"Amerikos lietuvis" išspausdino interviu su Amerikoje viešėjusiais humoro grupės iš Lietuvos "AMBROZIJA" nariais.
Violeta Mičiulienė (MAMA STEFA):
"Amerika - mano šalis. Čia man patinka. Lietuvoje - manekenių šalyje - aš jaučiuosi, na, šiek tiek apkūnoka. Čia aš - liekna ir trapi. O ko moteriai daugiau reikia?
Matau, ateina tokia "pavalgiusi" moteriškė. Aš savo vyrų (kolegų iš "Ambrozijos" - red.) ir klausiu: "Na, pažiūrėkit, aš juk už ją plonesnė, ar ne?". Vyrai - ryškiai nepatenkinti ir nenori mano grožio pripažinti. "Na, gal ne plonesnė... Labai panaši", - urzgia. Jie bijo, kad aš tapsiu labai graži ir mane koks princas nušvilps jiems iš panosės, todėl ir nesako man komplimentų."
Kas stebino?
"Čia viskas kitaip. Lietuvoje aplink namus laksto niekieno katės ir šunys. Bet kai čia laksto niekieno triušiai ir niekieno voverės - tai yra tiesiog nerealu. Pripyškinau pilną fotoaparatą nuotraukų, nes kitaip manimi niekas namuose nepatikės.
Per koncertą Lietuvoje pertraukos metu mes išeiname į lauką. Kad atvėstume. Čia mes tik iškišome nosį ir sprukome į vidų, labai laimingi, galėdami tai padaryti. Karštis nežmoniškas. Kaip kiti mūsų tautiečiai prie to prisitaiko? Tai rodo, kad lietuviai dar ilgai neišmirs. Jeigu jie gali tokį karštį paketi, tai šitos tautos neišmuši ir su lazda.
Nėra šaligatvių. Noriu rytą pasivaikščioti, o man pataria, kad nereikia. Maždaug - policija gali paklausti, kodėl aš čia vaikštau. Kaip kodėl? Noriu ir vaikštau. Bet ne, negali... Juokinga, kai visi vairuodami stoja prie "Stop" ženklo. Policijos per kilometrą nė su žiburiu nematyti, o stoja, nes nestoti - nusikaltimas.
Oro uoste, matau, eina bobutė su dieduku. Diedukas, nors juda daug vikriau, rankoje neša tik bilietą. Bobutė vos stato koją už kojos, bet tempia didžiausią nešulį. Aš, tokį vaizdą pamačius, išsigandau. Bet kai tuojau pat pripuoliau ir pradėjau siūlyti savo "help", tada jau išsigando jie abu. Bobutė, kaip man vėliau draugai paaiškino, - kad, neduok Dieve, nebūtų palaikyta silpnesne, o diedukas... Na, čia jau kas supras sudėtingą vyrišką prigimtį... Ir nustriksėjo jis toliau, nešinas savo bilietu, o ji - savo nešuliu...
Dviračiais važiuodami, žmonės turi užsidėti šalmus, o motociklais - ne. Aišku, jeigu gerai pagalvosime, nukritus nuo motociklo, šalmas nebepadės, tad kam vargti. O nukritus nuo dviračio, dar gali ir padėti..."
Jonas Buziliauskas (KAIMYNAS BEAUSIS):
Kas nustebino?
"Atstumai. Jeigu prieš kelionę aš važiuodavau į Vilnių 160 km, man atrodė labai toli. Važiuodavau į darbą Panevėžin 80 km, man atrodė - toli. Dabar jau taip nebeatrodys. O tai yra gerai. Važiuosiu į Panevėžį ir man atrodys - arti. Nebeliks dėl ko nervintis."
Koncertas.
"Žiūrovų reakcija... Taip buvo smagu matyti ištisai besišypsančius veidus!
Ar skiriasi nuo Lietuvos? Taip. Ten žmonių dantis matome daugiausiai tuomet, kai jie juokiasi. Čia - matėme viso koncerto metu. Nes žmonės šypsojosi ir juokėsi ištisai.
Moterys.
"Amerikiečių moterų daug nematėme. Nebuvo kada. Vienintelės, kurios ryškiai pretendavo būti moterimis, tai restorano "Hooters" padavėjos. Jeigu tokios yra maždaug visos Amerikos moterys, tai nėra blogai.
Dar kitos moterys, kurias matėme, - irgi labai įdomios. Iš pradžių matome važiuojant mašiną. Sakome, girtas vairuotojas. Po to pamatome - moteris. Sakome, vaje, girta moteris vairuoja. Po to matome - močiutė vairuoja ir, atrodo, visai negirta. Pasirodo, labai stiprios ir drąsios tos Amerikos moterys. Jos vairuoja bet kur, bet kada ir bet kokios būsenos. O jei manęs paklaustumėte apie amerikiečius vyrus, tai jiems iš viso reikia pastatyti paminklą, nes jie važinėja tais pačiais keliais su tomis moterimis."
Kas nepatiko?
"Parduotuvės. Jų dydis. Bepigu mano kolegoms džiaugtis, kad čia visko yra. Jiems gerai - jie turi po du vaikus. Aš turiu šešis. Aišku, dėl to aš esu tik laimingesnis, bet ne tuomet, kai reikalas liečia dovanas. Kai man reikia jas išrinkti iš šimto daiktų - tai yra viena, bet kai iš kelių tūkstančių...
Pasakyti atvirai? Tai yra tragedija!"
