Mantas LIDEIKIS
Neseniai Jonavoje žiauriai nužudyta moteris šio miesto gyventojus ir vėl privertė prisiminti ir pagalvoti apie tuos, kurių paprastai stengiamasi nepastebėti - vadinamuosius asocialius asmenis, o jų ne vienas gyvena ir Jonavoje.
Kruvinas nusikaltimas įvykdytas Panerių gatvėje, šalia kurios yra nedidelis parkas, palei upę. Čia daug patogių vietų įsikurti tiems, kurie nori pasislėpti nuo pašalinių akių.
Tą dieną, kai buvo nužudyta moteris, čia taip pat linksminosi grupelė pagal savo gyvenimo būdą jonaviškiams neblogai žinomų žmonių. Vėliau likusi girta trijulė kažkuo nepasidalino, vienas iš dviejų vyrų su jais buvusią moterį stipriai sumušė ir galų gale nudūrė į kaklą. Policijos pareigūnai greitai sulaikė įtariamuosius nužudymu. Paaiškėjo, jog svarbiausias nužudymo motyvas - agresija ir besaikis girtavimas.
Tačiau ar dėl to tapo gyventi ramiau?
Panerių gatvėje viename iš daugiabučių gyvenanti Joana Sakalaitė (53 m.) sakosi ir dabar krūpčiojanti, išgirdusi pragertus, prikimusius, gerklinius balsus, ne taip jau retai pasigirstančius beveik po jos namų langais. Anot moters, netoliese esantis vienas iš Panerių gatvės daugiabučių - tikra asocialių asmenų landynė. Buvęs bendrabučio tipo pastatas daugiausia apgyventas švelniai tariant, dažnai išgeriančių gyventojų. O šiltomis dienomis jų grupelės iš pritvankusių butų susimeta vadinamajame Atgimimo parke, ant pievutės, pakrūmėse.
Kas ten vyksta, reikia pamatyti, anot jonaviškės - žodžiais sunku nupasakoti. Į krūvą susibūrę girtuokliai keikiasi, kelia triukšmą, baugina praeivius, mušasi. Todėl tokios nelaimės, kokia čia nutiko, esą buvo galima laukti.
Anot pašnekovės, smurtas tarp šio tipo žmonių - įprastas dalykas. Ji pati tikino regėjusi, kaip vienas iš begeriančių vyrų neseniai vos prieš porą savaičių iki tragiško incidento visų savo sugėrovų akivaizdoje, tik kiek nusitempęs pašonėn, be gailesčio mušė moterį. Kai ši nuo smūgio pargriuvo, tada ėmė ją velėti kojomis, kol pavargo. Tuomet nusibraukęs prakaitą grįžo atgal prie kompanijos ir kaip niekur nieko sėdo gerti toliau.
J. Sakalaitė tvirtino norėjusi prieiti padėti, mat moteris gulėjo ant žemės kurį laiką paslika, tarsi ir be gyvybės ženklų. Bet netrukus jis atsistojo, nusibraukė sukruvintą veidą ir grįžo prie kompanijos. Ramiausiai atsisėdo greta savo skriaudiko ir išgėrė jai paduotą stiklinę, bei tą mušeiką apsikabino. Matyt, čia tokia filosofija - muša, vadinasi myli.
Anot dažnai savo šuniuką pavedžioti išvedančios moters, būna, jog apgirtę iškylautojai netgi kabinėjasi prie praeivių, įkyriai reikalauja sušelpti rūkalais, ar net pinigais. O į policiją kreiptis gyventojai esą vengiantys, kad paskui nesulaukti keršto. Mat nukentėti gali atseit bet kuris kitas gyventojas. Perpykę tie žmonės gali ne tik langus išdaužyti - prarasti daugelis iš jų retai beturi ką.
Užsukus į Atgimimo parką vietomis galima aptikti tokios puotos likučių - vienur kitur besimėto tuščia plastmasinė tara, popiergaliai, stiklinių butelių šukės. Ir žmonių yra. Tiesa, girtaujančios kompanijos niekur nematyt, tačiau pakrūmėse šmirinėja į tokios publikos atstovą panašus žmogelis. Kaip netrukus paaiškėja, visai netoliese gyvenantis Valerijus Gezalskas (48 m.) Vyriškis prisipažino neturintis pajamų, tad dažniausiai čia ateinantis pabuteliauti. Būna, jog pakrūmėse alaus išgerti susimetę jaunuoliai tuščių stiklinių alaus butelių neišsiveža, o jam tai neblogas radinys.
Valerijus pasisako girdėjęs apie ne toli šios vietos nutikusią žmogžudystę, tačiau beregint skuba pridurti, jog nieko daugiau nežinąs. Kažkaip labai jau neįtikimai tie Valerijaus žodžiai skamba, nes jis skuba paaiškinti, jog nepažįsta, nei žuvusios, nei tų, kas galėjo su ja taip pasielgti. Nors jo dar niekas to net nepaklausė.
Po truputį žmogus visgi įsišneka ir prasitaria, jog čia iš tiesų labai dažnai vyksta girtuoklių orgijos. O pats ar yra jose dalyvavęs? Kartais prisideda, bet čia pat vyriškis numeta, jog su tais girtuokliais nėra didelio malonumo gerti.
Ne vienas iš jų - sėdėjęs kalėjime, verčiasi vagystėmis, išgėrę dažnai tampa agresyvūs. Valerijus parodo du nemažus randus ant savo dešinio dilbio. Į tą vietą jis buvo sužalotas peiliu... už tai, kad gėrė su visais, bet neturėjo kuo prisidėti prie išgertuvių. Tada iš jo atseit buvo pareikalauta kelių litų į "obščiaką", tačiau prisipažinęs, kad neturi dar vienam buteliui, nedavęs ir ant buvusio Valerijus buvo užpultas įsiutusio sugėrovo.
Tas atseit jį puolęs beveik be žodžių, paklaikusiomis akimis, išvadinęs bjauriausiais keiksmais, ir gerai išaštrintu peiliu šmirkštelėjęs per dilbį. Anot Valerijaus jis tuomet ligoninėje ir pareigūnams prasitaręs pats susižalojęs, mat už tai, kad išduotų tą žmogų, būtų papjautas ko gero tą pačią dieną.
Anot Valerijaus, kartais sunku ir įsivaizduoti, kokie tie žmonės gali būti klaikūs. Jiems nėra jokių kliuvinių padaryti ką nors baisaus.
Todėl niekas jų niekada neskundžia policijai, visi jų vengia, o išgirdę apie žiaurius darbelius, nelabai ir nustemba.
