Sigitas Stasaitis
Užsukęs į Šiaulių Ginkūnų kapines "Akistatos" žurnalistas pamatė graudžiai verkiančią žilaplaukę Angelę R. Ji raudojo prie savo sutuoktinio kapo, bet ne vyro - jis seniai apverktas. Sutuoktinio amžino poilsio vietoje pasodinusi gėlę, atsitiesusi 68 metų moteris aiktelėjo pamačiusi, kad nebėra rankinės, kurią buvo ką tik pasidėjusi šalia. Apvogtoji sakė į policiją neisianti, prašė jos nefotografuoti.
Dėl vagysčių kapinėse į policiją jau kreipėsi dešimtys apvogtųjų - ir ne tik Šiauliuose. Pasak kapinių prižiūrėtojų, pašokusios maisto produktų kainos išprovokavo antrąją vagysčių iš kapinių bangą.
"Vagys siaučia kasdien!"
Nors pirmoji kapinių draskymo banga atslūgo maždaug prieš 7-9 metus, tikriausiai dar daug kas tai pamena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradedantieji verslininkai užuodė, kad galima gerai uždirbti Vakaruose parduodant spalvoto metalo laužą, kurio tada dar mėtėsi pakampėse. Yra paklausa - bus ir pasiūla. Laužą į supirktuves pradėjo tempti įvairaus plauko verteivos. Vienu metu trys Pabaltijo respublikos Europoje mušė metalų eksporto rekordus, stebindamos Vakarų ekonomistus - visi žino, kad Pabaltijyje spalvotųjų metalų neiškasama nė kilogramo, o į Vakarus dardėjo vagonai metalo laužo.
Išgrobsčius uždarytas gamyklas bei sandėlius, pasibaigus lengvam uždarbiui, girtuoklių akys nukrypo į kapines. 1993-1998 metais buvo masiškai vagiamos kapinių tvorelės, antkapinės lentos ir net mažučiai kryželiai nuo antkapių. Į neviltį puolę policininkai net siūlė Vyriausybei uždaryti privačias metalo laužo supirktuves.
Po 2000-ųjų atsigavus šalies ekonomikai, metalų vagystės aprimo ir, atrodė, ilgapirščiai užmiršo kapines. Žinoma, šį šimtmetį amžino poilsio vietose būta vagysčių ir net kraupių žmogžudysčių, tačiau ne daugiau nei kur nors kitur. Bet šį pavasarį reikalai pasikeitė.
"Baisu, kas darosi. Dirbu 14 metų, tačiau dar nebuvo, kad taip vogtų! - "Akistatos" korespondentui kalbėjo Šiaulių K.Donelaičio kapinių darbuotoja Violeta Čemoškienė, kabindama skelbimą, kad kapinių lankytojai saugotųsi vagių. - Vagys kapinėse neršia jau kasdien. Štai ką tik žmonės atnešė nuo kažkokio kapo nulaužtą metalinę detalę. Keista, kad ilgapirščiai dar laupo antkapius, nes ką galima buvo nuo kapų nuplėšti, tai seniai padaryta."
Ištuštintos rankinės išmetamos
Netoliese stovintis antkapis nebyliai liudija, kad darbuotoja nemeluoja. Anksti mirusiai jaunai moteriai skulptorius Aloyzas Toleikis išliejo gražią skulptūrą. Lietuvoje nėra bronzos liejimo dirbtuvių (gal ir gerai, seniai visi bronziniai paminklai būtų pavogti), tad statula buvo išlieta iš gelžbetonio ir apkalta vario skarda. Atrodė kaip išlieta iš bronzos. Ilgapirščiai nulupo visą skardą, liko tik piršto pločio ruoželis prie postamento, kurio net replėmis neįmanoma išlupti.
Tačiau šį pavasarį, kapinėse nerasdami metalo, ilgapirščiai nusitaikė į kapinių lankytojų daiktus. Dažniausias grobis - moterų rankinės, kurios tvarkant kapus paprastai pasidedamos netoliese.
Prieš gerą savaitę 73 metų Danutę S., Šiaulių K. Donelaičio kapinėse tvarkiusią kapą, maloniai užkalbino dvi priėjusios moterys. Viena nepažįstamųjų pasisiūlė išnešti prie kapo sukrautą šiukšlių krūvelę. Danutė S. neprieštaravo, tačiau netrukus aptiko, kad kartu su šiukšlėmis dingo jos rankinė su daiktais ir pinigine. Grynųjų buvo nedaug, tačiau prapuolė pasas, pensininko pažymėjimas, banko kortelė, mobilaus ryšio telefonas, buto raktai, brangūs vaistai. Iškvietusi policiją moteris žalą įvertino 1280 litų. Tą pačią dieną už kapinių tvoros rasta numesta užrašų knygelė bei pensininko pažymėjimas. Paso, matyt, prireikė, nes mėtėsi tik tuščias įdėklas.
V. Čemoškienė prisiminė, kaip prieš kelias dienas po kapines lakstė stipriai susinervinęs vyras. Jam vagys nušvilpė striukę, trumpam pakabintą ant kapo tvorelės. Dingo piniginė su 700 litų, vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai. Pastarieji vėliau rasti išmesti prie kapinių tvoros.
Dar po dienos neradę grobio vagys įsibrovė į prie kapinių stovėjusį automobilį. Turtinė žala - per 500 litų.
Vagysčių skaičius nežinomas
Pasak prižiūrėtojos V. Čemoškienės, prieš porą savaičių ji ir kitos darbininkės pamatė per kapines su rankine atskuodžiantį vaikiną. Užtvėrusios kelią moterys mėgino jį sučiupti, tačiau bėglys pasuko į šalį, peršoko per kapinių tvorą ir dingo.
Kai į policiją kreipėsi iš karto keli apvogtieji, pareigūnai į kapines buvo atsiuntę patrulius bei kinologą su šunimi. Pamatęs policininkus, vienas kapinėse žioplinėjęs vaikinas metėsi bėgti. Pareigūnai, žinoma - vytis. Pagavę įkliuvėlį išsivežė, tačiau kalbama, kad komisariate sulaikytasis pasakoja niekad nieko nevogęs, o bėgęs iš baimės, nes... policininkai jį vijosi.
Kiek kapinėse apvagiama žmonių - niekas nežino, nes toli gražu ne visi apvogtieji kreipiasi į policiją. Valydamos teritoriją moterys nuolat randa numestas tuščias rankines.
Bet gal Šiaulių vagys pamėgę tik K. Donelaičio kapines? Norėdamas tai sužinoti, "Akistatos" žurnalistas užsuko į kitas, penkis kartus didesnes Ginkūnų kapines, kur ilsisi apie 20 000 mirusiųjų.
Čia vagišiai, pasirodo, siaučia brutaliau ir išradingiau. Gėlių pardavėja Aldona pasakojo ką tik mačiusi į autobuso stotelę einančią apsiverkusią moterį - jai einant nuošaliu taku plėšikas iš rankos išplėšė rankinę ir pabėgo.
Ilgapirščiai nežada trauktis
"Aš prekiauju prie įėjimo į kapines, todėl mažai matau, kas vyksta viduje. Galiu tik pasakyti, kad įvairaus plauko žmogystos nuolat siūlo ką nors pusvelčiui pirkti. Paprastai gėlininkams brukami brangūs dekoratyviniai medeliai bei gėlės, kiaurus metus žaliuojantys buksmedžiai, kurių lapai naudojami puokštėms gaminti. Pasiūlo net ir naudotų žvakių, vainikų rėmų, kaspinų. Visi supranta, kad visa tai vogta kapinėse", - pasakojo gėlininkė Aldona.
Užpraeitą pirmadienį Ginkūnų kapinėse jaunas vaikinas užkalbino kapą tvarkiusią moterį. Esą gal ši kartais mačiusi jo pamestą mobilaus ryšio telefoną? Girdi, kažkur čia į žoles nukritęs. Vyrukas paprašė moters surinkti jo pasakytą numerį - telefonas suskambės ir jis daiktą surasiąs. Šiaulietė padarė paslaugą, tik pamestas telefonas neatsiliepė. Tuomet padėkojęs vaikinas neskubėdamas nuėjo toliau. Baigusi tvarkyti kapą moteris pasigedo rankinės, kurioje buvo brangus skaitmeninis fotoaparatas su svarbiomis nuotraukomis. Tik tada apvogtoji suvokė ilgapirščio klastą. Iš tikro nieko jis nepametė, o kvaršindamas galvą dėl neva dingusio telefono moters rankinę perkėlė tolėliau, prie krūmelio. Po to pasitraukęs ilgapirštis apsuko ratą ir prisėlinęs pakrūmėmis rankinę tyliai nušvilpė.
Žurnalistas ilgokai sukiojosi keliose Šiaulių kapinėse. Pavyko pastebėti kelis įtartinus tipus, bet jie tik vaikštinėjo akylai dairydamiesi. Kapus tvarkė daug moterų, netoliese pasidėjusių savo rankines.
S. Stasaičio nuotr.
(Kapines-1) Tvarkydamos kapus moterys rankines paprastai pasideda šalia. Ir neretai... neberanda.
(Kapines-2) Galima nuolat pamatyti kapinėse ir aplink jas slampinėjančias įtartinas žmogystas. Tačiau nutverti ilgapirščius su įkalčiais - labai nelengva.
(Kapines-3) Vagysčių kapinėse tiek padaugėjo, kad prižiūrėtojos lankytojus perspėja kabindamos skelbimus.
(Kapines-4) Ši skulptūra buvo visa apkalta variu. Ilgapirščiai skardą nulupo, liko tik siaura juostelė prie postamento.
(Kapines-5) Nuo šimtų antkapių nuplėšti metaliniai kryželiai, metalinės raidės.
(Kapines-6) Prie kapinių gėlėmis ir žvakėmis prekiaujantys žmonės kasdien mato slankiojančius įtartinus tipus, bet nieko negali jiems padaryti.
į kapines, ne tik Šiauliuose, vogti atvijo visą pulką ilgapirščių. Jie gviešiasi kapinių lankytojų daiktų, gėlių, metalo ir net nebijo plėšikauti.
