nuo artimų žmonių slepia savo buvimo vietą.
Surinkta daug įrodymų
Kaip "Akistatai" patvirtino Ukmergės rajono PK kriminalinės policijos komisaras inspektorius Rolandas Kiškis, ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų nužudyti ir terorizavimo sistemingai bauginant žmogų buvo pradėtas ir į teismą kreiptasi dėl įtariamo asmens suėmimo tik surinkus daug tai patvirtinančių įrodymų.
Į policiją kreipusis ukmergiškė Inga B. kriminalistams parodė ne tik mobiliuoju telefonu iš Nerijaus Einorio gautas grasinančio turinio žinutes, bet ir jo ranka rašytą bauginimų kupiną laišką. Be to, atsirado ne vienas liudininkas, girdėjęs ar žinojęs apie pastaraisiais mėnesiais Ingai kilusias problemas su buvusiu draugu.
Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, komisaras inspektorius Rolandas Kiškis nenorėjo detalizuoti, kokius parodymus davė sučiuptas įtariamasis. Pavyko sužinoti, kad jį pareigūnai pastebėjo ramiai žingsniuojantį gimtojo miesto gatve. Sulaikomas vyriškis nesipriešino.
Į laisvę - anksčiau laiko
Nerijus Einoris pernykštį birželį sugrįžo iš Pravieniškių antrųjų pataisos namų, kur atliko bausmę už tyčinį dviejų žmonių nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (panaudojant šaunamąjį ginklą). Už šį nusikaltimą ukmergiškis buvo nuteistas kalėti dvylika metų, tačiau įkalinimo įstaigoje elgėsi nepriekaištingai, nuobaudų neturėjo, tad pernai vasarą buvo nuspręsta jį išleisti laisvėn net ketveriais metais anksčiau numatyto laiko. Tiesa, kol teistumas pasibaigs, N. Einoris turėjo tris kartus per mėnesį užsiregistruoti Ukmergės pataisos inspekcijoje. Pasak šios inspekcijos inspektorės Vaidos Surgėlaitės, Nerijus Einoris per tuos kelis lankymosi mėnesius padarė gan neblogą įspūdį: visada atvykdavo laiku, elgėsi mandagiai, kultūringai, buvo tvarkingas, ramus. Vyriškis buvo įtrauktas į Ukmergės darbo biržos bedarbių sąrašus, iš Darbo biržos gavo siuntimą į šio miesto Aukštesniojoje verslo mokykloje organizuojamus suvirintojų mokymo kursus. Deja, šiuos kursus užbaigti sutrukdė suėmimas.
Porą išskyrė pavydas?
Berods liepos mėnesį Nerijus Einoris susipažino su vienos šio miesto techninės pakraipos mokyklos moksleive, pirmakurse Inga B. Jauna moteris buvo ką tik išsituokusi, augino dvejų metukų dukrytę. Kadangi ji neturėjo gyvenamojo ploto, buvęs vyras Audrius dukters motinai leido ir toliau gyventi Ukmergės centre esančiame jo bute. Čia kurį laiką glaudėsi ir Ingos brolis. Tiesa, ilgai nelaukusi Inga į šiuos namus parsivedė ir Nerijų, tad broliui prisiėjo išsikelti.
Kaip "Akistatai" pasakojo šią porą (Ingą ir Nerijų) pažinojusios ukmergiškės, pirmosiomis jųdviejų pažinties savaitėmis meilė, girdi, tekėjo upeliais. Kur eina - vis kartu, susikibę, nenuleisdami vienas nuo kito akių. Inga esą kartą vienos netoli gyvenančios moters paklausė, ką ši patartų daryti - ar tekėti už Neriuko, ar dar palūkėti? Toji moteris nustebo - kas, girdi, gali atsakyti į tokį klausimą? Tik ji pati turinti apsispręsti! "Nerijus yra labai geras, - tuomet atsakiusi Inga. - Bet kad daug vyresnis, beveik dvigubai..." - "Argi amžius meilei - kliūtis?" - šyptelėjusi pašnekovė ir darsyk pakartojusi, kad tai - tik pačios Ingos reikalas.
Beje, kai kuriems Žuvų gatvės keliabučio kaimynams naujasis gyventojas Nerijus sukėlė prieštaringų minčių. Šis vyrukas, girdi, buvo labai nešnekus, vengdavo su kaimynais bendrauti, net susitikti, o jei jau prisieidavo kieme pasimatyti, prašniokšdavo "skersas", nudelbęs akis...
Po kiek laiko kaimynai pajuto, kad Ingai kažkas negerai. Moteris vaikščiojo susikrimtusi, paniurusi, liūdna. Kai kada - net su ašaromis akyse. Smalsesnės kaimynėlės pasiteiravo, kas atsitiko. Ir Inga neišlaikė - pasiguodė, kad kadaise buvusi karšta meilė tarp jos ir Nerijaus staiga išblėso, negana to, "gerutis Neriukas" ją net kelissyk aptalžė kumščiais.
Kol kas niekas tiksliai nežino, kokios yra tikrosios šios porelės išsiskyrimo priežastys, tačiau kalbų sklinda įvairiausių. Anot vienų, Inga Nerijaus ėmė kratytis tada, kai sužinojo, kad jis neseniai sugrįžęs iš kalėjimo, kad teistas už dviejų žmonių nužudymą. Pasak kitų, pradėjęs gyventi kartu Nerijus netruko parodyti Ingai savo tikrąjį veidą - koks esąs žiaurus, negailestingas. Treti kalbėjo, neva Nerijus be galo supyko ir Ingą sumušė dėl to, kad, sugrįžęs į nuomojamą butą, draugę rado su kitu vyriškiu... Tai kaip, girdi, į tokį akibrokštą reaguosi - ne tik prieangio langus išmalsi...
Štai tada, kai pora išsiskyrė, ir prasidėjo Ingos persekiojimas. Kaip minėta, iš pradžių į moters mobilųjį telefoną viena po kitos skriejo grasinančios žinutės, galiausiai buvo sulaukta ir šiurpaus turinio laiško. Kai kurie šaltiniai teigia, neva tame laiške Nerijus Einoris grasino nušauti ne tik jį palikusią draugę, bet ir vaikiną, kuris su ja pradės draugauti.
Suvokdama, kad tai ne tušti grasinimai, Inga ėmė "mėtyti pėdas" - apsigyvendavo tai vienoje, tai kitoje vietoje (kad jau tokia bėda, buvo priėmusi ir buvusi anyta), galiausiai įsiprašė priimama į mokyklos, kurioje mokėsi, bendrabutį. Tačiau Nerijus ją bemat visur susirasdavo. Bendrabučio budinčiąją Inga įspėjo jos nekviesti, jei dar kartą pasirodytų vaikinas, vardu Nerijus, tačiau tas vis tiek nenustojo slankioti aplink bendrabutį. Galiausiai Inga metė mokslus ir išvyko pas Anykščių rajone įsikūrusią seserį. Šiuo metu Ingos buvimo vietos nežino net artimieji... Beje, kai Inga pradėjo slapstytis, dukrelę pasiėmė auginti tėtis...
Pirmasis nusikaltimas - šv. Kūčių išvakarėse
Dabar paskaitykite, kokius nusikaltimus Nerijus Einoris buvo įvykdęs anksčiau, ir sužinosite, kodėl Inga turėjo rimto pagrindo manyti, kad savo baisius grasinimus vyriškis gali bet kuriuo metu įvykdyti.
Pirmąjį nusikaltimą N. Einoris įvykdė 1995 metų naktį iš gruodžio 23-iosios į 24-ąją. Ukmergės centre, prie kavinės "Lina", buvo nušautas šios kavinės apsaugos darbuotojas Linas Z. (22 m.). Kaip vėliau paaiškėjo, tą vakarą kavinėje laiką leidęs Nerijus nesyk kvietė Liną Z. išeiti pasikalbėti viena "labai rimta" tema - Nerijus įtarė, kad būtent Linas su kompanija prieš kelis mėnesius išžaginęs jo draugę Jūratę. Linas su Nerijumi aiškintis nepanoro, todėl pastarasis sulaukė progos, kol apsaugininkas išvedė lauk neblaivų lankytoją... Po kruvino incidento Nerijus kone per jėgą pasičiupo savo draugę ir kartu išsidangino net į Baltarusiją (tomis dienomis pasienis buvo atviras, kertant sieną nereikėjo pateikti jokių dokumentų). Pagyvenusi užsienyje beveik mėnesį, porelė grįžo į Lietuvą, apsistojo Druskininkuose, vėliau, nors ir puikiai žinojo, kad yra ieškomas, Nerijus su drauge sugrįžo į Ukmergę.
Vieną vakarą jiedu ir dar vienas vaikinas automobiliu nuvyko į Anykščius, linksminosi kavinėje. Staiga prie Jūratės pradėjo kabintis pakaušęs anykštėnas - vietos policijai puikiai pažįstamas asmuo. Beprotiškai įsimylėjęs merginą Nerijus neištvėrė - išsitraukė su savimi nešiotasi tą patį pusiau fabrikinį, pusiau savadarbį šautuviuką ir po akimirkos kulka perskrodė priekabaus nepažįstamojo krūtinę... Toliau viskas vyko lyg aukšto lygio detektyve: Nerijus įšoko į draugo opelį, tačiau nuvažiavo netoli - atsitrenkė į pakelės medį. Įvykio vietoje netrukus pasirodė policija, pareigūnai įtariamojo nužudymu ėmė ieškoti, tačiau taip ir nesurado. Pasirodo, apibėgęs aplink namą Nerijus pasislėpė visai prie pat sumaitotos mašinos ir puikiai girdėjo, kaip čia pat pareigūnai tarėsi, kur bėglio ieškoti. Kai policininkai išsiskirstė numatytomis kryptimis, Nerijus ramiai nukulniavo į autobusų stotį ir įlipo į Ukmergės kryptimi turėjusį judėti autobusą. Beje, pakeliui policija šį autobusą sustabdė, keleivius apžiūrėjo, tačiau N. Einoris, kaip vėliau prisipažino, įsikniaubė į šaliką ir "šaltu veidu" stebėjo patikrinimą... Pareigūnai jo neatpažino... Tik po kelių dienų sulaikytas senelių namuose Ukmergėje, N. Einoris šio rajono kriminalistams prisipažino nušovęs du vyrus, nes gynęs savo merginos garbę, ir parodė vietą Anykščių rajone, kur paslėpė seną aprūdijusį šautuvą...
Tai, kad Nerijus Einoris buvo beprotiškai įsimylėjęs Jūratę, patvirtino jau vien tai, jog sulaikytas ir uždarytas į areštinę jis pageidavo vienintelio dalyko - nors iš tolo leisti pasižiūrėti į mylimąją... Tuo tarpu Jūratė, anuomet kalbėdamasi su šių eilučių autore, nebuvo linkusi atvirauti, net negalėjo pasakyti, myli Nerijų ar tik trumpai juo buvo susižavėjusi... Beje, Jūratės motina žurnalistę patikino, jog dukra su Nerijumi draugavo ne iš meilės, o iš... baimės...
Artimiesiems - dvigubas smūgis
"Akistatos" žurnalistė užsuko į Nerijaus Einorio tėvų namus. Deja, durų niekas neatidarė. Anot kaimynų, tėvai be galo išgyveno, kai sūnus pirmąkart sėdo į teisiamųjų suolą, o dabar, kai Nerijus vėl pateko už grotų, juos esą ištiko dar didesnis smūgis. Kaimynų teigimu, iš kalėjimo paleistas Nerijus elgėsi nepriekaištingai: buvo mandagus, pagarbiai bendravo su tėvais, negirtavo, ieškojo darbo...
Prieš kurį laiką D. Einorienė "Akistatai" buvo sakiusi, kad vienas iš dviejų sūnų, Nerijus, vaikystėje ir jaunystėje buvo labai geras, švelnus, gailestingas berniukas. Vaikas esą mokėsi tik gerais pažymiais, mėgo gamtą, knygas, kolekcionavo žurnalus. Baigęs vidurinę Nerijus, anot motinos, įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau fiziko specialybė nepatiko, studijas metė. Nerijus tarnavo Afganistane - gal esą jį ir paveikė ten išgyventi sunkumai?.. Po armijos Nerijus neakivaizdiniu būdu įstojo mokytis į aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, tačiau, grupei iširus, nebaigė ir šių studijų; įsidarbino "Vienybės" gamykloje, tačiau, mąžtant darbų apimčiai, greitai buvo atleistas. Taip sakant, nesėkmė vijo nesėkmę... Vienintelė jo atspara, anot motinos, tuo metu buvo draugė Jūratė. Daili šviesiaplaukė, girdi, buvo pakviesta dirbti į privačią "Linos" kavinukę, tačiau atsisakė ir už tai jai buvo atkeršyta - vieną vakarą ją pažįstami vyriškiai "kažkuo nugirdė" ir išprievartavo. Apie patirtą skriaudą Jūratė esą pasipasakojo Nerijui ir šis neiškentė neatkeršijęs...
"Zonoje" buvo mėgstamas
Panevėžio apygardos teismas Nerijų Einorį už dviejų žmonių nužudymą nuteisė dvylikai metų nelaisvės. Po kelerių metų "Akistatos" žurnalistė apsilankė Pravieniškių pataisos namuose (anksčiau jie vadinosi sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija Nr. 2) ir su nuteistuoju atvirai pasikalbėjo. Nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, gana liūdno, tačiau nuoširdaus žvilgsnio vyriškis patvirtino, kad Jūratė, per kurią jis ir pateko už grotų, susigadino gyvenimą (nors dėl to sakė merginos visai nekaltinąs), buvo pirmoji ir vienintelė jo meilė. Nerijus tąsyk prisipažino draugei parašęs ne vieną laišką, pasveikinęs gimimo dienos proga, tačiau atsako taip ir nesulaukęs... Dėl visko, ką padaręs, Nerijus kaltino tik save ir užsiminė, kad už tokias nuodėmes jo laukiąs tik pragaras... Nerijus prisipažino "zonoje" dažnai užsukąs į koplytėlę, pasimeldžiąs, atliekąs išpažintį, po kurios esą labai palengvėja "ant širdies"... Vyriškis sakė, jog labai graužiąsis dėl to, kad tuomet nesusivaldė, kad paspaudė šautuvo gaiduką... "Tik patekęs už grotų supratau, ką reiškia laisvė, tad iš savo karčios patirties visiems patarčiau būti ramesniems, vengti konfliktinių situacijų, - anuomet kalbėjo Nerijus Einoris. - Mat neatitaisoma klaida padaroma akimirksniu, o gailėtis tenka dešimtmečius..."
Kai tąsyk Nerijaus pasiteiravau, ko jis labiausiai laukiąs, vyriškis iškart atsakė: "Ko daugiau, jei ne 2007-ųjų sausio 31 dienos - išėjimo laisvėn!" Kaip matome, Nerijui Einoriui ši diena išaušo kur kas anksčiau ir labai gaila, kad vyriškis nesugebėjo laisvės branginti...
Skirs psichiatrinę ekspertizę
Kaip "Akistatai" patvirtino Ukmergės rajono PK kriminalinės policijos komisaras inspektorius Rolandas Kiškis, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas suimtajam artimiausiu metu ruošiasi skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri turėtų atsakyti į teisėsaugininkus labai dominantį klausimą - ar darydamas nusikaltimą (šiuo atveju - grasindamas buvusiai draugei Ingai) Nerijus Einoris suprato savo veiksmus, kitaip sakant, ar jis esąs pakaltinamas. Mat kai kurie surinkti duomenys esą leidžia įtarti, kad vyriškiui išties gali būti daugiau ar mažiau sutrikusi sveikata. Jei tai pasitvirtintų, jei įtariamasis būtų pripažintas esąs nepakaltinamas, jam būtų skirtas priverstinis gydymas atitinkamos paskirties gydymo įstaigoje. Na, o jei psichiatrai pateiktų išvadą, kad vyriškis sveikas, suvokė savo nusikalstamus veiksmus ir atsakomybę už juos, už grasinimus nužudyti ir sistemingą žmogaus terorizavimą vartojant psichinę prievartą ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, jam grės laisvės atėmimas iki ketverių metų.
