"Ar tinka ožkos pienas gerti pagyvenusiems žmonėms? - klausia sutuoktiniai J. ir A. Dabašinskai iš Kauno rajono. - Teko girdėti, kad tiems, kurie serga skrandžio sanarių ligomis ar turi aukštą kraujo spaudimą, ožkos pienas gerti negerai".
Nuo seno ožkos pienas vadinamas balzamu, gydančiu daugelį ligų ir grąžinančių jėgas. XIX amžiaus pabaigoje Šveicarijos sanatorijose gydė ožkos pienu ir gaiviu kalnų oru. Čia labai vertinamas jų pienas ir iš jo pagaminti produktai, o Graikijoje net ketvirtadalį primelžto pieno sudaro ožkų pienas.
Ožkų augintojų nuomone, piene esantys natūralūs antibiotikai naikina organizme puvimo bakterijas, kurios yra pagrindinė senėjimo priežastis. Šių gyvuliukų augintojai teigia, kad jų pienas - savotiškas jaunystės eliksyras.
Pagrindinis ožkos pieno privalumas - jo proteinai ir lipidai ypatingai gerai virškinami. Jis turi ir kitų pliusų: jame daugiau kalcio, magnio, kalio ir fosforo, negu karvės piene. Šis pienas turi dvigubai daugiau vitamino A, kuris pasireiškia grynai retinolio forma. Ožkos piene 3 kartus daugiau niacino negu karvės piene - beveik tiek pat, kaip motinos piene.
Palyginti su karvės pienu, ožkos piene gerokai mažiau geležies, folinės rūgšties ir vitamino B 12, todėl geriant labai daug ožkos pieno, reikia papildomai vartoti geležies (kad išvengtum mažakraujystės). Kadangi ši folinė rūgštis svarbi normaliam nervų sistemos vystymuisi, tai 95% užsienyje (pvz., Kanadoje) prekiaujamo ožkos pieno prisotinami foline rūgštimi. Šio pieno baltumas aiškinamas tuo, kad jame nėra beta karotino.
Skirtingų ožkų pienas skiriasi. Tai priklauso nuo veislės, šėrimo, laktacijos, melžimo laiko, klimato sąlygų. Ožkų pieno riebumo vidurkis sudaro 3,42%, o baltymų - 3,22%.
Ožkos pienas nuo karvės pieno skiriasi ir pagrindinio pieno baltymo - kazeino - sudėtimi. Ožkos piene yra daugiau to kazeino, kaip ir motinos piene. Ožkos pieno baltymų dalelės yra mažesnės, todėl jis lengviau virškinamas. Jame nėra tų kazeino dalelių, kurios sukelia jautrumą pieno baltymams. Taigi jis tinka alergiškiems žmonėms. Jį patariama gerti sergant egzema, bronchų astma, migrena, kolitu, skrandžio opa, kepenų, tulžies ligomis, esant vidurių užkietėjimui. Teigiama, kad derinant ožkos pieną su putpelių kiaušiniais, greitai atgaunamos jėgos po sunkių ligų ir operacijų.
Nėra nustatyta, kad sergant sanarių ligomis būtų negalima gerti ožkos pieno. Kaip ir esant aukštam kraujospūdžiui.
Mokslininkai nustatė, kad apie 80% kūdikių nuo gimimo turi alergiją karvės pienui, nes jis užterštas inhibitorinėmis medžiagomis (per gyvulių pašarą). Ožkos pienas turi daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, negu karvės pienas. Jis lengviau virškinamas, todėl tinka kūdikiams.
Iš ožkos pieno gaminami sūriai, jogurtas ir netgi sviestas. Ožkos sūris būna sausas, pusiau sausas ar tiesiog kaip varškė. Sūris labai naudingas skrandžiui ir kepenims. Jame esantis metioninas ir cholinas reikalingi prieš kepenų ligas. Didelis metionino kiekis padeda pašalinti iš organizmo cholesteriną. Ožkos sūrį patariama valgyti sutrikus inkstų funkcijai, sergant hipertonine liga ir tiems, kuriems reikia daugiau mineralinių medžiagų. Tai nėščioms, maitinančioms motinoms, vaikams ir paaugliams. Deja, šis sūris brangus. Užsienyje jis būna įvairių formų ir suvyniotas į platano, vynuogių ar valgomų kaštonų lapus..
Ožkos pieno jogurtas savo maistinėmis savybėmis taip pat pranoksta karvės pieno jogurtą. 1971 metais atlikti tyrimai pabrėžė, kad ožkos pieno jogurtuose daugiau laisvųjų amino rūgščių, negu karvės pieno jogurtuose, o biologinė ožkos pieno jogurtų proteinų vertė didesnė negu karvės pieno jogurtuose.
Gaminamas ir ožkos pieno sviestas. Jis visiškai baltas, be jokių priemaišų ir labai brangus.
"Kai išlindau iš motinos pilvuko, atrodžiau besijuokiantis. Akušerės vos nesusiriejo, kuri rūpinsis manimi. Jos niekada nebuvo mačiusios tokio linksmo, tik ką į šį pasaulį atėjusio kūdikio. Po trijų dienų mano svoris nukrito vienu kilogramu, ir tai visus gąsdino. Mano mama dėl krūties absceso neturėjo pieno, o aš kategoriškai atsisakiau jų pieno mišinukų. Karvės ir asilės pienas taipgi neturėjo pasisekimo. Jau galvojo, kad aš nei dienos nebeišgyvensiu, kai pagaliau sutikau traukti ožkos pieną. Tą ožką tiesiog atsitiktinai pamatė gimdymo namų teritorijoje. Taigi šio gyvuliuko dėka aš išgyvenau"
"Kai savo dukrelės nebegalėjau maitinti krūtimi, ją auginau su ožkos pieneliu. Gydytojas uždraudė duoti pieno mišinukus, nes nuo jų labai kietėdavo viduriukai. Jis man pasakė, kad ožkos pienas artimiausias motinos pienui. Kaimynas augino ožką, tai mano mažylė gėrė jos pieną 8 mėnesius ir puikiai augo. Ar dėl šios priežasties dabar ji taip mėgsta žaisti su ožkomis, o šios bėga artyn vos ją pamačiusios? Kas žino?.. Aišku viena - gerdama šį pieną mano mažylė augo be jokių problemų"
"Bažnytkaimyje gyveno sena teta ir turėjo ožką, kuri duodavo daug pieno, o pienas buvo skanus. Mano dėdė Juozas dažnai ją aplankydavo ir padėdavo smulkiuose ūkio darbuose. Teta vakarienei virdavo tradicinę bulvienę. Atvykęs sūnėnas jokiu būdu nesutikdavo, kad ji būtų balinama ožkos pienu. Teta mylėjo sūnėną, tad lįsdavo pro tvoros skylę (kad būtų arčiau) pas karvę turintį kaimyną, gaudavo pieno ir juo balindavo bulvienę. Kai jo karvė užtrūko, teta surizikavo, užbalino sriubą ožkelės pienu ir laukė, kas bus, kai sūnėnas jos paragaus... O šis kai ėmė srėbti, tai net ausys linko! Pavalgęs atlaisvino kelnių diržą ir tarė: "Teta, tokios skanios sriubos kaip gyvas nesu valgęs!" Dabar jau įsidrąsinusi teta pasakė, kad tas skanumas nuo ožkelės pieno. "O..." - teišstenėjo paraudęs Juozas. Nuo to karto tetai nebereikėdavo lįsti pro tvoros skylę."
Paruošė Ona NARUŠEVIČIENĖ
