Kęstutis ASTRAUSKAS
Palanga vis traukia lyg magnetas,
Lyg nektaras žydinčių gėlių.
Pliažo smėly vartosi poetas,
Sopa širdį - nebėra eilių.
Pliažo smėly vartosi biznierius -
Su verslu kažkas jam negerai.
Mąsto: viskio butelį išgėrus,
Gal tikrai padėtų aitvarai?
Pliažo smėly vartos prostitutė -
Gal klientų turi per mažai?
Nors įdegę šlaunys, jaunos krūtys
Dar atrodo gundančiai, gražiai.
Pliažo smėly vartos narkomanas,
Gal klijų priuostęs, gal "žolės"?
Jo viena svajonė - Dieve mano! -
Ar narkotikų rytoj suveikt galės?
Pliažo smėly aš taip pat vartausi,
Baigės litai - džiaugsmą praradau.
Jeigu honoraro nebegausiu,
Tikslas vienas - eiti elgetaut.
Pliažo smėly vartos plonos, storos
Moterys ir blizgina akim.
Trokšta vyro pinigingo, doro,
Bet ar tokį ras - kažin, kažin...
Palanga - tai pasakiškas rojus.
Palanga - tai brendis ir aistra.
Jeigu Palangoj nepabuvojai,
Tai jokios prasmės gyvent nėra...
