Remigijus RAINYS
Redakciją pasiekė žinia, jog tarp nusikalsti linkusių Kauno rajono nedorėlių sklando gandai, kad nuo šiol jiems gerokai padidėjo rizika įkliūti už savo juodus darbelius. Neva dabar pareigūnai juos gali užklupti ne tik žemėje, bet ir nutūpti nuo pašalinių akių slepiamoje nusikaltimo vietoje tiesiog iš dangaus. Šnabždamasi, jog tarp "dangaus policijos" parašiutininkų yra ir specialiai su seksualiniais nusikaltimais kovoti rengiama moterų grandis.
Pritrenkiančių naujienų patikrinti pasiųstas korespondentas įsitikino, jog dūmų be ugnies nebūna. Grupė Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų savo laisvadienį iš tiesų paskyrė šuoliams su parašiutais. Tačiau kalbėti apie specialiosios paskirties desantininkų padalinį policijoje dar per anksti, nes kone visi šios išvykos dalyviai po parašiutų kupolais sūpavosi pirmą kartą. Į Prienų rajone esantį Pociūnų aerodromą drauge su šeimos nariais išsiruošė komisariato viršininko pavaduotojas Aleksejus Chraminas, Garliavos nuovados viršininko pareigas einantis Sergejus Lemziakovas, tos pačios nuovados tyrėjas Nerijus Čepkauskas ir keli Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio pareigūnai: vyriausiasis tyrėjas Jonas Kairys, tyrėjos Kristina Mockienė ir Jolanta Petraitytė bei pati tarnybos vadovė Audronė Gecevičienė. Iš viso šio būrelio patirties šokti su parašiutu turėjo tik Jonas Kairys, atlikęs 466 šuolius, tačiau nuo paskutiniojo jau praėjo daugiau nei puspenktų metų. Buvęs lakūnas Sergejus Lemziakovas "oro krikštui" gabenosi savo paauglius sūnų ir dukrą.
Pociūnuose pareigūnai pateko į reiklių Kauno parašiutininkų klubo instruktorių rankas, kurie daugiau nei pusdienį mokė naujokus parašiutizmo abėcėlės ir ruošė būsimam šuoliui. Pasak instruktorių, didžiausias padangėje tykantis pavojus pirmakarčiams - netikėtai kilusi panika, todėl 80 procentų pasiruošimo laiko skiriama galimoms problemoms įveikti. Šuolio metu būtina akimirksniu apsispręsti, kaip elgtis susidariusioje situacijoje, ir atitinkamai veikti. Nors grupę ruošęs instruktorius teigė, jog per 18 jo darbo metų į kritinę situaciją nebuvo patekęs nė vienas naujokas, tačiau nėra taisyklių be išimčių. Todėl pagaliau prie senutėlio AN-2 patraukusioje pirmakarčių grupėje jautėsi įtampa ir susikaupimas. Pirmieji iš 1,2 kilometro aukščio iššoko vyrai, kurie "krikštui" pasirinko sparno tipo parašiutus "Skymaster". Sovietiniai desantininkų kupoliniai parašiutai "Dub" saugiai iš aukštybių nuleidžia tik iki 100 kilogramų sveriančius šuolininkus, tad jie atiteko moterims. Aleksejus Chraminas vėliau sakė, kad jaudinosi tik tol, kol įsitikino, jog jo sparno stropai nesusisukę ir sparnas išsiskleidė. Sklęsdamas valdomu sparnu parašiutininkas galėjo bent trumpam pratęsti skrydžio malonumą ir leisdamasis manevruoti. Labai padėjo radijo ryšis, kuriuo instruktoriai iš žemės koregavo šuolį. Vis dėlto nusileisti grakščiai lyg balerinai, anot paties Aleksejaus, jam nepavyko, nes pernelyg vėlai truktelėjo į save šoninius parašiuto stropus. Šiuo manevru sparnas kiek suglaudžiamas ir staiga šokteli į viršų. Maždaug 6 metrų aukštyje atliktas toks veiksmas tarsi kiek kilsteli parašiutą ir juo besileidžiantysis nužengia tarsi nuo laiptelio pakopos. Atsitrenkęs į aerodromo veją kojomis, A. Chrominas griuvo ant šono, tačiau tuoj pat iškėlė ranką rodydamas sutartinį ženklą, jog viskas tvarkoje.
Silpnosios lyties atstovės, nors šoko tik iš 800 metrų aukščio, tačiau, atrodo, gavo kur kas didesnes adrenalino dozes. Pareigūnėms atmintin įstrigo jau pats kilimas garsiai burzgiančiu ir įtartinai drebančiu lėktuvu AN-2, nors jo pilotai ramino, kad šiam skraidymo aparatui neseniai pakeistos "visos skardos". Tačiau labiausiai baimė sukaustė, kai atsidarė durys ir reikėjo žengti į atsivėrusią tuštumą. Poskyrio vadovė A. Gecevičienė, taip pat užsisegusi visą parašiutininko ekipuotę, savo koleges moraliai palaikė iki pat lemtingojo žingsnio. Audronė susirūpinusi stebėjo, kaip iššokus kiekvienai moteriai, po kelių sekundžių išsiskleisdavo apvalaus parašiuto kupolas, ir nejuokais išsigando, kai iššokus Kristinai Mockienei tokio vaizdelio neišvydo. Pati Kristina sakė, kad vos palikusi lėktuvą ji laukė truktelėjimo į viršų, kuris turėjo signalizuoti, jog parašiutas išsiskleidė, ir mėgavosi laisvo kritimo jausmu. Norėdama pasižiūrėti į kupolą ji pakėlė galvą, bet vaizdą jai dengė ant veido smuktelėjęs šalmas. Jį pasitaisiusi tyrėja išvydo, jog parašiuto stropai susisukę, ir mintyse perkratė visus gautus nurodymus, kaip atsisegti pagrindinį parašiutą ir skleisti atsarginį, tačiau stropai patys atsivijo apsukę Kristiną keturis kartus apie savo ašį ir išganingasis kupolas pagaliau išsikleidė. Nors visa tai truko tik tris sekundes, tačiau K. Mockienei tai pasirodė kone amžinybė. Įsitikinusi, jog kupole tėra tik trys specialiai tam padarytos skylės, moteris toliau mėgavosi vos tris minutes trukusiu nusileidimu. Tiesa, desantiniai parašiutai praktiškai nevaldomi, tad K. Mockienė savo parašiuto neatsuko ir tūpė atbula. Kulnais į žemę atsitrenkusi moteris krito ant minkštos vietos, gerokai susitrenkdama patį mažiausią ir labiausiai atsikišusį stuburo kauliuką. Tokį pat "malonumą" patyrė ir Jolanta Petraitytė, kurią parašiutas pasodino tiesiog ant užpakalio. Tačiau nepaisydamos nedidelio skausmo, abi pareigūnės tikino, kad tai ne paskutinis jų šuolis ir net trokšta išmėginti ilgesnę laisvojo kritimo trukmę šokdamos iš 4 kilometrų aukščio. Tačiau šį šuolį narsuolės ketina atlikti šokdamos jau su valdomais sparno tipo parašiutais. Nušluosčiusios nosį daugeliui komisariato vyrų, Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio tyrėjos žada mesti iššūkį savo kolegoms kriminalistams ir kviesti juos drauge išbandyti dar vieną ekstremalią pramogą - su narų kostiumais leistis į gelmes. Todėl įstatymų nelinkę laikytis pakaunės padaužos nebegalės saugiai jaustis ne tik žemėje ar ore, bet ir po vandeniu.
