Vilniaus apygardos teisme grupė Kauno nusikaltėlių teisiami už praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje įvykdytus sunkius nusikaltimus. Teisiamųjų suole atsidūrė Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas, kaunietis Gintaras Skobas, vienas iš Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetų Arikas Pastuškovas, pravarde "Storas", Artūras Balnanosis, pravarde "Bulba", Dinaras Užkuraitis, Jonas Bielskis, pravarde "Senis", Rolandas Grigonis ir Algirdas Terleckas. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", pastarieji du teismo nuosprendžio laukia laisvėje. Į teismo salę pats atvyksta ir Gintaras Skobas, kuris užpernai kelias savaites praleido areštinėje, tačiau vėliau buvo išleistas už 100 000 litų užstatą. Už šios gaujos įvykdytus nusikaltimus turėjo būti teisiamas ir "Čikagos mafijos atstovu" prisistatinėjęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas - Ramūnas Kuzminas, pravarde "Ramaškė", tačiau 2000 metais jis pats buvo nužudytas.
Kaip rašo "Lietuvos rytas", vieno iš posėdžių pradžioje G. Skobo advokatai prašė bylą grąžinti prokuratūrai, kad kaltinamasis aktas būtų surašytas iš naujo. Savo prašymą jie motyvavo tuo, kad G. Skobui byla dėl banditizmo nutraukta suėjus senaties terminui, o kaltinamajame akte prokurorai rašo, kad Jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas buvo sukūręs banditų gaują. Teismas advokatų prašymą atmetė.
Kaltinamąjį aktą prokuroras skaitė maždaug tris valandas. Be daugybės kitų Nusikaltimų, teisiamieji kaltinami kauniečio Dariaus Steponavičiaus nužudymu 1992 metais, pasikėsinimu nužudyti Vidmantą Urniką ir Valdemarą Raudonių. Pasak dienraščio, prokurorai teigia, kad nurodymą nužudyti D. Steponavičių ir V. Urniežių davė pats G. Skobas, kai dėl kilusių nesutarimų šie du vyrai pasitraukė iš gaujos. Savo ruožtu kaltinamasis verslininkas jam mestus kaltinimus griežtai neigė ir tikino, jog iš visų kaltinamųjų pažįsta tik D. Užkuraitį, su kuriuo draugavo ir kartu sportavo. G. Skobas prisiminė, kad maždaug prieš 13 metų D. Užkuraitis jam papasakojo, kaip buvo planuojama nužudyti skandalingai pagarsėjusį Kauno verslininką Arvydą Stašaitį. Neva A. Stašaičio nužudymą buvo užsakęs 500 000 JAV dolerių jam skolingas žmogus iš Jonavos, kuris nenorėjo grąžinti skolos. G. Skobas teigė, jog šią informaciją jis perdavė A. Stašaičiui ir visos problemos išsisprendė, tačiau teisiamasis neatskleidė žmogžudystės užsakovo pavardės.
Su pareigūnais sutikęs bendradarbiauti Darius Užkuraitis savo parodymus dėstė ilgai. Jis teigė, jog iš pradžių priklausė "Vidmos" grupuotei, kuriai vadovavo V. Urnikas. Vėliau į šią gaują įsitraukė ir R. Kuzminas bei G. Skobas. Bendrininkai vogė automobilius ir darė kitus nusikaltimus, tačiau viskas, D. Užkuraičio teigimu, turėjo būti derinama su Ariku Pastuškovu. Kauno nusikaltėlių "šeimų" tarybai priklausęs A. Pastuškovas posėdžiavo drauge su Henriku Daktaru. Jei nusikaltimas būdavo įvykdomas be jo žinios, tai savo iniciatyva veikęs prasižengėlis galėjo būti net nušautas. Nesutarimai tarp gaujos narių prasidėjo 1991 - 1992 metais, kai grupuotė pradėjo rinkti mokestį už tariamą apsaugą iš Kaune veikusių bendrovių ir gautas pajamas investuoti į verslą. Pinigus mokėti sutiko tik nedaugelis firmų, todėl į bendrą kasą sumažėjus įplaukoms reketininkai pradėjo vaidytis. D. Steponavičius ir V. Urnikas nusprendė atsiskirti nuo gaujos ir sukurti savo grupuotę. Prieš tai vieno audringo santykių aiškinimosi metu D. Steponavičius net ginklu buvo grasinęs R. Kuzminui ir G. Skobui.
Kaip toliau rašo dienraštis, D. Užkuraitis teismui teigė, kad planą nužudyti maištininkus sukūrė G. Skobas ir šį sumanymą suderino su A. Pastuškovu. Vykdytoju buvo paskirtas D. Užkuraitis, kuriam Gintaras perdavė "Stečkin" markės pistoletą ir granatą. Buvo nuspręsta, jog Dinaras pirmiausiai mes granatą, o po to pasmerktuosius apšaudys trumpomis serijomis. 1993 metų rugpjūčio 30 dienos vakarą G. Skobas nuvežė jį į nusikaltimo vietą. Vyrai susitarė, kad būsimos aukos eis namo iš automobilių stovėjimo aikštelės, G. Skobas pamirksės savo automobilio šviesomis - tai bus signalas veikti. Tačiau laukti teko ilgai. D. Užkuraitis teigė, jog Gintaras net skambino V. Urniko žmonai ir klausė, ar vyras dar negrįžo namo. Automobilio šviesos sumirksėjo tik po vidurnakčio. Išvargintas ilgo laukimo D. Užkuraitis sumaišė gautus nurodymus ir, pamatęs ateinančius pasmerktuosius, paleido į juos šūvių seriją bei metėsi šalin. Bebėgdamas jis prisiminė granatą, todėl sugrįžęs ją numetė. Kai sugriaudėjo Sprogimas, Dinaras bėgdamas nusitraukė nuo galvos kaukę ir ją bei ginklą išmetė. Jam įsėdus į automobilį, G. Skobas paklausė, kur pistoletas, ir vykdytojui teko sugrįžti į nusikaltimo vietą. Ginklą jis pasiėmė, tačiau kaukės nerado. Kaip rašo "Lietuvos rytas", tuomet G. Skobas Dinarą nuramino, kad ryte kaukę suras ir paims A. Stašaitis, kuris rytais šiame rajone esą bėgioja. Tačiau kaukė taip ir neatsirado, o ryte D. Užkuraitis sužinojo, jog nužudė tik D. Steponavičių, o V. Urnikas liko gyvas.
D. Užkuraitis teisme liudijo, kad G. Skobas buvo pažadėjęs jam sukurti alibį. Neva verslininko draugai turėjo liudyti, kad tą naktį Dinaras praleido visai kitoje vietoje. Vėliau Gintaras jam rodė neva iš Kauno policijos pareigūnų gautas šios žmogžudystės tyrimo bylos kopijas. "Lietuvos rytas" pastebėjo, kad, klausydamasis bene dvi valandas trukusių D. Užkuraičio parodymų, G. Skobas savo bendrininkui neuždavė nė vieno klausimo. Vilniaus apygardos teismas bylos nagrinėjimą tęs kituose posėdžiuose.
