Praėjus mėnesiui po trečios didžiausios Europoje Italijos gamtinių dujų rinkos liberalizavimo, šia rinka susidomėjo užsienio bendrovės, šiuo metu besistumdančios alkūnėmis, norėdamos sudaryti kuo daugiau pelningų tiekimo sutarčių.
Nuo sausio 1 dienos Italijos vartotojai gali pasirinkti gamtinių dujų tiekėjus. Todėl dėl 16 milijonų šalies dujų vartotojų, iš kurių 14,5 milijono yra smulkieji, užvirė arši kova tarp beveik 700 daugiausia vietinių įmonių.
"Dauguma žaidėjų domisi Italijos rinka, nes ji didelė, auganti ir pasižyminti gana didelėmis kainomis", - sakė Bolonijoje veikiančio mokslinių tyrimų instituto "Ricerche Industriali ed Energetiche" (RIE) direktorius Davidas Tabarelis (Davide Tabarelli).
Praėjusiais metais Italijoje suvartoti 72 milijardai kubinių metrų dujų, kurių didžioji dalis importuota dujotiekiais. Iki 2010 metų šalies dujų vartojimas turėtų viršyti 100 milijardų kubinių metrų, iš dalies dėl padidėjusio dujų naudojimo kitų rūšių energijos gamybai.Pasak analitikų, Italijos rinkoje siekia įsitvirtinti kelios tarptautinės grupės, įskaitant "Gaz de France", "BG Group", BP, "Royal Dutch/Shell" ir "Exxon Mobil". Kai kurios jų bando į rinką patekti kurdamos bendras įmones.
Dujų vartotojų turinčios bendrovės vėliau galės pasiūlyti ir papildomų paslaugų, tokių kaip nekilnojamojo turto draudimas ar techninė pagalba keliuose. Būtent šias papildomas paslaugas Didžiosios Britanijos rinkoje siūlo stambiausia gamtinių dujų tiekėja "Centrica Plc".
Šimtai dujų platinimo grupių, užtikrinančių paskutinę tiekimo pakopą iš nacionalinės dujų operatorės "Snam Rete Gas" galutiniams vartotojams, jau dabar nyksta. Šios tiekėjos kuria susivienijimus savivaldybių lygiu arba jas perima stambesnės bendrovės.
"Bendrovių per daug, kad išgyventų", - teigė Oksforde veikiančios "ILEX Energy Consulting" konsultantas Endrius Morisas (Andrew Morris).
D. Tabarelis (Davide Tabarelli) spėjo, kad iki 2004 metų gamtinių dujų tiekėjų gali sumažėti iki 600, nes platinimo grupės - uždarosios akcinės bendrovės, savivaldybės ir šeimų valdomos įmonės - konsoliduosis.
Panašūs procesai vyks ir pardavimų rinkoje, teisiškai atskirtoje nuo platinimo. Po įnirtingos kovos turėtų likti maždaug keturios vietinės operatorės bei kelios užsienio bendrovės.
Italijos gamtinių dujų rinkos liberalizavimas, įteisintas dar 2000 metais, vyko lėčiau nei tikėtasi. Todėl stambiausia naftos bendrovė "Eni", kurios 35 procentai akcijų priklauso valstybei, tebeturi dujų rinkos monopolį ir sukuria gana sudėtingas sąlygas naujokėms.
2001 metų pabaigoje "Eni" tebekontroliavo 90 procentų pirminio tiekimo rinkos, 99 procentus dujų talpyklų bei 82 procentus importo. Tuo tarpu bendrovės dujų tinklas "Snam Rete Gas" užėmė 96 procentus transportavimo rinkos.
"Eni" platinimo padalinys "Italgas" pagal pardavimus užima apie 37 procentus, o valstybinei komunalinių paslaugų įmonei "Enel" tenka 11 procentų Italijos dujų rinkos. Taigi kitoms 700 bendrovių belieka tenkintis likusia rinkos dalimi.
"Atrodo, jog konkurencinė padėtis yra palankesnė dabartiniams rinkos dalyviams, - aiškino E. Morisas (Andrew Morris). - Dauguma kitų gamintojų nenori veržtis į rinką, nes jiems tenka pirkti smulkiąsias įmones".
Liberalizavimą įteisinęs 2000 metų įstatymas nustatė, jog iki 2002 metų viena bendrovė negali rinkai parduoti daugiau kaip 75 procentų šalyje suvartojamų dujų. Tokiu būdu "Eni" verčiama parduoti dalį savo turto. Iki 2010 metų didžiausia leistina pardavimų riba nukris iki 61 procento.
"Teoriškai nuo sausio 1 dienos galutinių vartotojų rinka yra visiškai atvira konkurencijai, tačiau praktine prasme taip nėra, nes platinimo bendrovės neturi taisyklių, reglamentuojančių paskutinę tiekimo pakopą, - sakė E. Morisas (Andrew Morris). - Šių taisyklių priėmimą uždelsė rinkos priežiūros tarnybos".
Italijos dujų elektros tarnybos rinkų padalinio vadovas Oliveris Bernardinis (Oliver Bernardini) teigė, jog tarnyba rengia kodeksą, reglamentuosiantį paskutinės pakopos tiekimą ir palengvinsiantį naujokių įsitvirtinimą vietinėje platinimo rinkoje.
"Kodeksas rengiamas ir turėtų būti užbaigtas pirmąjį šių metų pusmetį", - sakė pareigūnas.
Viena sparčiausiai dujų rinkoje besiplėtusių stambių Italijos bendrovių buvo "Enel". Perėmusi kelias vietines įmones, tokias kaip "Camuzzi", valstybinė bendrovė tapo antra didžiausia pagal pardavimus. "Enel" ketina plėstis dujų rinkoje jau turimų 29 milijonų elektros energijos vartotojų sąskaita.
Praėjusiais metais "Enel Gas" turėjo apie 1,7 milijono vartotojų ir pardavė apie 3 milijardus kubinių metrų dujų.
Tuo tarpu stambiausia rinkos žaidėja "Italgas" gali pasigirti 2002 metais turėjusi 4,7 milijono vartotojų ir pardavusi 13 milijardų kubinių metrų dujų. 4,6 milijardo gamtinių dujų bendrovė importavo.
Tačiau analitikai nurodė, jog "Enel" permokėjo įsigytoms smulkesnėms bendrovėms už vieną vartotoją vidutiniškai paklodama po 500 eurų, palyginti su 150 eurų vidutine rinkos kaina. Tokia padėtis ne tik padidino kainas, bet ir apsunkino naujų rinkos dalyvių įsitvirtinimą.
Dar viena stambi Italijos dujų rinkos žaidėja yra "Edison Gas" - privačios energijos gamintojos "Edison" padalinys. Iki 2007 metų "Edison Gas" siekia užimti 15 procentų šalies dujų rinkos, kasmet parduoti po 14 milijardų kubinių metrų dujų ir pastatyti dujofikacijos įmonę.
Praėjusių metų pirmąjį pusmetį "Edison Gas" pardavė apie 3 milijardus kubinių metrų dujų. 2001-aisiais bendrovė Italijoje turėjo 150 tūkst. vartotojų, o dar 670 tūkst. klientų sudarė regiono klientai.
Tuo tarpu Prancūzijos dujų milžinė "Gaz de France" domisi šeimos valdoma operatore "Italcogim", 200 rajonų turinčia 400 tūkst. vartotojų. Be to, praėjusiais metais prancūzai įsigijo 33 procentus akcijų 140 tūkst. Šiaurės Italijos namų ūkių klientų turinčioje "Arcalgas".
"Gaz de France" taip pat domisi visoje Italijoje veikiančia "Cofathec".
Nuo nulio savo veiklą Italijos rinkose pradeda ir Ispanijos "Gas Natural", kuri tikisi per kitus trejus metus padidinti užimamą rinkos dalį iki 3-4 procentų.
Tačiau Italijos rinkoje tikriausiai tegalės įsitvirtinti užsienio bendrovės, sudariusios ilgalaikes tiekimo sutartis (tokios, kaip "Gaz de France") ir diegiančios savo tiekimo tinklus (pavyzdžiui, gazifikacijos terminalą LNG įsigijusi "BG Group").
BNS
