Danielė BAUKUTĖ
Švenčionių rajono gyventojas Igoris Gudkovas kitų metų balandžio 13 dieną švęs savo keturiasdešimtmetį. Jam jau tapo įprasta gimtadienius švęsti už grotų. Ten I. Gudkovas sutiko savo trisdešimties metų jubiliejų, ten pat atšvęs ir šešiasdešimtmetį. Žinoma, jei tuometinis prezidentas jo nepasigailės ir nepaleis iš įkalinimo vietos anksčiau laiko, kaip jau yra buvę.
Kaltinimai degtinei
1986 metais už valkatavimą I. Gudkovas buvo teisiamas pirmą kartą. Atrodo, po to šį "užsiėmimą" jis metė, tačiau po ketverių metų Švenčionėliuose nužudė savo tikrą dėdę, paėmė ir pardavė jo daiktus. 1991 metų rugpjūčio 22 dieną I. Gudkovui buvo paskelbtas nuosprendis - 11 metų nelaisvės. Išeiti laisvėn jis turėjo tik 2000 metų lapkritį (mat buvo suimtas iki teismo), tačiau "už gerą elgesį" buvo paleistas anksčiau laiko.
Dabar skaitant kolonijos vadovybės ataskaitas galima suabejoti, ar I. Gudkovas buvo vertas paleidimo. Kolonijos viršininko žodžiai prieštarauja vieni kitiems: "26 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis", " stengėsi gerai atlikti įpareigojimus"...
Žodžiu, 1999-ųjų gegužės 17-ąją I. Gudkovas atsiduria laisvėje ir tų pačių metų rugpjūtį apsigyvena pas seserį Tatjaną (gimusi 1966 m. liepos 18 d.) ir jos vyrą Gintautą (gimęs 1965 m. rugpjūčio 18 d.) Gaidamavičius Švenčionių rajone, Poguliankos kaime.
Tatjana buvo priversta priglausti gyvenamosios vietos neturintį brolį, nes būstą iš jo, galima sakyti, atėmė pati - kol Igoris atlikinėjo bausmę, ji pardavė jiems priklausiusią namo dalį Švenčionėliuose. I. Gudkovas žadėjo pas seserį ilgai neužsibūti. Sakė važiuosiąs į Druskininkus, o po to kartu su pusseserės vyru įsidarbinsiąs Lenkijoje. Deja, visi šie planai liko neįgyvendinti...
Kolonija Igorį, atrodo, pakeitė: degtinės į burną neima, padeda seseriai, jos vyrui, šio senutei motinai, įsidarbina kultūros namuose kontrolieriumi. Tačiau toks pagerėjimas trunka neilgai. Pamažu vyras vėl pamėgsta baltąją, per ją praranda darbą, pradeda vagiliauti, kol galiausiai įvykdo dvigubą žmogžudystę.
Kas kaltas dėl I. Gudkovo nuopuolio, vieningos nuomonės nėra, bet Poguliankos gyventojai tarpusavyje šnabždasi, jog brolį "iš kelio" išvedė sesuo Tatjana. Pati išgerti mėgėja, ir savo vyrus prie karčiosios įpratinusi. Kaimiečiai kalba, jog per šią moterį ir jos vyras į alkoholį įniko, darbą prarado, ir broliui tas pat nutiko. Kai pritrūkdavo pinigų, nešdavo iš namų vertingus daiktus, parduodavo ir toliau lėbaudavo. I. Gudkovas sako, kad jo sesuo net ir vestuvinį žiedą senų seniausiai pragėrusi.
- Tatjana buvo toks žmogus, kuris visada rasdavo prie ko prikibti. Dažnai su ja pykdavomės, - dar ir dabar blogai apie seserį atsiliepia I. Gudkovas.
Lavonus suguldė į lovą
Šių metų sausio 9-ąją I. Gudkovas nužudė savo seserį ir jos vyrą.
Viskas prasidėjo tvarte, kur Igoris kažko susiginčijo su Gintautu. Daug nelaukęs I. Gudkovas stvėrė kirvį ir jo pentimi du kartus trenkė vyrui per galvą. Šiam nukritus, stvėrė peilį ir pradėjo badyti nugarą. Įsitikinęs, kad G. Gaidamavičius nebegyvas, Igoris patraukė į namą, kur kambaryje miegojo jo sesuo. Kaip teisme pasakojo I. Gudkovas, Tatjana net nesuprato, kad yra žudoma, neatmerkė akių, nepasakė nė vieno žodžio. Apsvaiginęs kirvio pentimi, I. Gudkovas ją pasmaugė rankšluosčiu ir jau mirusią badė peiliu.
Nužudęs du jam artimus žmones, I. Gudkovas ir toliau elgiasi šaltakraujiškai. Jis iš tvarto atitempia G. Gaidamavičiaus lavoną ir paguldo į virtuvėje stovinčią lovą. Netrukus ten pat paguldomas ir iš kambario atneštas T. Gaidamavičienės kūnas. Abu negyvėlius žudikas užkloja antklode ir eina daryti "tvarkos" - nuplauna kraują, ieško vertingesnių, parduoti tinkamų daiktų. Staiga I. Gudkovo žvilgsnis užkliūva už G. Gaidamavičiaus rankos, tiksliau, piršto, ant kurio blizga auksinis sutuoktuvių žiedas. Vyras pabando jį numauti, tačiau nepavyksta. Tada stveria peilį ir nupjauna Gintautui pirštą...
Dar tą patį vakarą, užrakinęs namo duris, I. Gudkovas nuvyksta į Švenčionėlius. Ten už 20 litų parduoda G. Gaidamavičiaus žiedą, laikrodį, o gautus pinigus prageria.
Sausio 10-ąją taksi automobiliu I. Gudkovas vėl grįžta į nusikaltimo vietą. Atsirakinęs Gaidamavičių namo duris, pasiima du dujinius balionus, kilimą, iš tvarto išneša du triušiukus ir vėl pasuka į Švenčionėlius. Ten kitą dieną jis ir buvo sulaikytas.
I. Gudkovas prisipažino įvykdęs šiuos nusikaltimus bei dar dvi vagystes iš antrame namo gale gyvenusių Dementjevų.
Prisipažįsta iš dalies
Dementjevai gyvena sostinėje, tad į Pogulianką užsuka retai - dažniausiai tik sutvarkyti artimųjų kapų. To jie į kaimą atvyko ir 2000 metų spalio 28-ąją.
Pasak Aleftinos Dementjevos, tądien netoli lauko durų palikusi savo rankinę, grįžusi iš kapinių jos neberado. Dingo ir joje buvę daiktai - telefono kortelės, cigaretės, vaistai, 100 gramų saldainių, piniginė su pinigais ir t. t.
Nukentėjusioji iškart pamanė, kad tai I. Gudkovo darbas. Mat šis prieš tai jos motinos prašė paskolinti 10 litų ir neslėpė, jog pinigų reikia alkoholiui.
Antrą kartą Dementjevai buvo apvogti gruodžio 18-ąją, tačiau tai pamatė tik atvažiavę į Gaidamavičių laidotuves. Šeima pasigedo elektrinio virdulio, ikonos, medinės raižytos dėžutės, dujų baliono su reduktoriumi, dulkių siurblio, termoso, kavamalės, mėsmalės ir sieninės lempos.
I. Gudkovas neneigė apvogęs kaimynus, tačiau sakė paėmęs ne visus jų išvardintus daiktus. Kadangi šie nukentėjusieji civilinio ieškinio atsisakė, teismui buvo ne taip svarbu, vogė ar nevogė tuos daiktus teisiamasis. Kiek daugiau problemų iškilo dėl nužudyto Gintauto motinos Anastazijos Gaidamavičienės. Mat I. Gudkovas teigė daugelio neva jo pavogtų daiktų ir akyse nematęs.
- Kiliminio tako ten niekada nebuvo, pieno bidonai jau seniai parduoti, 13 patalynės komplektų bei 18 frotinių rankšluosčių jie niekada neturėjo. Paėmiau tik du triušius, o ne šešis, kiti jau seniai buvo suvalgyti, - kalbėjo I. Gudkovas, tačiau sutiko, kad A. Gaidamavičienės civilinis ieškinys būtų patenkintas. - Patys puikiai suprantate, kad ji nieko iš manęs negaus, - paaiškino.
Ilgi nelaisvės metai
I. Gudkovas sako dar ir dabar nesuprantąs, kodėl nužudė seserį ir jos vyrą.
- Tą pačią dieną, kai mane areštavo, ketinau nusigerti, nuvažiuoti į kaimą, padegti namą ir pasikarti, - kalbėjo žudikas.
Tačiau to padaryti jis nespėjo, todėl dabar ilgus metus praleis už grotų. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis už žmogžudystes ir vagystes I. Gudkovui skyrė kalėti 20 metų. Prie šios bausmės iš dalies pridėti ir "neatsėdėti" meteliai. Iš viso vyras nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme. Pirmuosius 10 metų jis turės praleisti kalėjime, o likusius - griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. I. Gudkovas pripažintas ir itin pavojingu recidyvistu. A. Gaidamavičienės civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.
