Remigijus RAINYS
Pastarosiomis dienomis skirtingose Vilniaus rajono vietose įvykdytos dvi žmogžudystės gerokai pridėjo darbo vietos kriminalistams, tyrėjams bei jų darbą kontroliuojantiems Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnams. Juo labiau kad atrodė, jog vieno miške aptikto nužudytojo asmenybę nustatyti bus nelengva. Tačiau teisėsaugininkai dirbo labai efektyviai ir abiejų žmogžudysčių paslaptys jau gerokai praskleistos, o Vilniaus rajono apylinkės teismas įvairiems terminams leido suimti net penkis įtariamuosius. Atrodo, jog ir šį kartą pasitvirtins posakis: "Ieškok moters".
"Mama Galia" ir du Ruslano dėdulės
Pusiau teapsirengusio vyriškio lavoną Rukainių seniūnijoje esančiame miške aptiko atsitiktinai čia užklydęs grybautojas. Nelaimėlis, kurio kojos buvo užklotos lietpalčiu, gulėjo ant žemės netoli virvėmis apraizgyto medžio. Grybautojo iškviesti policijos pareigūnai ir ekspertas nustatė, kad vyriškio palaikai šioje vietoje pragulėjo jau kelias paras.
Buvo akivaizdu, jog aptiktojo asmens mirtis - smurtinė, tad manyta, jog nužudytasis pradžioje buvo pririštas prie medžio ir kankintas, o kai mirė - išlaisvintas iš virvių bei paguldytas ant žemės. Tačiau ši versija vėliau nepasitvirtino.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas gerokai įsibėgėjo, kai buvo nustatyta, jog nužudytasis - tai Rukainių seniūnijos Ančeriškių kaimo gyventojas Ruslanas Masevičius (30 m.). Atsitiktiniais uždarbiais besiverčiantis jaunas vyriškis gyveno senelių name su dviem savo dėdėmis - Franeku (68 m.) ir Vladeku (58 m.). Taurelės nevengusi Ruslano mama mirė jau senokai, o tėvas susirado sugyventinę ir išsikėlė gyventi kitur. Tad pastaraisiais metais "mamą" šiam vienišiui atstojo kaimynė Galia, kuri jam ir lėkštę sriubos pakišdavo, ir sumuštinį sutepdavo, o kai Ruslanas neseniai šventė savo trisdešimtmetį, tai iš sukaktuvininko parūpintos mėsos kaimynė paruošė puikius šašlykus.
Tačiau "mama Galia" į savo namus Ruslano neįsileisdavo, nes išgėręs vyrukas tapdavo itin agresyvus. Mėgėjas bet kokia proga paleisti į darbą kumščius, jis kartais užpuldavo ir savo geradėją, tačiau išsiblaivęs visuomet atsiprašydavo, o kartais jai atnešdavo savo pririnktų baravykų. Anot Galios, ji dažnai matydavo, kaip girtas Ruslanas smurtauja prieš savo dėdes, paeiliui "vaišindamas" juos antausiais už tai, kad šie su juo negeria, ar už tai, kad jie sutiko drauge pakilnoti taureles. Dar praėjusiais metais per išgertuves Ruslanas Franekui sulaužė ranką ir išmušė dantis, o šis gindamasis dūrė sūnėnui į peiliu į pilvą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šalims susitaikius, tačiau Franekas nuo tol Ruslano privengė.
Andželika - ne angelų markizė
Artimieji tikėjosi, kad padauža aprims, kai susiras kokią moterį, tačiau jų viltys neišsipildė. Ruslano išsirinktoji vilnietė Andžela pasirodė besanti dar didesnė girtuoklė nei jis pats. Gerokai už R. Masevičių vyresnė moteris iki šiol gyvena liūdnai garsėjančiame rajone už sostinės geležinkelio stoties ir savo išsišokimais šiurpina net dorovingu elgesiu nepasižyminčius kaimynus.
Dviejų vaikučių, vieno kurių tėvystę Ruslanas pripažino, motina Andžela netrukus ėmė bodėtis savo sugyventiniu bei susirado naują draugą. Moteris turėjo automobilį, tačiau per išgėrimus neturėjo laiko pasirūpinti vairuotojo pažymėjimu, todėl pradėjo draugauti su daugiau nei perpus už save jaunesniu Valerijumi Potapčiku (19 m.) iš Rutkiškių kaimo, kuris tapo lyg ir jos asmeniniu vairuotoju.
Ruslanas bandė užmiršti Andželą ir net buvo susiradęs kitą merginą tame pačiame Rutkiškių kaime, tačiau po kurio laiko įsitikino, kad neveltui sakoma, jog meilė - ne seilė ir jos taip paprastai iš burnos neišspjausi. Tą dieną vyriškis buvo gavęs pinigų už kažkuriam kaimynui atliktus darbus, todėl patraukė į Rutkiškes įsigyti svaigalų. Taip jau atsitiko, jog tuo pačiu metu ten savo automobiliu atvažiavo ir Andžela su Valerijumi. Neplanuoto susitikimo metu abi pusės diplomatinio etiketo nesilaikė ir Ruslanas gerokai apkumščiavo V. Potapčiką. Po to R. Masevičius dar kiek išgėrė bei patraukė į savo namus, o nuskriaustasis ėmė rinkti "keršytojų būrį".
Prie Ruslano namų Andželos automobilis privažiavo jau visiškai sutemus. Dėdė Franekas sakė, jog brolis tuo metu gydėsi ligoninėje, o jis jau snaudė, tačiau Andželikos mašiną pažino iš nemalonaus variklio skleidžiamo garso - pastaruoju metu šiam automobiliui buvo prakiuręs duslintuvas. Iš automobilio išlipę trys jaunuoliai pasišviesdami žibintuvėliais, nuskubėjo į Ruslano kambarį. Keliais smūgiais užpuolikai apsvaigino lovoje su visais rūbais gulėjusią savo auką ir išvilkę į lauką įkišo į automobilio bagažinę. Valerijaus vadovaujami "baudėjai" egzekuciją pratęsė miške, kol, supratę, jog persistengė, vėl sušoko į automobilį ir išvažiavo. Be V. Potapčiko, įtarimai pareikšti ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems jo bendrininkams V. Radevičiui (19 m.) bei J. Žilevičiui (20 m.).
Fatima nepakenčia konkurenčių
Rimas Petrošius (34 m.) Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje mirė penktą ryto. Naktį vyriškis buvo atgabentas iš tėvų namų Vilniaus rajono Piliakalnio kaime. Sunkią galvos traumą nelaimėlis patyrė kieme, kai puolė gelbėti grupės čigonių mušamą savo buvusios draugės dukrą.
Pasiligojusi Jelena Petrošienė (76 m.) velionio sūnaus gedi gulėdama ant šalia Rimo sužalojimo vietos pakloto čiužinio ir jau kelintą kartą raudodama prisimena tos nakties įvykius.
Buvo visiškai sutemę, kai į nuošalios sodybos kiemą įvažiavo automobilis ir iš jo išlipusios 4 čigonės įsiveržė į namą. Netoliese esančioje Nemenčinėje gyvenusios atvykėlės brovėsi į tą gerokai aptręšusios trobos pusę, kur gyveno Rimas Petrošius. Kitame namo gale įsikūrusi jo motina Jelena bei metais vyresnis tėvas Jonas jau buvo atsigulę. Rėkiančios bei keiksmais besisvaidančios moteriškės į lauką ištempė pas Rimą tuo metu viešėjusią jo buvusios draugės Janinos septyniolikametę dukrą Justę (nepilnametės vardas pakeistas), pradėjo ją stumdyti ir mušti. Tarp mušeikų išsiskyrė Fatima save vadinanti čigonė Rūta Saročinskaja (30 m.), kuri įtarinėjo, jog nepilnametė yra jos konkurentė, tad šūkavo, kad Rimo niekam neatiduosianti. Dar didesnis triukšmas kilo, kai Justės gelbėti iš namo išbėgo pats Rimas. Tuomet į margą besistumdančiųjų būrį įsisuko ir du drauge su moterimis atvažiavę čigonai.
Nekviestus svečius iš kiemo bandė varyti pro duris galvą iškišusi Jelena, kuri grasino, jog iškvies policiją, tačiau jos niekas neklausė. Moteris buvo besigriebianti šluotos, bet patamsyje negalėjo atskirti, kas su kuo pešasi. Tačiau Jelena įžiūrėjo, kaip kažkoks aukštokas jaunuolis kelis kartus stora lazda trenkė per galvą už save žemesniam priešininkui. Arčiau prieiti moteris išdrįso tik tuomet, kai užpuolikai pagaliau išsinešdino. Ji buvo įsitikinusi, kad ant žemės guli patiestas kažkoks čigonas, tačiau pasilenkusi ir įsižiūrėjusi suvokė, kad kraujo klane merdi jos Rimas. Moteris prašė vyro iškviesti greitąją pagalbą ir policiją, tačiau susijaudinę garbaus amžiaus žmonės niekaip negalėjo prisiminti reikalingų telefono numerių. Tuomet R. Petrošiaus tėvai nuskubėjo pas kaimynus, tačiau ir šie tikino, kad kaip kviestis pagalbą nežino. Vilties netekusi Jelena kone puolė po pravažiuojančiu automobiliu. Jį vairavęs jaunuolis sustojo ir savo mobiliuoju telefonu apie nakties įvykius pats pranešė visoms reikiamoms tarnyboms.
Norėjo tik pamokyti
Nerimo ir viltingo laukimo naktį išgyvenusiai Jelenai apie sūnaus mirtį įdienojus sužinojęs vyras pradžioje net bijojo pranešti baisią žinią, baimindamasis, jog silpna žmonos širdis gali neišlaikyti. Nors Jelena pripažįsta, kad Rimas nebuvo toks, apie kokį jie su Jonu svajojo, tačiau su jais gyvenęs jaunėlis bent minimaliai padėdavo tėvams. Trakų rajone su šeima gyvenanti vyresnioji Petrošių dukra tėvus aplankyti teišgali tik kokį kartą per mėnesį.
Traktorių vairuoti leidžiantį pažymėjimą turintis, aštuonias klases tebaigęs Rimas jau senokai buvo bedarbis, nors vis dar tikėjosi įsidarbinti traktorininku. Vyriškis neilgai padirbėjo mėsos perdirbimo ceche, tačiau buvo atleistas ir vėliau vertėsi tik atsitiktiniais uždarbiais. Tad kartais tėvams norom nenorom tekdavo sūnų paremti iš savo kuklių pensijų, tačiau šią "paramą" jaunas vyriškis ne visuomet panaudodavo naudingai. Taurelės nevengęs Rimas prieš kurį laiką už netinkamą elgesį viešoje vietoje buvo nubaustas pinigine bauda, o sumokėti neturėjo iš ko. Todėl bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, kuriuos, seniūno teigimu, vyrukas atliko nenoriai.
Išsiskyręs su buvusia sugyventine Janina, Rimas buvo pradėjęs draugauti su Fatima, tačiau šioji Piliakalnio kaime praleisdavo tik po kelias dienas ir vėl išvykdavo į Nemenčinę. Anot Jelenos, čigonės ji net nelaikė sūnaus sugyventine, nors jų draugystei neprieštaravo. Jaunoji Justė į Petrošių sodybą ateidavo tik retkarčiais. Mergaitė sakydavo, kad ją tiesiog traukia pabūti namuose, kuriuose kažkada gyveno. Tą pavakare ji palydėjo Rimą iki degalinės, kur šis nusipirko alaus. Ten juos ir pamatė kažkas iš Fatimos pažįstamų, kuris paskubėjo viską iškloti pavyduolei. Savo kaltę iš dalies pripažįstantys policijos sulaikyti įtariamieji čigonai dievagojasi, jog R. Petrošiaus žudyti tikrai neketino, o tik norėjo pamokyti pas jį užsibuvusią merginą. Įtarimai šiuo nusikaltimu pareikšti Fatimai ir tą naktį lazda mosavusiam jos šešiolikamečiui broliui.
