Kur dėti nereikalingus kūdikius?
Aurelija Žutautienė
Praėjusią savaitę visa Lietuva aptarinėjo pikantišką naujieną: Kėdainiuose prie turtingo verslininko namų rasta palikta į kartoninę dėžę įdėta ir raudona suknele apklota naujagimė. Gyva ir sveika, tik nešvari, susukta į nudėvėtus vystyklus.
Bijojo, kad neišmaitins
Kūdikį dėžėje aptiko vyriškis, susiruošęs anksti rytą važiuoti į darbą. Priblokštas netikėto radinio vyras iškvietė policijos pareigūnus. Pastarieji kūdikį nuvežė į Kėdainių ligoninės Vaikų skyrių, o patys ėmėsi darbo.
Paieškas palengvino anoniminis skambutis. Skambinusysis pasidalijo savo įtarimais apie vieną kaimynę, kurią jo budri akis užfiksavo buvus nėščią. Įtarimai pasitvirtino: pareigūnai, apsilankę nurodytu adresu, surado vos besilaikančią ant kojų gimdyvę. Pasirodo, jog jaunoji moteris apie savo nėštumą niekam neprasitarė. Šeimoje jau auga trys dukros - 8, 6 ir 4 metų. Sugyventinis darbo neturi, verčiasi padieniais darbais, dažnai ilgai negrįžta namo. Vėliau moteris pareigūnams aiškino, jog nutraukti nėštumą neturėjo už ką.
Taigi, atėjus laikui, motina sveiką mergytę pagimdė šiltnamyje, pati nukirpo virkštelę, apvalė kūdikį ir, susukusi į vystyklus, parą laikė šiltnamyje neišmanydama, kaip toliau elgtis. Tuomet ir šovusi į galvą mintis kūdikį palikti prie turtingo kaimyno kiemo vartų. Sakė tikėjusis, kad verslininkas, pats auginęs keturis savo vaikus, priglaus ir josios. Moteris teigė bijojusi, jog pati nebeišmaitins dar vieno vaiko. O be to, buvo neramu ir dėl sugyventinio reakcijos.
Po policijos apklausos ir pokalbio su medikais moteris atsitokėjo ir ėmė gailėtis savo poelgio. Kol kas kūdikis ir motina ligoninėje, tik atskiruose skyriuose. Moteris viliasi, kad mergytė jai bus sugrąžinta.
Iki šiol trisdešimtmetė moteris su trimis dukromis ir retkarčiais pasirodančiu sugyventiniu buvo prisiglaudusi nuomuojamame varganame namelyje, gyveno tik iš pašalpų už vaikus. Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nei kaimynams, nei mokyklos, kurią lanko vyriausioji dukra, pedagogams ši skurdžiai gyvenanti šeima neužkliuvo.
Kaip toliau susiklostys šios šeimos likimas, sunku pasakyti. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai linkę palaukti medikų išvadų dėl moters būklės. Jei medikai nutars, kad motina yra stabilios psichikos ir gali pasirūpinti savo vaikais, mergytė jai bus grąžinta, tačiau bus paskirta socialinė darbuotoja, kuri nuolat prižiūrės šią šeimą.
Statistika šiurpinanti
2006 metai. Liepos mėnesį Šalčininkų rajono, Jašiūnų kaimo gyventojai Marija (44 m.) ir Kazimieras (51 m.) M. krosnyje sudegino ką tik gimusį savo kūdikį. Iki tol šeima buvo laikoma padoria, augino 5 vaikus.
Tų pačių metų lapkričio pradžioje Kauno rajono policija parą ieškojo Samylų seniūnijos Žiegždrių gyvenvietėje gyvenančios Daivos Š., kuri savo vos 2 mėnesių kūdikį paliko girtai draugei, o pati neva išėjo... sauskelnių. Pareigūnai motiną surado girtą.
2007 metai. Mažeikiškė Jurgita G. (26 m.) nuo namiškių savo nėštumą slėpė. Gegužės pabaigoje pagimdė sveiką berniuką. Tačiau tam pasirinko... lauko tualetą. Naujagimis buvo pagimdytas tiesiai į fekalijas, kur ir paskendo. Neseniai moteris sulaukė bausmės - jai paskirti 6 metai nelaisvės.
O lapkričio mėnesį Vilniuje šiukšlių konteineryje buvo rastas naujagimio lavonėlis. Paaiškėjo, jog šešiolikmetė buvo pastojusi nuo savo bendraamžio ir savo problemą manėsi išsprendusi taip -nelauktą meilės (?) vaisių išmetusi kaip šiukšlę...
Tai tik keletas konkrečių pavyzdžių. Statistikai teigia, kad per pastaruoju porą metų pamestinukų sumažėjo - užregistruojama po 1 - 2 pamestus naujagimius. Mažėja ir nužudytų naujagimių (pernai buvo nužudyti 2, o užpernai - 6 naujagimiai). Tačiau vien pernai iš tėvų dėl nepirežiūros buvo paimti 3006 vaikai. Nors tokių vaikų priskaičiuota šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais, tačiau padėtis verčia sukrusti visas tarnybas.
Kaip nuo žąsies vanduo
Kaip teigia daugelis kalbintų Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei įvairių vaikų globos namų darbuotojų, kol kas su motinomis, neprižiūrinčiomis savo vaikų, elgiamasi kaip su mažais vaikais: gražiai kalbama, kantriai laukiama, kol ateis į protą, jei nesusitvarko - apribojama teisė į vaiką, paskui vaikelis vėl grąžinamas, paskui - vėl paimamas, ir taip - pasaka be galo.
Vien prevencinio darbo - kalbų su motinomis gegutėmis - nepakanka. Kartais reikėtų imtis ir drastiškesnių priemonių. "Manau, kad pokalbiai kai kurioms "mamytėms" - tai kaip nuo žąsies vanduo, - dalijosi mintimis vienų vaikų globos namų vyriausioji gydytoja, nenorėjusi skelbtis savo pavardės. - Tas, kurios gyvena palaidai, girtuokliauja, metai iš metų gimdo vaikus ir juos pameta, galbūt vertėtų net sterilizuoti. Žiauru? Tačiau ar ne žiauriau, kai tos moterys gimdo ir išmeta kūdikius į šiukšlyną, sudegina krosnyje, pakasa po krūmu ar nuskandina išmatų duobėse?"
"Vaikų juk nepalieka išsilavinusios moterys, - sako Panevėžio laikinųjų vaikų globos namų direktorė Aida Žygelienė. - Arba moterys, kurios neserga sielos ligomis. Tos, kurios užaugo šeimose, kur tėvai gėrė, pas močiutę ar vaikų namuose, nematė normalios šeimos. Jos neturi supratimo, kaip gyventi šeimoje, kaip elgtis su savo vaiku. Dažnai vaikelis joms tik trukdo laisvai gyventi. Tad kartais mūsų humanizmas atsisuka prieš mus pačius. Atrodo, su tomis moterimis kalbi, lyg ir randi raktą į jų širdis, tačiau, žiūrėk, po metų kitų dar vienas tos pačios mamos vaikelis papildo vaikų globos namų gretas. Sakykite, argi humaniška, kai vien tik dėl atsitiktinių santykių gimsta kūdikis?"
Direktorės manymu, ir švietimas mokykloje dažnai neduoda naudos, nes vaiko įgūdžiai formuojasi ankstyvoje vaikystėje, dar iki mokyklos. "Vaikas turi augti normalioje šeimoje. O kiek Lietuvoje tokių šeimų yra?" - klausia A. Žygelienė.
"Gyvybės langeliai"
Vaikų teisių kontrolieriaus įstaigos iniciatyva buvo suburta darbo grupė, kuri pateikė siūlymą įsteigti "gyvybės langelius". Jie veiktų prie ligoninių ar gimdymo skyrių. Motinos, nenorinčios auginti savo vaikų, galėtų anonimiškai juos palikti. Po trijų mėnesių, jei motina nepersigalvotų ir neatsiimtų kūdikio, vaikui būtų suteikiamas vardas ir pavardė. Už tokį savo poelgį moterys nebūtų traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, kaip kad yra iki šiol. Pagal dabar galiojančius įstatymus tokia motina turėtų atsakyti pagal BK 144 straipsnį - už palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Kol kas šis projektas guli Seime ir laukia svarstymo.
Tokie "gyvybės langelai" nėra naujiena pasaulyje. Dar XII amžiaus pabaigoje popiežius Inocentas III vaikų namuose prie Šv. Dvasios ligoninės įsakė įrengti sukamus stalčius, kad moterys niekam nematant galėtų palikti savo nesantuokinius kūdikius. Tokiu būdu buvo stengiamasi sustabdyti vis didėjantį pamestinukų ir nužudomų naujagimių skaičių.
Nuo 1638 metų Prancūzijoje veikė pamestinukų namai. Čia buvo galima palikti kūdikį prie durų ir pranešti apie tai paskambinus varpeliu.
Pirmieji šiuolaikiniai "gyvybės langeliai" atsirado Vokietijoje, Hamburge. Altonos ligoninės sienoje buvo įrengtas šildomas gultas, ant kurio buvo galima palikti kūdikį.
O šių metų liepą Nebraskos valstijoje (JAV) buvo priimtas įstatymas, leidžiantis tėvams palikti savo vaikus valstybinėje ligoninėje, ir už tokį poelgį jie nebus baudžiami. Vaikų amžius - neapibrėžtas. Nuo to laiko, kai įsigaliojo įstatymas, valstybės globon jau pateko apie 20 vaikų. Nebraskos sveikatos apsaugos departamento Šeimos ir vaiko skyriaus darbuotojai jau ėmė nerimauti, nes įstatymą ėmė visi interpretuoti kaip tik nori. Mat tėvai vaikus ėmė vežti net iš kitų valstijų - dažnai netgi paauglius, su kuriais brendimo laikotarpiu tėvai nebesuranda bendros kalbos.
