Remigijus RAINYS
Dauguma kalbintų eismą mūsų keliuose prižiūrinčių pareigūnų bei autoįvykių aplinkybes tiriančių tyrėjų kone vienu balsu pripažįsta, jog pagyvenęs "žioplys" prie vairo gerokai mažiau pavojingesnis, nei menką vairuotojo patirtį turintis, tačiau linkęs bet kuriuo momentu rizikuoti, jaunas "beprotis". Atrodo, jog šią nuomonę patvirtina ir statistika. Per pirmąjį šių metų pusmetį įvyko 6540 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo žmonės. Vyresni nei 70-ies metų senoliai į avarijas pateko vos 230 kartų. Net ir per tas 230 įskaitinių autoavarijų ne visuomet garbingo amžiaus sulaukę žmonės sėdėjo prie vairo. Dažniausiai tebuvo tik nukentėjusiais keleiviais, dviratininkais ar net pėsčiaisiais. Tačiau, kai kurios pagyvenusių vairuotojų sukeltos avarijos turėjo ypač skaudžių pasekmių.
Pirma avarija per 40 metų
Praėjusį savaitgalį kelyje Kaunas - Šakiai senutėlius žigulius "VAZ 21011" vairavęs kaunietis Albinas Armanavičius (74 m.), tuoj už Ringaudų išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su automobiliu "Renault Clio", prie kurio vairo sėdėjo į darbą Kaune skubėjęs Tomas Jaseliūnas (26 m.) iš Jurbarko rajono Juodaičių kaimo. A. Armanavičius su šalia sėdėjusia žmona Salomėja (77 m.) ir tą rytą bažnyčioje per mišias sutikta giminaite Vanda Martusevičiene skubėjo į savo tėviškę Plokščiuose (Šakių raj.). Autoįvykio priežastis dar tebetiria policijos pareigūnai, tačiau, pirminiais duomenimis, žiguliukas priešingos krypties juostoje atsidūrė lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį kitą automobilį. Aukų šioje eismo nelaimėje - nemažai. Iš susidūrusių automobilių užstrigusius žmones ištraukti sugebėjo tik į nelaimės vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai. Kai panaudoję plėstuvus ir hidraulines žirkles gelbėtojai pagaliau "atvėrė" "vienuoliktuką", šalia vairuotojo sėdėjusi Salomėja jau buvo nebegyva. Vos keletą valandų tegyveno ir dėl sunkių traumų į Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijos skyrių nugabenta V. Martusevičienė. Drauge su ja ten pat patekusio vairuotojo būklė sunki - jam plyšusios kepenys. Medikų pagalbos prireikė ir T. Jaseliūnui, kuriam sumušta krūtinė. Pasak artimųjų, Albinas Armanavičius vairuotojo pažymėjimą turi jau apie 40 metų, o į autoįvykį papuolė tik pirmą kartą. Neatmestina, jog neigiamą rolę šioje nelaimėje suvaidino ir vairuotojo amžius.
Nepraleido važiuojančio pagrindiniu keliu
Nenori pripažinti, jog amžius - viena iš priežasčių, dėl kurių birželio pabaigoje į autoįvykį pateko Garliavos (Kauno raj.) gyventojas Juozas Galickis (88 m.). Jo vairuojamas automobilis "VW Golf", kelio Ilgakiemis - Kleboniškis 5-ajame kilometre nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio "Peugeot 605", ir su juo susidūrė. Šios eismo nelaimės metu buvo rimtai sužalotas ne tik J. Galickis, bet ir drauge važiavusi jo žmona Anastazija Aldona (75 m.). Senoliui lūžo ranka ir koja, įvairias traumas patyrė ir kitame automobilyje, kurį vairavo Krašto apsaugos ministerijos Geležinio vilko motorizuoto pėstininkų bataliono seržantas V. Baltrušaitis (25 m.), sėdėję keleiviai. Devyniolikamečiui M. Baltrušaičiui lūžo ranka, o jo trisdešimtmetė sesuo susimušė krūtinę.
Pakanka garbės deklaracijos
Gal reikėtų nubrėžti tą amžiaus ribą, kurios sulaukus automobilio vairą derėtų užleisti jaunesniems, nes nepaisant visos įgytos patirties, net ir eismo taisyklių uoliai besilaikantiems senjorams blogėja reakcija, silpnėja atmintis, silpsta regėjimas, lėtėja judesiai, o netikėti įvairių ligų paūmėjimai gali tapti itin skaudžių eismo nelaimių priežastimi. Bet tai gali padaryti tiktai medikai, atsižvelgdami į žmogaus sveikatą. Panašiai daroma ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Europos komisija jau rengia direktyvą dėl vieningų sveikatos reikalavimų vairuotojams, tačiau sunku nuspėti, kada susitars visos 25 šalys. Pavyzdžiui, Vokietijos vairuotojų asociacija atliko tyrimus, kuriais nustatė, kad vyresni nei 65-erių metų vairuotojai per metus sukelia tik 8 procentus visų avarijų. O tokių vairuotojų - beveik šeštadalis. Tyrėjai mano, kad nors su amžiumi reagavimo laikas, vikrumas ir regėjimas silpsta, tačiau vyresniojo amžiaus vairuotojai tai kompensuoja savo didžiule patirtimi ir neskubėjimu. Gal todėl šioje ir kai kuriose kitose ES šalyse vairuotojų sveikata tikrinama tik kas 10 metų. Dar labiau savo vairuotojų galimybėmis pasitiki Belgija, kur bet kokio amžiaus žmogus, turintis vairuotojo pažymėjimą, gali prie vairo sėstis be jokio medicininio patikrinimo - pakanka užpildyti ir pasirašyti garbės deklaraciją, jog neturi jokių problemų dėl sveikatos. Nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį vairuotojai iki 59-erių metų amžiaus privalo kas 5-eri metai kreiptis į medikus, kurie nustato jų galimybę vairuoti mechanines transporto priemones. Šešiasdešimtmečiams ir vyresniems tai daryti būtina kas trejus metus, o peržengusiems 70-ies metų ribą - kas dveji metai, o vyresniems nei 80 metų - kasmet.
Tačiau ir griežčiausi reikalavimai sveikatos būklei neužtikrins eismo saugumo, jei nerasime būdų, kaip nuolat tikrinti vairuotojų sugebėjimus valdyti transporto priemones ir, ar pakankamai gerai jie žino kelių eismo taisykles. Kadaise kelių policininkai galėjo pareikalauti, kad nuolat pažeidimus darantys vairuotojai perlaikytų kelių eismo taisyklių egzaminą. Dabar galioja nuostatos, kad teorinį ir praktinį egzaminus privalo iš naujo laikyti tik tie, kuriems vairuotojo pažymėjimas sulaikytas ne trumpiau kaip metams. Apskritai, neskubantis senolis kelyje mažiau pavojingas, nei tarsi be galvos lekiantys ir eismo taisykles pažeidinėjantys, bei nuolat tyčia avarines situacijas sudarantys jaunikliai. Gal kartais geriau praleisti iš šalutinio kelio į pagrindinį bandantį "prasmukti" senolį, nei sudaužyti automobilį ar patirti sunkias traumas?
