Skausmas yra visiems puikiai pažįstamas pojūtis. Anot medikų, tai iš kelių etapų susidedantis periferinio dirgiklio informacijos perdavimas į centrinę nervų sistemą. Kiekviename iš tų etapų skausmas gali būti mažinamas vidinių skausmą slopinančių sistemų arba medikamentais.
Pašalinus skausmo priežastį, gydant ligą, skausmas turi praeiti ir nepalikti jokių pėdsakų nervų ar kitose organizmo sistemose. Gydant neteisingai ar pavėluotai, skausmas tampa lėtiniu.
Niekas neneigia ligonių teisės į skausmo malšinimą. Tačiau nepaisant didžiulių medikų pastangų, skausmas ir toliau lieka vienu iš blogiausiai malšinamų ligos simptomų, taigi ir ligonių nusivylimo medicinos pasiekimais problema.
Kaip skelbiama medicininėje literatūroje, skausmą kenčia daugiau nei du trečdaliai onkologinėmis ligomis sergančių ligonių. Skausmas tokiems ligoniams yra pagrindinis ligos simptomas. Be to, neretai skauda ne tik dėl onkologinės ligos, bet ir esant šios ligos gydymo pasekmėms (dėl nudegimų po spindulinės terapijos, išsivysčius flebitui po chemoterapijos, susidarius praguloms ir t. t.). Dar viena didelė bėda yra tai, jog neretai, pradėjus gydyti vėžį ar jam staiga plintant, paūmėja lėtinės ligos (kurių pagrindinis simptomas dažniausiai irgi yra skausmas).
Onkologinį skausmą malšina neopiatai ir opiatai bei pagalbiniai vaistai (pastarieji arba stiprina opiatų ir neopiatų poveikį, arba padeda slopinti nepageidaujamą jų poveikį - pykinimą, vėmimą, virškinamojo trakto veiklos sutrikimus ir kt.).
Neopiatai - tai paprasti analgetikai (paracetamolis, aspirinas), taip pat nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, nimesulinas, deksketoprofenas ir kt.).
Opiatai yra lengvieji ir stiprieji. Pirmajai grupei priklauso tramadolis, kodeinas, dihidrokodeinas. Prie stipriųjų opiatų priskiriami morfino preparatai (dipidoloras, fentanilio pleistras ir kt.).
Visi opiatai turi šalutinį poveikį, tad drauge su jais paprastai skiriama ir tą poveikį mažinančių medikamentų.
Anot medikų, jei ligonis gali nuryti, geriausia skirti geriamųjų skausmą malšinančių vaistų. Kai paskyrus neopiatų pasiekiama vadinamoji "lubų" dozė, tai yra kai jie jau nebeslopina skausmo ir ryškėja nepageidaujami poveikiai, neopiatai keičiami kitos grupės vaistais arba jų skiriama kartu su opiatais (kaip pagalbinių vaistų).
Skausmą malšinantys vaistai gali būti skiriami ir poodinėms bei intraveninėms injekcijoms (jos veikia 4-6 valandas). Taip pat gali būti vartojamos ilgo veikimo tabletės, suspensijos, žvakutės (jos veikia iki 12 valandų).
Dar viena skausmą malšinančių vaistų forma - pleistras. Lietuvoje naudojamas "Durogesic" - fentanilio pleistras. Jis yra veiksmingas 48 arba 72 valandas (poveikio trukmė priklauso nuo individualaus medžiagų apykaitos intensyvumo). Tai nepamainoma priemonė aktyvų gyvenimą gyvenantiems, dirbantiems pacientams. Šis pleistras klijuojamas ant viršutinės kūno dalies, o keičiamas kas tris dienas. Pleistro viduje yra rezervuaras, iš kurio per valandą išsiskiria tam tikra fentanilio dozė (25, 50, 75 ar 100 mg). Parenkama dozė, kurios turi užtekti 72 valandas. Naudojant tokius pleistrus išvengiama vaisto koncentracijos "pikų", be to, yra mažesnė tikimybė priprasti prie vaisto.
Pirmą dieną, kai užklijuojamas pleistras, dar reikia vartoti ir kitų nuskausminamųjų, mat pleistro poveikis pajuntamas tik po 17 valandų.
Medikų teigimu, tokie pleistrai netinka išsekusiems, karščiuojantiems, prakaituojantiems pacientams.
Norint išvengti dauginių injekcijų, tinka vadinamosios morfino pompos ar nuolatinių infuzijų švirkštai. Toks skausmo slopinimo būdas gali būti taikomas pacientams, kurie negali vartoti geriamųjų vaistų ar klijuotis pleistrų. Aparatėlio su 10 mililitrų švirkštu kateteris su adata įduriamas į paodį ar įkišamas į epidurinį tarpą, ir paros morfino ar tramadolio dozė pamažu sulaša į organizmą. Jei pacientas sąmoningas, jis gali reguliuoti vaistų lašėjimo intensyvumą.
Lietuvoje - skausmą malšinančių pleistrų deficitas?
Nors jau seniai pamiršome laikus, kai ne visose vaistinėse pavykdavo rasti net paprasčiausių valerijono ar kalcio tablečių, pasirodo, iki šiol yra vadinamųjų "deficitinių" medikamentų. Vienas iš jų - jau minėtieji skausmą malšinantys "Durogesic" - fentanilio pleistrai. Tą mums patvirtino sunkia piktybine kraujo liga sergančios Elenos J. artimieji.
Stipriems skausmams malšinti Elenai J. anksčiau pakakdavo 25 miligramų per valandą, tačiau laikui bėgant prireikė 50, o pastaruoju metu jau veiksmingi tik 75 miligramų per valandą minėto vaisto koncentraciją turintys pleistrai.
Tačiau kai su gydytojos išrašytu receptu Elenos J. artimieji kreipėsi į Kaune veikiančią "Pilies" vaistinę (tokiais pleistrais prekiaujama toli gražu ne visose vaistinėse), paaiškėjo, kad ligonei išrašytos 75 miligramų per valandą fentanilio koncentracijos turinčių pleistrų nėra. Buvo patarta įsigyti mažesnės (25 mg/val) minėto vaisto koncentracijos pleistrų, kuriuos reikėtų užklijuoti visus tris iš karto. Ligonės artimieji sunerimo - o jei tokiu atveju sumažės vaisto poveikis, jei ligonė nebegalės pakęsti skausmo ar dėl didelio užklijuoto odos ploto išsivystys alergija, kils kitų bėdų? Ką tada reikės daryti?
"Pilies" vaistinės direktorė Irena Jurevičienė patvirtino, jog iš tiesų vaistinėje dėl didelės paklausos laikinai neliko 75 miligramų per valandą koncentracijos nuskausminamųjų pleistrų, tačiau užtikrino, jog tai tik laikinos, dėl sutrikusio tiekimo (šiuos preparatus į Lietuvą turi teisę įvežti vienintelė - "Limedikos" - bendrovė) kilusios problemos, kurias, pakartotinai susisiekus su tiekėju, esą tikimasi išspręsti artimiausiu metu. Kita vertus, anot vaistinės direktorės, tai nėra didelė bėda - vietoj didesnės gydytojo paskirtos vaisto dozės esą galima naudoti kelias mažesnes, o tokių (silpnesnės koncentracijos) pleistrų vaistinėje yra užtektinai.
Tą patį (kad nėra jokio skirtumo, ar ligonis naudoja 75 miligramų per valandą dozės nuskausminamąjį pleistrą, ar tris 25 miligramų per valandą dozės pleistrus, ir tai esą negresia jokiomis komplikacijomis ar kitomis bėdomis) išgirdome ir iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro (kitaip dar vadinamo Skausmo klinika) vadovės Janės Baublienės. Gydytoja patikino, jog nors šalies medicinos sistema išgyvena ir ne pačius geriausius laikus (finansine prasme), skausmą kenčiantys ligoniai esą nėra palikti likimo valiai. Jei tokiems ligoniams kyla problemų, susijusių su nuskausminamųjų vaistų trūkumu, reikėtų nedelsiant kreiptis į Vilniuje, Santariškių klinikose, veikiančią Skausmo kliniką. Šios jau dešimt metų veikiančios gydymo įstaigos darbuotojai stengiasi kiek galima daugiau padėti ne tik sunkiomis ligomis sergantiems, skausmą kenčiantiems ligoniams, bet ir jų artimiesiems.
