Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje padaromų nusikaltimų sumažėjo. Ar iš tiesų jau galima džiaugtis, kad padėtis stabilizuojasi? Į šį klausimą paprašėme atsakyti policijos generalinio komisaro pavaduotoją Vizgirdą Telyčėną
- Statistikai vis dar turi įtakos Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Iš esmės pasikeitė visa nusikalstamų įvykių apskaitos sistema. Pagal senąjį kodeksą, tais atvejais, kuomet nebuvo keliamos bylos, dabar pradedami ikiteisminiai tyrimai. O juk labai dažnai iškart būna aišku, jog nemaža dalis tų tyrimų bus nutraukti - arba dėl mažareikšmiškumo, arba dėl fakto nepasitvirtinimo. Taigi dėl to fiksuojamas šioks toks nusikaltimų kreivės kilimas aukštyn. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu, padaugėjo veikų (2 050-čia), kurioms priskiriami ir nusižengimai, ir nusikaltimai. Nors centrinė policijos valdžia siekia, kad komisariatuose būtų registruojami visi žmonių pareiškimai, kai kur į šį reikalavimą žiūrima pro pirštus. Niekas neabejoja, jog tokiu būdu siekiama "pagerinti situaciją"...
Šį ketvirtį vis dėlto žymiai sumažėjo vagysčių (net 600), taip pat vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas (450-čia), automobilių vagysčių (468). Nesikeičia nužudymų, plėšimų skaičius. Tačiau padaugėjo vagysčių iš transporto priemonių, turto sunaikinimo ir sugadinimo atvejų. Šiuos skaičius vėlgi nulėmė tam tikri įstatymų pasikeitimai, o tiksliau - nusikaltimų ir nusižengimų registracija. Mat kai kurios veikos anksčiau nebuvo pripažįstamos nusikalstamomis. Štai kad ir įsibrovimas į automobilį, kuriame įrengta signalizacija, ir vagystė iš jo. 2004 metų balandžio 15-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jeigu į automobilio vidų buvo patekta įveikus mechanines ar elektronines apsaugos priemones, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų - automagnetolos, garso kolonėlių ir pan. - vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, t. y. nepriklausomai nuo padarytos žalos dydžio. Jeigu seniau pavogtas koks nors mažareikšmis daiktas dažniausiai kaip nusikaltimas nebūdavo registruojamas, o dabar ikiteisminis tyrimas pradedamas jau kaip įsibrovimas į saugyklą...
Pastaruoju metu išaugo vagysčių iš sodų namelių skaičius. Jį nulemia tai, kad žmonės draudžia turtą. Anksčiau po vagystės iš sodo namelio jo savininkas į policiją net nesikreipdavo, o dabar, norėdamas gauti draudimą, jau privalo fiksuoti nusikaltimą. Kol kas išlieka labai didelis ir plėšimų skaičius - praktiškai jis laikosi pernykščiame lygyje. Didžiąją plėšimų dalį sudaro mobiliųjų telefonų grobimas. Dažniausiai dėl to kenčia paaugliai, moksleiviai ar net mažamečiai. Gatvėse vis dar iš moterų atiminėjamos rankinės. Paprastai tuo užsiima narkomanai, anksčiau teisti ir niekur nedirbantys asmenys. Beje, šiuo metu beveik visuose didmiesčiuose formuojasi labai žiaurios ir agresyvios jaunimo grupuotės. Tam didžiausios įtakos turi jaunimo auklėjimo spragos, neužimtumas, socialinė situacija ir, žinoma, smurtas, kurį rodo mūsų televizijos...
