Kas drįs paprieštarauti, jog siauri aukštakulniai bateliai grakština moters eiseną, optiškai lieknina figūrą, atkreipia praeivių vyrų žvilgsnį!? Tačiau, kaip tvirtina gydytojai ortopedai, lazda turi du galus: madinga, graži, tačiau nepatogi avalynė daugumai moterų anksčiau ar vėliau sudarko pėdas. Tiesa, ne mažesnį vaidmenį šioje srityje vaidina ir paveldėjimas: jei jūsų motina ar močiutė kentėjo dėl "iššokusių" kojų pirštų kauliukų, didelė tikimybė, jog ateityje šios bėdos kamuos ir jus pačią.
Pasak Vilniaus Lazdynų universitetinės greitosios pagalbos ligoninės gydytojo ortopedo, Lietuvos pėdos chirurgijos draugijos prezidento Jurgio Gavelio, negali nestebinti tai, jog visos moterys stengiasi išsaugoti liekną, dailią figūrą, mokosi grakščiai vaikščioti, puoselėja kūną, tačiau beveik nekreipia dėmesio į pėdas - svarbiausią kūno atraminį organą, kuriam tenka didžiulis krūvis. Yra paskaičiuota, kad Žemės ekvatorių žmogus per 70 gyvenimo metų apžingsniuoja apie pustrečio karto!
"Iššokę", deformuoti pėdos kauliukai (hallux valgus) keleriopai dažniau vargina moteris nei vyrus. Tokia padėtis, manoma, yra dėl to, jog dauguma moterų, kaip minėta, avi nepatogią - aukštakulnę, smailiakulnę - avalynę, be to, jų kojų raiščiai yra silpnesni nei vyrų (per ilgametę gydytojo ortopedo darbo praktiką Jurgiui Gaveliui teko išoperuoti tik kelis vyrus, kuriems buvo iššokę pėdų kauliukai).
Optimalus bato kulniuko aukštis - 2,5-3 centimetrai. Avint aukštakulnius batus pasikeičia įprasti atramos taškai. Pėda turi du skliautus (išilginį ir skersinį), yra skersai ir išilgai išgaubta. Kai pėda į žemę remiasi netaisyklingai, tai yra kai kūno svoris į kulną ir pirštus pasiskirsto nevienodai (avint aukštakulnius batelius didesnis svoris tenka būtent pirštams), ilgainiui kojos nykštys pradeda krypti į vidų ir iššoka kauliukas. Prasidėjus tokiai deformacijai pėda išplatėja, o ją laikantys raiščiai nusilpsta ir prasiskiria.
Beje, pėdai ne mažiau kenkia ir bekulnė avalynė, taip pat batai kietais, tiesiais, neišgaubtais padais.
Pėdos gali deformuotis ir nėščioms moterims. Nėščiosios organizme pradėję gamintis hormonai įtakoja ir jungiamojo audinio kitimą - tasai audinys suminkštėja, drauge šiek tiek atsipalaiduoja ir pėdos raiščiai. Nėščioms moterims padikaulis gali deformuotis ir dėl per didelio svorio (ne paslaptis, kai kurios nėščiosios priauga 15-20 ar net daugiau kilogramų svorio).
Jei į gydytoją kreipiamasi, kai pėdos deformacija dar tik prasidėjusi, (iššokę kauliukai dar vos matyti), deformacijos didėjimas bandomas sustabdyti taikant neoperacinį gydymą: padikaulis mankštinamas, naudojamos specialios ortopedinės priemonės (tarp pirštų dedami silikoniniai įdėkliukai, į avalynę pėdos skliautui pakelti kišami supinatoriai, rekomenduojamos priemonės nuo uždegimų ir kt.). Tačiau visa tai pėdos deformacijos nesumažina - tik sustabdo tolesnį kitimo procesą. Jei ir tai nepadeda, kauliukai krypsta tolyn, vienintelė išeitis, gydytojo ortopedo žodžiais, yra operacija.
Kai piršto iškrypimo laipsnis yra mažas, pacientė po operacijos tą pačią dieną gali stotis ant pėdos (žinoma, reikia žengti atsargiai, pėdą statyti ant kulno, žingsniuoti vadinamąja lokio poza - į žemę remiantis pėdos šoniniais kraštais) ir tą pačią dieną išleidžiama į namus. Dar kurį laiką pavaikščiojama avint specialius ortopedinius batus, ir problemų kaip nebūta.
Jei piršto iškrypimo laipsnis yra didesnis, prisieina daryti didesnį pjūvį. Per tokią operaciją naudojami specialūs varžtai ir sraigtai. Kad šie įtvarai neišjudėtų iš vietos, pėdą tenka saugoti, ant jos neminti maždaug tris keturias savaites. Kad būtų lengviau, šį laikotarpį patariama vaikščioti pasiremiant lazda, ramentais.
Moterys, pasak gydytojo, nepasižymi kantrybe - kur kas anksčiau nei leidžiama ima žengti visa pėda ir sau tik pakenkia - pasikeitus įtvarų padėčiai, gali prireikti pėdą koreguoti papildomai.
Jei atliekama nedidelės apimties operacija, abi kojos sutvarkomos tuo pat metu. Kai operacija yra sudėtingesnė, per vieną operaciją išoperuojama viena koja, o po kurio laiko - ir kita.
Ar visos pėdos deformacijų šalinimo operacijos yra sėkmingos? Gydytojas ortopedas pabrėžė, jog kiekvieno paciento organizmas yra individualus, todėl kartais gali pasitaikyti tam tikrų nesklandumų (menininkas, girdi, irgi kasdien šedevrų nenutapo). Pooperacinės komplikacijos sudaro palyginti nedidelį procentą - iš šimto pacienčių papildomo gydymo prireikia dviem trims. Taigi pooperacinių komplikacijų baimė, anot gydytojo ortopedo, neturėtų moterų gąsdinti, juolab kad šiuolaikinė medicina nežino jokio kitokio gydymo metodo, kuriuo būtų įmanoma atstatyti iškrypusio padikaulio formą.
Gydytojas minėjo, jog kai kuriose užsienio šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje) iššokusius pėdų kauliukus turinčios moterys, užuot kojas išsioperavusios, mieliau renkasi kitą gydymo variantą - dažnai keičia avalynę. Kokybiška, iššokusius kauliukus turinčioms pėdoms pritaikyta avalynė yra ganėtinai brangi, todėl tam reikia skirti nemažai pinigų.
Tačiau vertėtų žinoti, jog negydant iššokusių kauliukų gali užklupti dar rimtesnės problemos: neatlaikęs tempimo, gali išnirti kojos nykščio sąnarys (o šio sąnario protezavimas - kur kas sudėtingesnė operacija, prilyginama klubo sąnario pakeitimui), gali pradėti vystytis artrozė, išdyla kremzlės, atsiranda išaugų ir pan.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo pėdų deformacijos? Gydytojo ortopedo Jurgio Gavelio žodžiais, visų pirma reikia avėti tik kokybišką, tinkamai pagamintą, patogią avalynę. Moterys, dirbančios stovimą darbą, kuo greičiau turėtų atsisakyti kasdien avimų batelių aukštais kulniukais. Moterims reikėtų pasaugoti kojas ir namuose - gamindamos valgį prisėskite, o radusios minutę laisvo laiko pėdas pamankštinkite: į žemę atremkite išorinius pėdų kraštus ir sutraukite pirštus (šį pratimą pakartokite keletą kartų). Patartina vasarą po pievą, pajūryje ant smėlio, ant nupjautų ražienų pavaikščioti basomis - tai puikus masažas pėdoms. Nėščios moterys turėtų profilaktiškai mūvėti elastines kojines arba kojas bintuoti, įsigyti pėdas stiprinančių vidpadžių, silikoninių įtvarų ar kitokių ortopedinių priemonių. Ir ypatingai daug dėmesio skirkite pėdų priežiūrai, jei yra deformacijos paveldėjimo tikimybė.
