Remigijus RAINYS
Sekmadienio pavakarę namo grįžtantis Savanorių gatvėje stovinčio daugiaaukščio gyventojas vėliau labai gailėjosi, kad neatkreipė dėmesio į laiptinės tarpduryje su juo prasilenkusią moterį. Palypėjęs laiptais aukštyn, vyriškis aptiko tarp antrojo ir trečiojo aukštų esančioje aikštelėje ant žemės paguldytą į antklodę suvyniotą kūdikį. Verkiantis berniukas buvo nuvežtas į Varėnos ligoninę, kur pateko rūpestingų Vaikų ligų skyriaus medikų globon. Nustatyta, kad vaikas nesušalęs ir buvo normaliai prižiūrimas. Į antklodę suvyniotas pamestinukas buvo apvilktas ir apatiniais drabužėliais, apmautas šiltomis kojinėmis, buvo su kepuraite. Po apžiūros įsitikinta, jog kūdikis visiškai sveikas. Jam jau buvo atkritusios virkštelės liekanos, kurios specialistams galėtų pasakyti gerokai daugiau apie vaiką ir jo gimimo vietą. Vienintelis požymis, leidžiantis spėti, jog kūdikis gimdytas ne gydymo įstaigoje, tai, jog neaptikta privalomų skiepų nuo tuberkuliozės žymės, nors nuo 1970 metų pediatre dirbanti Vaikų ligų skyrius vedėja Danutė Baltaduonytė tikina, jog ne visuomet po odele suleistos skiepų injekcijos žymelė lengvai aptinkama. Manoma, jog kūdikį paliko apie devynioliktą valandą iš sostinės atvykstančiu traukiniu atvažiavusi moteris, nes vaikas buvo surastas prie pat geležinkelio stoties stovinčio namo laiptinėje.
Kadangi 3 050 gramų sveriantis berniukas buvo surastas per Kazimierines, tai jį palikusios motinos ieškantys pareigūnai sąlyginai pavadino jį Kaziuku. Taip vaiką vadino ir greitai mažylį pamilęs Vaikų ligų skyriaus personalas, dovanojęs rastinukui daug visokiausių rūbelių. Sudaryta komisija nustatė, kad berniukas veikiausiai pasaulį išvydo vasario 25 dieną. Toks gimtadienis, jei nebus surasta tikroji mama, bus įrašytas į rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos ruošiamus dokumentus. Taigi motina savo mažylį paliko likimo valiai, kai jam buvo vos šešios dienos. Pasak minėtos tarnybos vadovės Dalios Lapėnienės, vaikui buvo suteikta jo gimimo mėnesį simbolizuojanti pavardė - Vasaris. Pirmajam per daugelį metų Varėnos rajone surastam pamestinukui parinktas senas lietuviškas Džiugo vardas, simbolizuojantis išdidumą ir milžino jėgą. Apetito nestokojantis mažylis ilgai vienišas nebus, nes netrukus su juo susipažinti turi atvykti įsivaikinti eilėje laukianti šeima. Nors pagal galiojančius įstatymus įvaikinimo procedūra gali būti pradėta, kai vaikui sukanka trys mėnesiai, tačiau jei jį palikusi motina pagaliau atsitokėjo ir norėtų susigražinti savo kūdikį, jai derėtų kuo skubiau prisistatyti Varėnos teisėsaugos pareigūnams, kurie ir spręs, kaip teisiškai įvertinti jos poelgį. Naujieji Džiugo Vasario įtėviai, be jokios abejonės, pakeis jo pavardę, o galbūt ir vardą, o visi įvaikinimą liečiantys duomenys taps niekam neprieinama paslaptimi.
