Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Tai vienoje, tai kitoje Lietuvos vietoje vis išgirstame apsireiškus piktavalį padegėją, akimirksniu pelenų krūva pavertusį kaimyno ar šiaip pažįstamo žmogaus būstą, ūkinius pastatus, galvijus, kitaip sakant, pražudžiusį rūpestingo žmogelio per visą gyvenimą sunkiai kauptą turtą...
Priešgaisrinės apsaugos departamento Operatyvių duomenų apskaitos ir propagandos poskyrio viršininko Gintauto Druktenio turima informacija, per septynis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 262 tyčiniai padegimai (pernai per tą patį laikotarpį - 323); per visus praėjusius metus iš 21 237 užregistruotų gaisrų 604 buvo tyčiniai, padarę šimtatūkstantinius nuostolius.
Padegėją išaiškinti labai sudėtinga
Neretai prireikia net kelių ar keliolikos mėnesių, kol padegėjas išaiškinamas, mat byla be liudytojų paprastai teismo nepasiekia ir niekdarys tai puikiai suvokia: paprastai veikia sutemus, žmonėms suėjus į gryčias ir patikimai užsisklendus iš vidaus duris. Kita vertus, šiais laikais liudyti prieš lengva ranka kitam galintį pakenkti asmenį iš tiesų pavojinga...
Kaip bebūtų gaila, anot Gintauto Druktenio, pasitaiko, kad išvis nepavyksta padegėjo įvardinti. Bet pikčiausia tai, kad pagaliau sučiuptas, padegėjas kartais net neįstengia išdėstyti savo piktavališko sumanymo motyvų, pats gerai nežino, kodėl taip pasielgė... Kitas pareiškia pavydėjęs kaimynui, kad šis turtingesnis, dar kitas - kad gretimame kaime gyvenęs senukas jį kadaise įskundęs policijai, trečias - įsižeidęs, kodėl sugyventinė nuolat burnodavusi dėl girtavimo, ketvirtas - įniršęs dėl nepaskolinto lito pilstukui...
Ugnimi "apspjaudė" net savo motiną
Vilniaus rajono apygardos teismas dvejiem su puse metų už grotų pasiuntė šio rajono Skersabalių kaime gyvenusią Svetlaną Palionis (27 m.). Jauna moteris, anksčiau du kartus teista už vagystes, šįkart buvo kaltinama tyčiniu didelės vertės turto sunaikinimu (paprasčiau tariant, aštuoniais padegimais; nukentėjėliai patirtus nuostolius įvertino daugiau kaip 27 000 litų).
Pirmąkart Svetlana "nagus apšilo" padegdama... savo tuometinio sugyventinio Algirdo Matijošiaus tėvo dirbtuves. Kaip vėliau prisipažino, taip pasielgė iš keršto savo draugui, su kuriuo tą dieną rymodama prie butelio ėmė ir susipyko... Kol niekas nesuuodė, kieno tai darbas, nuo Svetlanos rankų pelenais pavirto ir kaimynės Danutos Grudzinskienės ūkinis pastatas, ir to paties Vytauto Matijošiaus (sugyventinio tėvo) lauko virtuvėlė bei trobesiai, ir M. Podlevskajos malkinė, ir AB "Lietuvos geležinkeliai" Skersabalių stoties tarnybinės patalpos, ir net tikros Svetlanos motinos Liudmilos Godlevskajos kiemo statinys! Teisėjai pasiteiravus, kuo gi aršiajai ugnies garbintojai neįtiko motina, Svetlana Palionis pasiteisino, neva griebtis degtukų ją pastūmėjęs kilęs tarpusavio konfliktas, per kurį atseit baisiai įpykusi. Kitais atvejais, kaip buvo galima spręsti iš teisiamosios parodymų, ji padeginėjusi tiesiog iš įdomumo, pagauta azarto. Beje, įsiplieskus gaisrui, Svetlana viena pirmųjų puldavo nelaimingoms šeimoms padėti! Tik labai įdomu, kada garsioji skersabalietė sugebės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą?..
Norėjo tik pagąsdinti?
Liūdnai pasibaigė ir ukmergiškio, Samantonių kaimo gyventojo Rimanto Andriukaičio (33 m.) "ugninis kerštas" sugyventinei - ji su visa krūva vaikų per Rimanto "malonę" liko be pastogės.
Rimantas Andriukaitis su Danguole Mašaliene buvo pažįstamas kelerius metus, pastaruoju metu gyveno jos sodyboje Samantoniuose. Ne tik Rimantas čia glaudėsi - ir trys jo paaugliai vaikai iš ankstesnės santuokos (du jau ūgtelėjusius vaikus augino ir Danguolė).
- Paskutiniu metu aš su Danguole dažnai susipykdavau, - Ukmergės rajono apylinkės teisme aiškinosi Rimantas Andriukaitis. - Tai ir sugalvojau pagąsdinti - padegti josios namą...
Keršingas vyriškis pasirinko dėkingą laiką - pavakarę, kai nieko nebuvo namuose. Gyvenamajame name ant lovos užmetė degančių popiergalių, o ūkiniame pastate primėtė degančių šiaudų gniūžčių. Lauko virtuvė supleškėjo vidun švystelėjus padegtą vatinuką...
Protu nepaaiškinamas Rimanto Andriukaičio poelgis - po didžiulio gaisro jis, kaip ir jo vaikai bei sugyventinės šeima, liko kaip stovį.
Už šį piktavališką nusikaltimą R. Andriukaitis buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau, pritaikius amnestiją, skirtas laikas sumažintas penktadaliu. Jam dar reikės atlyginti sugyventinei padarytą žalą - 7 000 litų. Ir vėl klausimas - iš kur paleistas iš kalėjimo amžinas bedarbis paims tiek pinigų?
Kaimus saugo pareigūnai
Kaip rodo pastarųjų metų įvykiai, nuo padegėjų kenčiantys kaimų gyventojai verčiami savo turtą ir gyvybę saugoti ištisą parą. Dėl to buriasi į savanorių grupes, pasikeisdami budi kartu su policijos pareigūnais. Pasirodo, tik tokie apsaugos būdai duoda rezultatų - jei padegėjai nesučiumpami, tai bent aprimsta.
Pernai vasarą ir rudenį spaudoje mirgėjo pranešimai apie paslaptingąjį padegėją, siautėjantį Pagėgių savivaldybei priklausančiame Natkiškių miestelyje. Niekdarys nuo kovo iki lapkričio įstengė nepastebėtas padegti keliolika pastatų, nuskriausti net 28 žmones! Nors visus šiuos atvejus pareigūnai narpliojo po siūlelį, niekaip nepavyko aptikti įžūlaus padegėjo pėdsakų. Žmonės ėmė įtarinėti vieni kitus, svarstė neįtikėčiausias versijas, narstė visus įmanomus "meilės trikampių" variantus. Galop, negalėdami ramiai miegoti, padedami nuovados pareigūnų bei seniūnijos savanorių, miestelyje ėmė budėti naktimis. Ir padegėjas apsiramino!
Į policiją pagalbos, prašydami padėti susekti padegėjo pėdsakus, šiomis dienomis kreipėsi ir Biržų rajono gyventojai, mat paskutinėmis rugpjūčio dienomis kažkas supleškino Pagervės ir Latvelių kaimų - trijų gyventojų ūkinius pastatus su visu juose buvusiu turtu.
Nuo gaisro nukentėję kaimiečiai puikiai prisimena, kaip neseniai kaimyniniame Pasvalio rajone buvo sulaikytas padegėjas - nukentėjėlių kaimynas, vienas pirmųjų puldavęs padėti gesinti gaisrą, garsiai stebėdavęsis, koks niekdarys galėjęs taip padaryti. O gal, girdi, ir čia kartojasi panašus scenarijus? Taigi nuo padegėjo nukentėję biržiečiai dabar įtariai žiūri net į užjaučiantį ar materialinę paramą siūlantį žmogų...
Sunerimę Latvelių kaimo gyventojai ėmė organizuoti naktinius budėjimus. Įpykę žmonės tikina, jog sugavę padegėjo tikrai nepasigailėtų.
Tarp padegėjų - ir nepilnametis
Pernai Marijampolės rajono gyventojus gaisrų pašvaistėmis šiurpino... nesveikos psichikos nepilnametis!
Pernykštės vasaros pabaigoje buvo padegti prie Sasnavos žemės ūkio bendrovės fermų sukrauti šiaudai, kiek vėliau kažkas padegė tos pačios fermos stogą. O dar vėliau padegėjas įsisuko į privačių gyventojų sodybas...
Kaimiečiai su baime laukdavo nakties, o nakties metą kelis ar keliolika kartų keldavosi pasiklausyti ir pasižiūrėti, ar netraška sienojai... Vienąkart padegėjas neapskaičiavo - jį, benuskuodžiantį nuo padegtos šieno kaugės, pastebėjo ir atpažino kiti kaimiečiai. Na o kai tokia informacija buvo perduota pareigūnams ir šie nuvyko į Kazliškių kaime su tėvais gyvenančio penkiolikmečio Ramūno K. tėvų namus, tas nė nebandė išsisukinėti. Iškart prisipažino, kiek sukėlęs gaisrų! "Taip norėjau" - paaiškino. Kilo įtarimas, kad paauglys turi psichikos problemų, todėl jis buvo išsiųstas ištirti. Psichiatrų iniciatyva ugnies mėgėjas netrukus buvo išsiųstas į psichiatrijos ligoninę.
- Kas iš to - palaikė jį toj "psichūškėj" ir paleido, - iki šiol nesitverdama pykčiu "Akistatos" korespondentei pasakojo Molupio kaime gyvenanti moteris, viena iš nukentėjusiųjų nuo Ramūno K. - O tas jau šiemet, gal prieš kokį mėnesį,vėl griebėsi degtukų, vėl bandė padegti Babruliškio kaime gyvenančio mano pažįstamo ūkinį pastatą! Gerai, kad žmonės jį pastebėjo ir sugavo. O blogai, kad greit atvažiavo policija ir neleido to niekšelio kaip reikiant pamokyti...
Anot pašnekovės, Ramūnas K. - ne "durnius", o "kerštingas parazitas", aplinkiniams negailestingai trumpinantis gyvenimą. Tai esą begaliniu pavydu ir kerštu trykšte trykštantis "snarglius". Jis nuo mažų dienų krėsdavo šunybes (tai vaikams į batus prisiusiodavo, tai silpnesnius primušdavo, tai ką nugvelbdavo), tačiau pageriantys tėvai dėl tokio sūnaus elgesio nė kiek nesinervino. Priešingai - užuot mokę, kaip nereikia daryti, sūnelio savivalei visuomet rasdavo pateisinimą, jį aklai užstodavo. Tai tas, girdi, ir užsiaugino ragus, pasijuto esąs nebaudžiamas, galįs daryti, ką nori.
Moteriškė guodėsi, kad jai niekas neatlygino per gaisrą patirtų nuostolių (o jie susidarė išties nemaži, mat buvo supleškinti du ūkiniai pastatai su ten buvusiais pašarais ir ūkio padargais).
- Nei jo tėvai, nei pats padegėjas manęs net neatsiprašė, - jaudindamasi kalbėjo pašnekovė. - O kiek aš per tą nedorėlį sveikatos praradau...
Toks sutrikimas - nepagydomas
Anot gydytojų psichiatrų, piromanija - tai ne psichikos liga, o psichikos sutrikimas (kaip kleptomanija, patologinis potraukis lošti ir pan.). Visi šie sutrikimai, deja, neišgydomi. Tai įgimti, genais perduodami sutrikimai, kurie neįgyjami patyrus, pavyzdžiui, galvos traumą.
Tiesa, medikų tvirtinimu, liguistą potraukį ugniai galima sumažinti, jei jis pastebimas dar vaikystėje. Pagrindinis piromanijos požymis - kai padegėjas veikia be aiškių motyvų, nesiekdamas materialios naudos ar iš keršto, neskatinamas pavydo, politinių motyvų ir pan. Piromanai, kaip žinia, turi stiprų poveikį stebėti gaisrą, aktyviai dalyvauti jį gesinant.
Psichiatrai yra pastebėję, jog piromanai pajunta įtampą ir poreikį ką nors padegti. Gaisrui įsiliepsnojant toks žmogus patiria didžiulį pasitenkinimą, atsipalaidavimą. Tokia savijauta trunka tol, kol vėl atsiranda nesuvaldomas noras padegti. Beje, piromano netenkina vaizdai per televiziją - jam reikia tiesiog visa esybe jausti čia pat beįsiplieskiantį gaisrą.
Piromanų, anot psichiatrų, negalima prilyginti psichopatams, šizofrenikams. Pastarieji gaisrą gali sukelti apimti nemotyvuoto pykčio ar išgirdę tam tikrus įsakymus, balsus.
Nustatyta, jog paprastai piromanai veikia apkvaitę nuo alkoholio, būna protiškai atsilikę, turi seksualinių problemų.
Po gydymo stacionare - psichiatro globon
Gydytoja psichiatrė Nadiežda Mačiūnienė patvirtino, jog padegimais kaltinami šalies gyventojai dažniausiai būna pripažįstami pakaltinamais, tai yra galinčiais stoti prieš teismą ir atsakyti už savo veiksmus. Na o jei ekspertų komisija vis dėlto nustato, kad jie - nepakaltinami (tai yra nesuvokiantys savo veiksmų, todėl negalintys už juos atsakyti), tokie ligoniai yra siunčiami priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę. Žinoma, toks gydymas iki gyvos galvos neskiriamas - anot psichiatrės, gydoma tol, kol būklė pasitaiso. Tai nustato gydytojų psichiatrų komisija.
Tuomet psichiatrų išvados keliauja į teismą, kuris sprendžia, ar už savo veiksmus neatsakantis piromanas gali būti išleistas į namus (toliau gydytis pas vietos psichiatrą), ar priverstinis gydymas turi būti tęsiamas toliau. Paprastai tokie nusikaltėliai ligoninėje ilgai nelaikomi (prisiminkime Rokiškio rajone gyvenančios dvidešimtmetės Viktorijos istoriją - psichikos sutrikimą turinti mergina padegė kaimynų pastatus, dėl to pateko į ligoninę, greitai iš čia buvo paleista; grįžo namo, kiek pabuvo - ir vėl sukėlė gaisrą; šiuo metu ji vėl gydoma priverstinai).
Tačiau psichiatrai neįžvelgia didelės problemos. Psichikos sutrikimų turinčių padegėjų, girdi, yra palyginti nedaug, be to, nevalia žmogaus "iki gyvos galvos" laikyti ligoninėje - pažeistume jo teises. Juk išleistas į namus jis perduodamas psichiatro globon - toliau gydosi ambulatoriškai. Tačiau su ambulatorine tokių asmenų priežiūra, kaip visi puikiai žinome, problemų irgi per akis. Mat retas psichikos sutrikimų turįs pacientas suvokia esąs nesveikas ir noriai kreipiasi į psichiatrą, tvarkingai, kaip paskiriama, vartoja išrašytus medikamentus. Dauguma tuos medikamentus tiesiog išmeta, išvis neįsigyja arba perparduoda. O psichikos sveikatai pablogėjus, vėl ima terorizuoti aplinkinius, kelia pavojų net artimiesiems.
