Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kartais net ir labai erdviose patalpose nuteistiesiems pritrūksta vietos. Taip atsitiko Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Balandžio 24-ąją čia buvo sunkiai sužalotas iki gyvos galvos nuteistas Aidas Vaidelis (43 m.). Vyriškis pats išbėgo iš patalpos, kurioje iki šiol buvo apgyvendintas, ir garsiai šaukdamas prašėsi pagalbos. Jį pastebėjo sargybos bokštelyje tuo metu budėjęs prižiūrėtojas. Iš pradžių, suteikus pirmąją pagalbą, nuteistasis buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas, o po keleto parų tolesniam gydymui perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Įtariama, jog A. Vaidelį sužaloti peiliu galėjo jo likimo brolis Aidas Kazlauskas (36 m.). Pirminį tyrimą atlikęs įkalinimo įstaigos VTT pareigūnai vėliau visą medžiagą perdavė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai. Įtariamasis buvo iškart uždarytas į baudos izoliatorių. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. Vaidelis, pareigūnai nekomentuoja. Neabejojama, jog kolega jį subadė peiliu.
Aukščiausia bausme - kalėjimu iki gyvos galvos - A. Kazlauską Šiaulių apygardos teismas nuteisė už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis 1995 metų balandį. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis išbuvo iki šių metų vasario, kuomet teismas nutarė, jog kalinys gali tęsti bausmę pataisos namuose. A. Vaidelį 1994 metų rudenį teisė Aukščiausiasis Teismas. Jis į Pravieniškes atvyko pernykštę liepą.
Prieš keletą metų įsigalioję kai kurie Bausmių vykdymo nuostatų pakeitimai suteikė galimybę iki gyvos galvos nuteistiems asmenims toliau atlikti bausmę pataisos namuose. Tokiam teismo sprendimui priimti būtinos pagrindinės sąlygos - nuteistasis kalėjime turėtų būti praleidęs ne mažiau kaip 10 metų ir nepriekaištingai elgtis, neturėti nuobaudų. Tokiems asmenims Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pernai buvo baigtas įrengti atskiras sektorius. Šios įstaigos direktoriaus Alfredo Drazdžio teigimu, šie asmenys, apgyvendinti 19-ajame būryje, yra visiškai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Jiems atvežamas maistas iš valgyklos, pas juos lankosi medicinos darbuotojai, psichologai. Esant reikalui, susirgęs nuteistasis, lydimas pareigūnų, gali būti atvestas į medicinos skyrių. Įkalintiesiems iki gyvos galvos, atsidūrusiems pataisos namuose, neatimama teisė pasimatyti su artimaisiais, tačiau tokie pasimatymai galimi tik tam tikromis dienomis, kuomet nėra lankomi kiti šioje įstaigoje įkalintys asmenys.
Šiuo metu 19-ajame būryje apgyvendinta 10 nuteistųjų. Patalpos, kuriose jie gyvena, puikiai įrengtos, pakankamai erdvios. Jų poreikiams įrengta virtuvėlė, didžiulis gyvenamasis kambarys, kitoje didelėje patalpoje sportuojama... Aplink pastatą - jaukus kiemelis. Čia vėjyje plaikstosi padžiauti skalbiniai... Minėtos patalpos numatytos net 80-čiai žmonių (beje, šiuo metu maždaug tiek asmenų nuteista iki gyvos galvos), tad kol kas yra beveik tuščios. Apsilankymo šiame būryje dieną jų radome perpus mažiau. Vienas, kaip jau buvo minėta, gydomas ligoninėje, o dar keturi uždaryti į baudos izoliatorių. Taigi galima daryti išvadą, jog jie vis dėlto pažeidinėja nustatytą tvarką, konfliktuoja tarpusavyje. Minėtos įstaigos pareigūnai apgailestavo, jog įstatymų leidėjai vis dėlto nenumatė grąžinimo į ankstesnę bausmės vietą mechanizmo. Tiktai padarę nusikaltimą ir už tai nuteisti asmenys gali būti grąžinami į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Tiesa, per šį trumpą laikotarpį vienas iš jų, Vidmantas Trumpickas, jau sulaukė tokio likimo. Už šiame būryje padarytą nusikaltimą jį teisė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir paskyrė dvejus metus kalėti. Iš čia vyriškis buvo sugrąžintas atgal į Lukiškes. Dabar jis kalėjime turės praleisti 10 metų, kad galėtų vėl pretenduoti į tolesnį bausmės atlikimą pataisos namuose. Na, o nustatytos tvarkos pažeidėjams tokia sankcija netaikoma.
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios gyvenvietės psichologė Onutė Gylytė mano, jog yra aiškiai sutrikę, tam tikra prasme iškreipti šių asmenų bendravimo įgūdžiai. Psichologė pastebėjo, jog nuteistieji iki gyvos galvos čia atvyksta neparuošti naujoms gyvenimo sąlygoms, nenusiteikę kitokiam gyvenimui. Tad nenuostabu, jog jie net neslepia savo agresyvumo, gyvenimo grupėje žmonių. Dažnai net menkiausia smulkmena gali išprovokuoti incidentą, konfliktą, kurį tyliai užgesinti nėra paprasta. Tokioms situacijoms nėra jokių saugiklių, išskyrus tai, jog jie gali būti perkelti į baudos izoliatorių. Didžioji dauguma šių nuteistųjų patys pripažįsta, jog įpratę gyventi vieni - su savo mintimis ir išgyvenimais, jog jiems sunku būti tarp žmonių. Dešimties metų izoliacija padaro negrįžtamą poveikį poreikiui bendrauti, performuoja santykį su kitais žmonėmis. O. Gylytė, kaip ir kiti šio būrio prižiūrėtojai, mano, jog prieš pasiunčiant iki gyvos galvos nuteistus asmenis į pataisos namus, reikėtų juos tam specialiai paruošti, pratinti prie kitokios aplinkos. Tam prireiktų ne mažiau kaip metų - vienas mėnuo nieko nenulems...
