Anksčiau motinos nužudymas buvo viena iš prasikaltusiojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kas kas, o jau motinžudžiai gaudavo kaip reikiant - dešimt metų nelaisvės arba dar daugiau. Pastaruoju metu apygardų teismai, kaip matyti, į tokius nusikaltimus ima žiūrėti atlaidžiau, o kai kada, pritaikę atsakomybę švelninantį LR BK 62-ąjį straipsnį, motinžudžiams realios laisvės atėmimo bausmės neskiria išvis - tik apriboja laisvę (o tai reiškia, jog nuteistasis nurodytu laiku privalo būti namuose, be jį kontroliuojančios teisėsaugos institucijos leidimo negali keisti gyvenamosios vietos, įpareigojamas tęsti mokslus ir panašiai). Ir visa tai - tokiu metu, kai visuomeninės organizacijos ypač aktyviai pradeda kelti kovos su bet kokiu smurto pasireiškimu šeimose klausimus...
Nors veiksmai - ne atsitiktiniai...
Vilniaus technologijos mokyklos moksleivis Artūras Trojeckas (23 m.) šiųmečio sausio 9-ąją mirtinai sumušė savo motiną Birutę T. Lavono skrodimą atlikęs teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, jog moteris mirė dėl ūmaus širdies ir kraujagyslių veiklos (tai yra kraujotakos) nepakankamumo, išsivysčiusio dėl patirtos daugybinės traumos. Ant Birutės T. kūno ekspertas aptiko net 27 stiprių smūgių paliktas žymes!
- Sausio aštuntosios vakarą išėjau pas draugą Vytautą Markauską, - teismo posėdyje pasakojo Artūras Trojeckas. - Tuo metu motina girta kambaryje žiūrėjo televizorių...
Kaip rašoma ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje, Artūras namo sugrįžo apie ketvirtą valandą nakties neblaivus. Anot jo, tuo laiku motina gulėjo jau koridoriuje, ant grindų. Ji, pasak Artūro, buvo tokia girta, kad negalėjo net atsistoti! Jaunuolis sakė bandęs motiną prikelti, tačiau ši tuosyk pastvėrusi virdulį ir trenkusi sūnui per nugarą (tokia bejėgė, o sugebėjo pagriebti virdulį ir dar užsimoti!). Pyktelėjęs dėl to, kad buvo sumuštas, Artūras motiną stiprokai pastūmęs, paskui jai įspyręs ir nuėjęs miegoti.
Kai Artūras ryte atsikėlė, motiną rado tysančią koridoriuje, toje pačioje vietoje, kur naktį paliko. Motina jau buvo atšalusi. Jaunuolis dar iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau buvo jau vėlu...
Remdamasi teismo medicinos eksperto išvada, šią baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, jog Birutei T. suduotų smūgių kiekis (net 27!) rodo, kad sūnus buvo abejingas motinos sveikatai bei gyvybei. Maža to, teismo nuomone, tokie sūnaus veiksmai motinos atžvilgiu buvo ne atsitiktiniai, o "valingi ir sąmoningi". Buvo nuspręsta, jog nusikaltimo metu Artūras vis dėlto buvo blaivus (jaunuolis pareiškė pas draugą išgėręs tik alaus, tad, kai kitądien buvo pristatytas į policijos komisariatą, jau buvo išsiblaivęs).
Motiną mirtinai sumušusio Artūro stojo ginti visi teismo posėdyje dalyvavę giminaičiai. Anot nužudytos moters sesers Rimutės Ulevičienės, Birutė niekur nedirbo, beveik ištisai girtavo. Būtent dėl to sūnus motinos esą ir negerbė. Anūko naudai parodymus davė ir jo močiutė, teisme kelissyk pakartojusi, kokia Birutė buvo niekam tikusi, koks nuo mažų dienų gerutis esąs josios sūnelis Artūrėlis...
Teismas atsižvelgė ne tik į artimųjų liudijimus, bet ir į tai, kad smurtautojas teisme pareiškė motinos nužudyti nenorėjęs, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, žadėjo daugiau nenusikalsti. Nors A. Trojeckas buvo pripažintas kaltu dėl bejėgiškoje būklėje esančios motinos tyčinio nužudymo, teismas pritaikė LR BK 62 str. 1 d. (čia nurodyta, jog "teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikaltimą, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą"), ir nusprendė jaunuoliui skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taigi buvo nuspręsta A. Trojeckui dvejus metus taikyti laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Už motinos nužudymą - devyneri metai pataisos namuose
Varėnos rajone, Valkininkuose, iki suėmimo gyvenusiam Sauliui Mazaliauskui (31 m.) už motinos nužudymą pataisos namuose teks praleisti devynerius metus. Įdomu tai, jog šis vyriškis sugniaužtais kumščiais prieš motiną šoko irgi dėl tos pačios priežasties - kodėl ši gerianti... Beje, teismas atsižvelgė į teisiamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kad jis turi du mažamečius vaikus, be to, Sauliaus sugyventinė Živilė laukiasi trečiojo kūdikio) ir bausmę šiek tiek sušvelnino.
- Grįžęs iš darbo, motiną radau girtą, - teisme pasakojo S. Mazaliauskas. - Kiek kartų anksčiau buvau jos prašęs nustoti išgėrinėti, net ant kelių buvau atsiklaupęs, maldavau - viskas veltui... Susinervinau ir net nepajutau, kaip pradėjau motiną daužyti... Kas vyko toliau - neprisimenu, nes irgi buvau šiek tiek išgėręs... Bet aš - prisiekiu - išgeriu labai retai...
Po sūnaus agresijos protrūkio Aldona Veronika Čiuladienė prasikankino dvi paras, tačiau rajono ligoninės reanimacinio skyriaus medikams nukentėjusiosios išgelbėti nepavyko... A. V. Čiuladienės mirties priežastis - sunki galvos trauma.
Teismas konstatavo, jog S. Mazaliauskas įvykdė labai sunkų nusikaltimą, be to, nusikalto girtas (taigi pats prisipažino, kad tuo metu buvo neblaivus), ir skyrė vyrui devynerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę. Beje, ir S. Mazaliauskas teisme prisiekinėjo nenorėjęs motinos nužudyti, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau teisėjų kolegija nusprendė, jog atsakomybę švelninančio BK straipsnio teisiamojo atžvilgiu taikyti neverta.
